Ekonomikos ir vadybos aspektai atkuriant apleistas teritorijas

1. Ekonomikos ir vadybos aspektai atkuriant apleistas teritorijas Mária Zúbková SPECTRA Centre of Excellence STU Bratislava Barbara Vojvodíková VŠB –Ostravos technikos universitetas Statybos inžinerijos fakultetas „Šis projektas finansuotas remiant Europos Komisijai. Šis leidinys (pranešimas) atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga dėl bet kokio informacijos, pateiktos čia, panaudojimo.”

2. Kokį vaidmenį apleistų teritorijų atkūrime vaidina rinkos ekonomika; Kokį vaidmenį apleistų teritorijų atkūrime vaidina žemės ir nekilnojamo turto rinka; Kokios gali būti apleistų teritorijų projektų rūšys (A-B-C modelis); Kokią naudą apleistų teritorijų atkūrimui teikia viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė; Kokio pobūdžio viešojo sektoriaus intervencija įmanoma. Pranešime sužinosite

3. Sustiprinti ekonominių aspektų svarbą apleistų teritorijų atkūrime. Suprasti pagrindinius ekonominės jėgos ir rinkos procesus, įtakojančius apleistų teritorijų atkūrimo procesą. Skirti dėmesį galimam išteklių ir galimybių viešame ir privačiame sektoriuje derinimui, atkuriant apleistas teritorijas. Pranešimo tikslai

4. 1 dalis A-B-C Modelis 2 dalis VPP projektai 3 dalis Pavyzdys: Horní Suchá, CZ Turinys

5. Ekonominis miesto ar kaimo teritorijos atgaivinimas Naujų nekilnojamo turto savininkų pritraukimas Potencialus pelnas Parama ekonominiam vystymuisi Konkurencingumas Europoje Pagrindiniai ekonominiai veiksniai atkuriant apleistas teritorijas

6. Apleistų teritorijų atkūrimas įtakoja kai kurias ekonomikos sritis: žemės rinką – ekonominė apleistos teritorijos vertė priklauso nuo jos buvimo vietos nekilnojamo turto rinką - daugėja nekilnojamo turto nuosavybės darbo rinka – naujos darbo vietos rajone turto rinka – galimas turto apjungimas finansų rinka – keletas finansinių instrumentų išteklių rinka – postūmis geresniam vietos išteklių išnaudojimui infrastruktūros rinka – esamos infrastruktūros naudojimas ir atnaujinimas inovacijų rinka – galimybės naujam verslui pradėti, inovatyvioms technologijoms, moksliniams tyrimams ir plėtrai, pramonės naujovėms pasiūlyti Apleistų teritorijų vystymasis – vietinės ekonominės plėtros paskata

7. Apleistų teritorijų atkūrimo ir rinkų santykis

8. Ekonominė teritorijos padėtis gali priklausyti nuo: netiesioginių ir tiesioginių regeneravimo išlaidų, numatomų pajamų, teritorijos atsipirkimo, finansavimo būdo ir su tuo susijusios finansinės rizikos, nacionalinių ir vietinių mokesčių bei numanomos rizikos, plėtros susitarimų tarp žemės savininko ir/arba savivaldybės bei pirkėjo. Ekonominis apleistų teritorijų statusas

9. Kaina, kurią pirkėjas yra pasirengęs sumokėti už apleistą teritoriją priklauso nuo: Apleistos teritorijos išsidėstymo valstybės, regiono ir savivaldybės teritorijoje Ekonominių ciklų – besivystanti, sąstingis, krizė Nekilnojamo turto ciklas, su tam tikru vėlavimu atkartojantis ekonominį ciklą Prognozuojama ekonominė plėtra šalyje, regione ir savivaldybėse Teisinė ir finansinė atkūrimo projektų aplinka Apleistos teritorijos kaina turėtų būti mažinama tiek, kokia yra numatyta atkūrimo ir žalos atlyginimo kaina. Apleistų teritorijų kaina

