SAULIUS KAVALIAUSKAS LKKA sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra

1. 9 tema SOCIALINĖ KONTROLĖ IR DEVIACIJA. KKU-4 2012 10 15 pirmadienis paskaita vyksta 309 C.R. auditorijoje SAULIUS KAVALIAUSKAS LKKA sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra Paskaitos yra interneto svetainėje http://www.lkka.lt/ir http://www.sportofeja.com/ arba s.kavaliauskas@lkka.lt

2. 9 temaSOCIALINĖ KONTROLĖ IR DEVIACIJA. Socialinė kontrolė • Socialinės kontrolės samprata • Socialinės kontrolės šaltiniai • Socialinės kontrolės mechanizmas • Etikečių klijavimo (stigmatizacijos) teorija • Socialinės kontrolės lygiai

3. 9 temaSOCIALINĖ KONTROLĖ IR DEVIACIJA. Deviacija • Deviacijos samprata • Deviacijos komponentai • Deviaciją aiškinančios socialinės teorijos • Anomijos samprata • Deviacijos tipologizacija pagal R. Merton • Deviacijos procesas

4. Literatūra: 1. Broom, Bonjean, Broom Sociologija: Esminiai tekstai ir pavyzdžiai, Kaunas.:Littera Universitatis Vytauti Magni, 1992 (109-110 psl.) 2. Peter L. Berger Sociologija ( humanistinis požiūris), V.: Litterae Universitatis, 1995 (68- 154 psl. 3. N. Smelser Sociology, New- Jersey, Prentice Hall, 1988 ( leidimas rusų kalba leidykla “ Feniks” Maskva, 1994 metai (iki 94 puslapio) 4. Matulionis A. (2001) Socialinė kontrolė ir visuomeninės disfunkcijos. Deviacija //Sociologija .baltos lankos. Vilnius.p 73-78 5. Zdanevičius A. (2000) "Deviacija ir socialinė kontrolė. Deviacijų sociologijos istorija ir teorijos " iš Sociologija Mintis ir veiksmas, 2000 Nr. 3-4, p. 91-105.

5. 6. Robertas Mertonas Socialinė struktūra ir anomija// Sociologija Mintis ir veiksmas 1997(1) 66-84 psl. 7. Foucault M. Disciplinuoti ir bausti. Kalėjimo gimimas, Vilnius.: baltos lankos, 1998; 8. Piškinaitė–Kazlauskienė L.(2001) Lietuvos kalinių vyrų buitis ir bendravimo kultūra// žr. LIAUDIES KULTŪRA 2001 Nr 3.p.p 28-35, intrenetinė nuoroda: http://www.lfcc.lt/lk/lk2001/lk20013.html 9. Bauman Z. (2002) Globalinės įstatymas, lokalinės tvarkos// kn. Globalizacija.. Strofa. Vilnius.p.p156-185; 10. Giddens A. (2005) kn. Sociologija .: Poligrafija ir informatika, Kaunas p.p. 195-234. Literatūra

6. PASKAITOS TIKSLAI: • Aptarti socialinės kontrolės sampratą. • Aptarti stigmatizacijos teorijos svarbiausius teiginius. • Apibrėžti deviacijos ir normos santykį. • Aptarti anomijos poveikį deviaciniams procesams.

7. 1. Visuomenės pastangos, užtikrinančios priimtiną jos narių elgesio būdą (Broom, Bonjean, Broom, 1988); 2. Kryptingas visuomenės poveikis individui, siekiant užtikrinti “normalią“ socialinę tvarką. (E. Ross);3. Priemonė, užtikrinanti lemiamą (optimalų) santykį tarp socialinių jėgų ir žmogaus prigimties (R. Park). Socialinė kontrolė

8. Socialinės kontrolės šaltiniai (Pagal Broom, Bonjean, Broom, 1988) Normatyvinė tvarka (vertybės, normos, kultūriniai supratimai, taisyklės) Socializacija (kultūros “išmokimas”) Tarpusavio priklausomybės („Paklusdami suvaržymams individai aukoja dalį savo asmeninės laisvės, įpareigoja kitus, ir prisiima atsakomybę”); Socialinės kontrolės šaltiniai

9. Socialinės kontrolės mechanizmai(Pagal T. Parsons) • Institucionalizacija (vaidmenų reikalavimai tampa priimtinais ir aiškiai apibrėžtais); • Tarpasmeniniai gestai ir sankcijos; • Ritualai; • Struktūros, užtikrinančios vertybių ir normų išsaugojimą; • Pakartotinos integracijos struktūros; • Prievartos institucionalizuotos sistemos.

