Kompleksinių paslaugų šeimoms, auginančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus, poveikio vertinimas

1. Kompleksinių paslaugų šeimoms, auginančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus, poveikio vertinimas Dr. Jolita Buzaitytė-Kašalynienė Vilniaus universitetas

2. Tyrimo modelis Ilgalaikis tyrimas Tikslas: įvertinti projekto „FORWARD – šeima ir darbas suderinami“ veiklų ir/ar prailgintos dienos vaikų ugdymo ir priežiūros, socialinio darbo, psichologinės pagalbos bei teisinių paslaugų poveikį šeimoms dalyvavusioms projekte.

3. Tyrimo modelis Atlikti du pakartotiniai matavimai: Pirmas matavimas projekto veiklų pradžioje ir antras matavimas projekto veikloms einant į pabaigą Laikotarpis tarp matavimų vieneri metai Tirtos dvi grupės: • Tėvai • Vaikai

4. Duomenų rinkimo būdai • Apklausa interviu būdu ir dokumentų analizė: Tiriamieji – projekte dalyvavę tėvai ir specialistų vestos bylos • Kiekybinis stebėjimas: Stebėjimo subjektai – vaikai Stebėjimą vykdė – auklėtojai (kiekvienas vaikas abu kartus buvo vertinamas dviejų auklėtojų)

5. Tyrimo instrumentai Tėvų apklausai parengta anketa, vadovaujantis šiais tyrimo uždaviniais: Įvertinti projekto šeimų biudžeto pokyčius; Išsiaiškinti profesinės kompetencijos ir karjeros pokyčius; Nustatyti pokyčius šiose šeimos gyvenimo ir vaikų auklėjimo srityse: • šeimos integruotumo, • tėvystės įgūdžių, • vaikų auklėjimo sunkumų, • konfliktų ir jų sprendimo būdų, • vyro ir moters pasiskirstymo vaidmenimis, • naudojamų problemų sprendimo būdų, • šeimos ir darbo pareigų suderinamumo. Ištirti subjektyvius projekto dalyvių pokyčių vertinimus. Šeimų bylose atsispindėjo su šeimomis dirbusių specialistų pokyčių išvardytose srityse vertinimai.

6. Vaikų socialinių kompetencijų vertinimo anketa Anketą sudarė • Teiginiai apie socialines kompetencijas atspindinčias veiklas, kurie buvo vertinami penkių balų ranginėmis skalėmis: nuo 1 – beveik niekada iki 5 –beveik visada Socialinės kompetencijos buvo suskirstytos į šias 4 sritis: • Mandagumas; • Bendravimas su bendraamžiais; • Bendravimas su suaugusiais; • Emocinės kompetencijos: gebėjimas išreikšti ir kontroliuoti emocijas ability to express and control emotions. Kiekviena kompetencijų sritis buvo vertinama nuo 4 iki 8 indikatorių.

7. Tiriamieji • Tyrimo generalinę visumą sudarė 60 tėvų iš 60 projekte nuo 2006 m. gegužės iki 2007 m. birželio dalyvavusių šeimų. • Buvo siekiama ištirti po vieną projekte dalyvaujančių šeimų atstovą, todėl pasirinkta ištisinė atranka. Pirmoje apklausoje dalyvavo 48 tėvai arba 80 proc., o antroje – 39 tėvai, kurie sudarė 65 proc., generalinės aibės.

8. Tiriamieji Stebėjime dalyvavo: 57 3-7 metų amžiaus vaikai

9. Šeimyninės padėties pokyčiai

10. Tėvų išsilavinimas

11. Užimtumas ir darbo pobūdis

12. Šeimų biudžeto sandaros pokyčiai • Vidutinių šeimos pajamų tenkančių vienam asmeniui pajamų vidurkis per tiriamąjį laikotarpį padidėjo 187 Lt. Nuo 375 Lt.iki 544 Lt., t.y. 45 proc. nuo pirmojo matavimo vidurkio. Minimalaus darbo užmokestis tyrimo laikotarpiu padidėjo 50 Lt., 2-3 asmenų šeimoje, kurioje vienas iš tėvų dirba bei gauna minimumą, vienam šeimos nariui darbinės mėnesio pajamos galėjo padidėti nuo 10 iki 17 litų, kas sudarytų 5 – 9 proc. vidurkio skirtumo. Didesnės įtakos darbinių pajamų vidurkio didėjimui, galėjo turėti bendras vidutinio darbo užmokesčio šalyje didėjimas.