10. A Objektai– Palanki vieta Komerciškai perspektyvios vietos, kuriose gali būti vystoma rinka. Nauda visuomenei gali padidėti dėl viešosios nepiniginės politikos. B Objektai– Mažiau palanki vieta Minimaliai perspektyvūs objektai. Reikalingas valstybės įsikišimas ir viešosios lėšos. Paprastai valstybinių ir privačių lėšų santykis yra 1:5. C-DObjektai– Nekomercinė vieta Neperspektyvūs objektai. Paprastai jų atkūrimo tikslai yra labiau socialiniai, aplinkosauginiai ar ekstremalių situacijų sprendimo. Valstybinio finansavimo dalis yra didesnė ir siekia nuo 1:1 iki 1:4. Apleistų teritorijų rūšys ekonominiu požiūriu

11. Euro Kaina ir vertė Komerciškai patrauklūs objektai Mažiau patrauklūs objektai Nekomerciniai objektai ‘Nuostoliai’ Galutinė vertė ‘Balansas’ Papildomos išlaidos Papildomos išlaidos ‘PELNAS’ Kategorija ‘A’ Kategorija ‘B’ Kategorija ‘C-D’ 0 A-B-C-D Modelis (pagalCabernet, 2005)

12. Šie objektai su didelėmis atkūrimo sąnaudomis ir maža rinkos verte – ypatingas iššūkis daugelyje miestų ir regionų, nes jie: sudaro didelę problemą, nes jų vaizdai gali sukelti neigiamą reakciją, prieštarauti vietinei plėtrai ir turėti neigiamos įtakos supančiai aplinkai ir bendruomenei, paprastai reikalauja didelių viešojo sektoriaus investicijų, prieš siūlant privatiems pirkėjams, gali būti sunkiai panaudojami - “rezervinė arba žalioji teritorija”, turi būti apsaugoti nepaprastos padėties atvejais. Dauguma tokių objektų gali likti niekada nepanaudoti. C-Dobjektai

13. Rizika – tokia neapibrėžtumo rūšis, kai įmanoma apskaičiuoti skirtingų alternatyvų sukūrimo tikimybę, taikant įprastinius statistinius metodus. Išlieka galimybė, kad gauti rezultatai skirsis nuo numanomų rezultatų. Kas yra rizika

14. Rizika, susijusi su nuosavybės įsigijimu Ekologinė rizika Bankų teikiamo finansavimo rizika Rizika tiesiogiai susijusi su įgyvendinimu Kitokia rizika Rizikos rūšys

15. Teisiniai neapibrėžtumai, atsirandantys dėl esamų pastatų nuosavybės teisės problemų Techniniai ir finansiniai reikalavimai esamos situacijos dėl nuosavybės teisių pasikeitimo įvertinimui Teisiniai neapibrėžtumai, kylantys įsigyjant visą įmonę ar kitą bendrovę, kuriai priklauso apleistos teritorijos Rizika susijusi su turto apjungimu ir apleistų teritorijų įsigijimu Rizika, susijusi su įgyvendinto projekto įsigijimu Rizika, susijusi su “išvalytos” žemės įsigijimu Rizika investuotojams, susijusi su nuosavybės įsigijimu

16. Apleistų teritorijų projektų ekonominio finansavimo kliūtys Projekto įsisavinimo išlaidos dažnai apima ir ekologinio valymo bei griovimo kainą ir dažnai yra išskaitomos kaip investicijos Projekto paruošimas yra brangesnis Projekto įvykdymas yra brangesnis Rizika, susijusi su projekto įgyvendinimu glaudžiai susijusi su kitomis apleistomis teritorijomis Kita rizika

17. A kategorijos objektų plėtra finansuojama privačiomis lėšomis. B kategorijos objektų projektai – ant pelningumo ribos. Jie paprastai yra finansuojami bendradarbiaujant viešam ir privačiam sektoriui. C-D kategorijos objektai –daugiausiai visuomeniniai projektai, finansuojami valstybės arba per teisines priemones (pvz. mokesčių lengvatas). Įvairių objektų finansavimas