10. Laiko ir erdvės kontrolė (M. Foucault) • Laiko kontrolė – darbotvarkė, tvarkaraščiai, “srokas”, kalendorinės šventės ir kt. verčia individus būti tam tikru laiku ir veikti tam tikras veiklas jie “efektyviai paskirsto žmones” organizacijoje. Paslaugų sektoriuje atsiranda terminas žmogiškųjų srautų valdymas.

11. Laiko ir erdvės kontrolė (M. Foucault) • Erdvės kontrolė organizacijoje pasireiškia per jos narių matomumą “priežiūra”, kuri gali būti 2-ejų formų : • Tiesioginė, kai viršininkas tiesiogiai stebi pavaldinių darbą, mokytojas – mokinius ir pnš. Geriausiai išreiškia Panoptikonas – idealus kalėjimas, kurį suprojektavo mąstytojas Jeremy’s Benthamas, kaliniai jame visą laiką matomi – patys to nežinodami ar jie yra matomi – ar ne. • Informacijos apie žmones kaupimas rašytinėmis ir skaitmeninėmis formomis. Nuo slaptosios policijos iki rinkodarinių akcijų. Visuomenė tampa panaši į milžinišką kalėjimą, kur vieni kitus nuolat seka. Kyla atvirkštinė reakcija – plačiau http://www.manoteises.lt/index.php?lang=1&sid=562&tid=627 Lietuvoje yra įkurta Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija apie jos veiklą http://www.ada.lt/index.php?lng=lt&action=page&id=90

12. Etikečių klijavimo (stigmatizacijos) teorija ( H. Becker, E. Lemert, Hawkins, Tiedeman) • Nukrypimas yra socialiai apibrėžtas. ( tai - sąlygojama pagrindinių laiko ir erdvės charakteristikų). Visuomenė „išranda” nukrypimą, naujai apibrėždama elgesio būdus kaip amoralius ir oficialiai neteisingus. • Socialinės kontrolės priemonės priklijuoja nukrypėlių etiketes . Pastebima abipusė priklausomybė tarp „budelio” ir „aukos”.

13. Etikečių klijavimo (stigmatizacijos) teorija ( H. Becker, E. Lemert, Hawkins, Tiedeman) • Priemonės - nuo pravardžių, anekdotų, šaržų animacinių filmukų, iki oficialios diagnozės (psichinis ligonis). • Nukrypėlio etiketė paniekina individą. Stigma (gėdos ženklas) yra etiketė, kuri nurodo pastebėtus labai negatyvius veiksmus ar bruožus, nuo šiol atskiriančius stigmuotą asmenį nuo „normalių” žmonių. • Stigma nepaiso visų kitų savybių ir sutapatina jį su nukrypėliu. • Apibendrinimas – žmonės kuria grupę tada, kai vienodai (panašiai) stigmatizuoja nukrypėlius ir taiko panašias sankcijas.

14. Moralė Valstybė Formos:Normos Vertybės Elgesio taisyklės Siekiai, Statusai ir vaidmenys Formos: Mokesčiai Policija Armija įstatymai Formos: Atstūmimas Meilė Pagarba Draugystė Ištikimybė Formos: Atlyginimas Karjera Nuobaudos Pašalinimas Pagrindinė Pirminė grupė Institucijos, organizacijos Socialinės kontrolės lygiai ir formos (pagal P. Berger)

15. Socialinės kontrolės institucijos • Teisėsaugos organizacijos: (policija, prokuratūra, teismai, kalėjimai,STT,ONTT). • Atskiras sritis kuruojančios vyriausybės ir savivaldybės institucijos (ministerijos, departamentai, inspekcijos); • Žiniasklaida; • Moraliniai autoritetai (tėvai, religinės organizacijos, kultūrinis elitas).

16. Formali ir neformali socialinė kontrolė Formalią kontrolę T. Parsons sugrupavo formalią kontrolę į • Izoliaciją (nukrypusio žmogaus atskyrimą nuo kitų panašiai besielgiančių žmonių ir nuo visuomenės; • Kontaktų apribojimą su panašiai besielgiančiais žmonėmis; • Reabilitacija (specialių priemonių sistema, skirta “perauklėti” deviantus).