13. Šeimų biudžeto sandaros pokyčiai • Socialinių išmokų vidutinis dydis išaugo 10,37 Lt (23 proc. nuo pirmojo matavimo vidurkio). Socialinių išmokų augimo tempas buvo mažesnis nei darbinių pajamų augimo tempas.

14. Užimtumo pokyčiai

15. Užimtumo pokyčiai Antro matavimo metu 28 proc. (10) tiriamųjų pažymėjo, kad projekto eigoje keitė darbą arba įsidarbino. Darbo pasikeitimai tiriamųjų buvo vertinami teigiamai: • 70 proc. daugiau uždirba, • 56 proc. naujame darbe užima aukštesnes pareigas, • 57 proc. dirba labiau patinkantį darbą

16. Tiriamųjų nurodytosužimtumo pokyčių priežastys • prailgintas vaikų priežiūros įstaigų darbo laikas, • kompiuterių kursai, • didelis noras, • išaugusi motyvacija, • išaugęs pasitikėjimas savimi, • šeimos aplinkybės ir kt.

17. Kvalifikacijos tobulinimas ir jo vertinimas • 53,8 proc. tiriamųjų dalyvavo projekto metu siūlytuose kvalifikacijos kėlimo kursuose, tačiau kvalifikacijos tobulinimo poreikis, kad ir sumažėjęs, bet liko aukštas: • Pirmo matavimo metu tobulinti kvalifikaciją ketino 85, o antro – 67 proc.tiriamųjų Kvalifikacijos tobulinimo nauda: įgijo naujų žinių, pakėlė savo kvalifikaciją, gavo aukštesnes pareigas, užmezgė naudingų pažinčių

18. Asmeniniai pokyčiai • projekto metu išsilaikė ir padidėjo tiriamųjų vidinis pasitikėjimas savimi ir su savisauga susijęs elgesys, pvz., gebėjimas apginti savo nuomonę, teises ir interesus, • tačiau atsirado kritiškesnis aplinkos ir savo elgesio vertinimas, pvz., daugiau pripažįsta kad nemėgsta pokyčių, kad daro skubotus sprendimus.

19. Šeimos santykių pokyčiai • Nors 15 proc. sumažėjo šeimų kartu leidžiančių laisvalaikį, tačiau padaugėjo šeimų aptariančių dienos įvykius, pasidalijančių rūpesčiais ir sėkmėmis (skirtumas 17,6 proc.), kartu dirbančių namų ruošos ar buities darbus (skirtumas 10 proc.), kartu aptariančių šeimos problemas (skirtumas 7,8 proc.). • Vadinasi, projekto eigoje šeimose atsirado didesnis pasitikėjimas, pagarba ir atvirumas, sumažėjo tarpusavio santykių įtampa, daugiau dėmesio skiriama vieni kitiems.

20. Konfliktų šeimoje dažnumas

21. Konfliktų ir nesutarimų šeimoje priežastys • Konfliktų ir nesutarimų tarp sutuoktinių priežastys buvo įvairios. Dažniausiai buvo nesutariama vaikų auklėjimo klausimais ir dėl pinigų panaudojimo tiek pirmo, tiek antro matavimo metu. • Tačiau antros apklausos metu padaugėjo tiriamųjų pažymėjusių nuomonių išsiskyrimą, sprendžiant vaikų auklėjimo klausimus ir problemas (skirtumas 14,5 proc.) ir atsisakymą dalyvauti šeimos reikaluose (skirtumas 10,7 proc.).

22. Vaikų skatinimo būdų pokyčiai • Projekto metu keitėsi visų skatinimo būdų naudojimas. • Populiariausi išliko du būdai, pagyrimas bei paglostymas, apkabinimas, palaikymas ant kelių. • Keitėsi skatinimo būdų eiliškumas tinkamų naudai, lyginant su netinkamais. • Ryškiausius teigiamus pokyčius būtų galima įvardyti du: dažniau, kaip skatinimo priemonė, taikomas kartu su vaiku praleidžiamas laikas (skirtumas 14,9 proc.), rečiau – duodama vaikams saldumynų (skirtumas 10,7). • Taip pat dažniau leidžia žaisti mėgstamus žaidimus (skirtumas 10,1 proc.) ir pažiūrėti mėgstamus filmukus (skirtumas 9,6 proc).