17. Formali ir neformali socialinė kontrolė Neformalią kontrolę Crosbie (1975) sugrupavo į tokias grupes (formas) • Socialinis paskatinimas (apdovanojimas); • Nefizinės bausmes (žvilgsnis, kritinės pastabos, grasinimai pabloginti socialinę padėtį); • Įtikinėjimai; • Normų perkainavimas (deviantinio elgesio pripažinimas nedeviantiniu).

18. Klausimai pamąstymui • Kokias socialinės kontrolės formas dažniausiai gydomosiose ir reabilitacijos veiklose? • Kokias socialinės kontrolės formas jūs taikote savo artimiausios aplinkos žmonėms? • Išanalizuokite ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMĄ http://www.skelbimas.lt/istatymai/asmens_duomenu_istatymas.htm . Kaip asmens duomenys gali būti naudojami rinkodariniais tikslais? Kokias jūs, kaip duomenų subjektas, turite teises numatytas šiame įstatyme? O kokias Jūs turite pareigas, susijusias su asmens duomenimis. Pasidomėkite savo sutartimi su bankais? Kas yra ypatingi duomenys?

19. Deviacija (lot. deviatio - nukrypimas) • Nukrypimas nuo konkrečios socialinės grupės socialinių normų. • Sąmoningas kultūrinių normų sulaužymas J. Macionis, 2004 Viena iš deviacijos formų – nusikaltimas (teisėsaugos normų pažeidimas) • Sociologiniu požiūriu deviacija nėra nei liga, nei objektyvus nukrypimas. Netgi priešingai ir psichinė liga ir nukrypimas tėra tik visuomenės sutarties dalykas.

20. Deviacijos reliatyvumas • Deviacijos atžvilgiu socialinė nuostata susiduria su nusistatymo reliatyvumu ir socialinės konvencijos sudarymo problema. Svarbiausios deviacijos apibrėžiamos moralės normomis ir įstatymais: „Sausasis” įstatymas, eismo taisyklės, baudžiamasis kodeksas ir kt.Nedeviacija – konformizmas – visiškas esamos, autoritetų priėmimas, normų tvarkos laikymasis.

21. Deviacijos sociologijos objektas • “Sociologai tyrinėja elgsenos deviacijas , stengdamiesi suprasti, kodėl kai kurias elgsenos formas daugelis laiko nepriimtinomis, ir kaip skirtingai šie požiūriai į deviacijas pritaikomi žmonėms visuomenės viduje” (A. Giddens, 2005). • “Kai žvelgiame į nukrypimą nuo socialinių taisyklių bei normų į konformistiškumą jų atžvilgiu, visuomet turėtumėme klausti – kieno šios taisyklės” (A. Giddens, 2005).

22. 3 deviacijos komponentai • 1. Asmuo arba grupė asmenų, linkusių elgtis deviantiškai; • 2. Lūkestis, nuostata arba norma, kuri yra deviacijos vertinimo kriterijus; • 3. Kitas žmogus, grupė žmonių arba organizacija, įvertinanti nukrypimą ir besiimanti tam tikrų sankcijų.

23. Normos supratimas Šiuolaikinio seksualinės (kūno elgesio) normos apibrėžimo formavimuisi įtaką darė šie požiūriai: • Norma kaip idealas, siekiamybė (apibrėžiama kaip vertybė, etinis reikalavimas, moralinis postulatas, sukurtas idealios visuomenės. Istorijos bėgyje ne kartą buvo mėginama nustatyti idealias normas). Lytiniai santykiai su vaikais nė vienoje visuomenėje nebuvo iškelti kaip idealas. • Norma kaip vidurkis (sociologijoje dažnai naudojama sąvoka, kai nenormaliam elgesiui priskiriamas elgesys, nutolęs, nuo tirtos grupės ar visuomenės vidurkio. Iš čia kilęs skirstymas į seksualines daugumas ir mažumas, iškrypėlių sąvoka). Seksualiniai santykiai su vaikais mūsų visuomenėje nebuvo ir nėra paplitę tiek, kad laikytume juos norma.

24. Normos supratimas • Norma kaip gera fizinė, psichinė ir socialinė būsena (nepripažįsta vertybinio ar dažnumo kriterijaus. Normalus elgesys yra toks elgesys, kuris lemia gerą fizinę, psichinę ir socialinę savijautą, būseną. Nenormaliu elgesiu, troškimais, nuostatomis laikoma tai, kas neigiamai paveikia vidinę asmens ar jo partnerio harmoniją ir savijautą bei sukelia konfliktus, sveikatos, pilnaverčio funkcionavimo visuomenėje sutrikimus. Šiuo metu stengiamasi vadovautis būtent tokia seksualinės normos samprata, kuria remiantis vaikų įtraukimas į seksualinius santykius mažų mažiausiai nukrypsta nuo normos.

25. Čezarė Lambrozo XIX amžiuje teigia esant ryšį tarp tarp kriminalinio elgesio ir fizinių ypatybių (atskišęs apatinis žandikaulis, reta barzda, sumažėjęs jautrumas skausmui). W. Sheldon suskirstė žmones į 3 tipus : 1. Endomorfai - būdingas komunikabilumas, mokėjimas taikingai gyventi, sistemingas norų pasikartojimas. 2. Mezomorfai - kūnas pasižymi jėga ir atletiškumu, polinkis į nerimą, aktyvumas ir nejautrumas kitiems. 3. Ektomorfai - ploni, liekni, trapūs, polinkis į savianalizę, neurotiškumas. Deviacijos priežastysBiologinis aiškinimas

26. Anomijos teorija ( Anomija lot.- išsireguliavimas) E. Durkheim -Vyksta tada, kai kultūrinės vertybės, normos ir socialinės sąveikos kinta, silpnėja, prieštarauja vienos kitoms. Tai vyksta tuo metu, kai griūna ekonominės, politinės, socialinės sistemos, etninių, rasinių konfliktų metu, migracijos ir susiliejimo metu. Sociologinis ir kultūrologinis deviacijos aiškinimas

27. Anomijos teorija R. Merton anomijos teoriją papildė teiginiu, kad pagrindinė deviacijos priežastis - atotrūkis tarp visuomenės kultūrinių tikslų ir socialiai remiamų tų tikslų siekimo priemonių. Sociologinis ir kultūrologinis deviacijos aiškinimas

28. Kultūrologiniai požiūriai 1. Sellin (1938) - deviacija atsiranda kai kyla prieštaravimai tarp kultūros normų. (Zekai žiūri į policininkus kaip į mentus, o ne kaip į tvarkos saugotojus). 2. Miller (1958) - žemiausieji visuomenės sluoksniai turi aiškiai išreikštą deviacinę subkultūrą (Būdinga: rizika, ištvermė siekiant tikslo, aštrūs pojūčiai, “laimė“). Sociologinis ir kultūrologinis deviacijos aiškinimas

29. Kultūrologiniai požiūriai 3. E. Sutherland (1939) - deviacijos išmokstama artimiausių sąveikų aplinkoje 4. R. Cloward & L.Ohlin (1960) Jaunimas labai greitai išmoksta deviantų -”laimės kūdikių“ vaidmenis Sociologinis ir kultūrologinis deviacijos aiškinimas

30. Deviacijos pozityvumasDeviacijos funkcijos Pagal E. Durkheim • Patvirtina kultūros vertybių ir normų reikšmę; • Reakcija į deviantinį elgesį nuolat patvirtina moralumo ribas; • Reakcija į deviantinį elgesį solidarizuoja grupę; • Skatina inovacijas visuomenėje.

31. Deviacijos tipologizacija( R. Merton, 1957) Adaptacijos būdaiVisuomenei priimtini tikslai Visuomenei priimtinos priemonės Konformizmas + + Inovacija + - Ritualizmas - + Retreatizmas (atsiskyrimas) - - Maištas + +

32. Deviacijos procesas 1. Normų sukūrimas; 2. Normų esmės įteisinimas; 3. Deviacinis elgesys; 4. Pripažinimas tokio elgesio kaip deviacinio; 5. Pripažinimas tokio žmogaus deviantu; 6. Stigmatizacija; 7. Stigmatizacijos pasekmės; 8. Kolektyviniai deviaciniai veiksmai.

33. Apibendrinimas Socialinė kontrolė ir deviacija nauju aspektu aiškina: • kultūros normų svarbą visuomenės sąrangai; • kultūros normų reliatyvumą • kodėl žmonės sąveikaudami kuria grupes (stigmatizacijos teorija); • įvairių socialinių organizacijų poveikį asmenybei .

34. Klausimai pamąstymui • Kokias žinote seksualinės deviacijos priežastis? Pabandykite pasiremti paskaitos medžiaga. • Kokias deviacijos formas jūs pastebite akademijoje? • Kokias deviacijas (nukrypimus) jūs dažniausiai pastebite kineziterapijos ir taikomosios fizinės veiklos veiklose? • Prieš kokias deviacijas jūs kovojote, nesitaikstote su tokių nukrypimų egzistavimu šalia jūsų?