23. Bausmių taikymo vaikams pokyčiai • Dažniausiai tėvų naudojama bausmė buvo ir išliko išbarimas ar pabarimas, visos kitos bausmės nors ir naudojamos, bet palyginus retai, tačiau keitėsi jų eiliškumas. • 13,5 proc. sumažėjo baudžiančių vaikus statymu į kampą. • Projekto pabaigoje tėvai labiau buvo linkę naudoti tokias bausmes kaip draudimas žiūrėti vaikiškus filmukus (skirtumas 13,8 proc.), atsisakymas pirkti žadėtą daiktą (skirtumas 9,6 proc.), neleisti žaisti mėgstamų žaidimų (skirtumas 6,3 proc.). • Tačiau fizinių bausmių naudojimas liko stabilus ir projekto metu nesikeitė.

24. Kiti tėvystės įgūdžių pokyčiai • Sumažėjo vaikų auklėjimo sunkumų. • Sumažėjo nusiskundimų, kad nėra kam prižiūrėti vaikų. • Sumažėjo bendravimo su vaikais problemų įvairovė arba suvienodėjo jų apibūdinimas, jos visos suvedamos į „ožiukus“, kaprizus ir charakterio sunkumus. • Padidėjo tėvų domėjimasis kaip vaikai praleidžia dieną darželyje. • Daugiau tėvų nurodo, kad padeda vaikams spręsti jų problemas

25. Požiūrio į artimiausią ateitį kaita:projekto dalyviai įgavo optimizmo

26. Šeimos ir darbo pareigų derinimo sunkumų vertinimo pokyčiai

27. Subjektyvūs pokyčių vertinimai • 27 proc. tėvų minėjo naudą iš vaikų priežiūros paslaugų, pvz., atsirado stabilumas ir dingo baimė dėl vaiko, žino, kad vaikas saugus ir prižiūrėtas, nusiramino ir gali susikaupti darbui ir pan. • 24 proc. tiriamųjų įvardino padidėjusį pasitikėjimą savimi, todėl pasikeitė gyvenimo spalvos, tapo nepriklausomas, jaučiasi tvirčiau, vėl gali mokytis, pasitikėjimas savimi pakilo, nes gavo aukštesnes pareigas ir pan. • 15 proc. įvardijo pokyčius susijusius su kvalifikacijos kėlimo kursais, pvz., įgijo galimybių save realizuoti, nusiramino dėl darbo ir pan. • 9 proc. tiriamieji minėjo specialistus ir jų darbą, pvz., dabar žino kur kreiptis pagalbos, gerai atsiliepia apie jų darbą ir pan. • 12 proc. pastebėjo, kad projektas padėjo pagerinti santykius su vaikais ir vyrais, pvz., geriau supranta save, vaiką, kitaip vertina santykius su vyru, pasikeitė kaip mama ir žmogus, išsprendė daug psichologinių ir socialinių problemų.

28. Požiūrio į specialistus pokyčiai • pakito tėvų požiūris į specialistus, socialinius darbuotojus ir psichologus: beveik 80 proc. tiriamųjų teigė, kad projekto metu pasikeitė jų požiūris į minėtus specialistus ir kad prireikus galėtų kreiptis į juos pagalbos patys.

29. Vaikų socialinių kompetencijų pokyčiai • Projekto eigoje pagerėjo visi vaikų socialiniai įgūdžiai: pagrindiniai, veiklos organizavimo, dalyvavimo grupės veikloje, jausmų raiškos, streso įveikos ir bendri socialiniai įgūdžiai. • 2. Projekto pradžioje vaikai pasižymėjo geresniais pagrindiniais socialiniais ir jausmų raiškos įgūdžiais, prastesniais – veiklos organizavimo, dalyvavimo grupės veikloje ir streso įveikos įgūdžiais. • 3. Projekto pabaigoje vaikai pasižymėjo geresniais pagrindiniais socialiniais, jausmų raiškos, dalyvavimo grupės veikloje ir veiklos organizavimo įgūdžiais, o prastesniais - streso įveikos įgūdžiais.

30. Ačiū už dėmesį...