18. A-B-C-D modelis ir finansavimas

19. Bendradarbiavimo atkuriant apleistas teritorijas nauda: platesnė prieiga prie finansavimo šaltinių; reikšmingesni svertai pasinaudojant ribotomis viešo finansavimo lėšomis, ir paskata privataus sektoriaus dalyvavimui apleistų teritorijų atkūrime. Bendradarbiavimo privalumai

20. Apjungia suinteresuotas šalis siekiant: numatyti ir vykdyti vadovavimą inicijuoti ir derinti plėtros koncepciją apjungti privačių, viešųjų ir institucinių suinteresuotų šalių interesus sušvelninti problemas objektuose užtikrinti naujas apleistų teritorijų panaudojimo sritis optimizuoti valstybės įsikišimą nustatyti galimus sukurtų erdvių nuomininkus ruošti investuotinus ir pelningus projektus Partnerystė atkuriant apleistas teritorijas

21. Ilgalaikė viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, siekiant sukurti efektyvias viešosios infrastruktūros, viešujų erdvių ir paslaugų sritis, apibūdinama kaip: Ilgalaikė partnerystė (10-30 metų). Projektų rizikos pasidalinimas (dažniausiai prisiimamas privačių partnerių). Privačių partnerių įtraukimas į keletą projekto etapų (finansavimą, statybą, eksploatavimą, techninę priežiūrą). Projekto finansavimo schema (dalinai arba pilnai finansuojamas privačių partnerių lėšomis ir atlyginamas tiesiogiai iš naudotojų arba iš viešojo sektoriaus partnerių lėšų). Projekto ekonominis naudingumas (projektas turi būti naudingas abiems šalims ir tai nustatoma pasiruošimo etapo metu, remiantis viešojo sektoriaus palyginimo ir pinigų vertės pagrindu). Reikalingiausių gebėjimų ir viešojo bei privataus sektoriaus patirties sukaupimas Viešo-Privataus sektoriaus Partnerystė (VPP)

22. Savivalda gali inicijuoti apleistų teritorijų atkūrimą vietos valdžios dalyvavimu projekte (tiesioginis ir netiesioginis dalyvavimas). Gali rengti ir siūlyti geresnes sąlygas pirkėjams, norintiems įsigyti paleistas teritorijas. Viešojo-Privataus sektoriaus partnerystė vietiniame lygmenyje

23. Šis pavyzdys parodo, jog yra būtina: Būti orientuotiems į tikslą Būti pasiruošus pakeisti požiūrį Nenusivilti, jei procesas vyksta lėtai Pavyzdys: Horní Suchá (CZ)

24. Pavyzdys, susijęs su apleistų teritorijų objektų kategorijomis. Dominantis objektas – buvusios kasyklos teritorija – František, esanti šiauriniame Horní Suchá miesto pakraštyje, Ostrava-Karviná aglomeracijoje 12 km atstumu nuo Ostravos, užimanti apie 15ha plotą. Tai – klasikinis B kategorijos objekto pavyzdys, kuris, siekiant padidinti darbo vietų skaičių, buvo pertvarkytas į pramoninį parką. Pavyzdys: Horní Suchá (CZ)

25. Pavyzdys: Horní Suchá (CZ)

26. Pavyzdys: Horní Suchá (CZ) 2004

27. Pavyzdys: Horní Suchá (CZ) 2007

28. Šiuo metu František pramoninėje zonoje yra apie 18 verslo subjektų. Kai kurie iš jų veikia tik šioje teritorijoje, kiti stato veiklos objektus ir dalis laukia projektavimo ir statybos leidimų. Pavyzdys: Horní Suchá (CZ)

29. Pavyzdys: Horní Suchá (CZ) 2009

30. Miesto vadovybė parodė didelį atkalumą jau turto perdavimo savivaldybės nuosavybėn derybų etape, o taip pat daug drąsos ir įdėto darbo ruošiant projekto paraiškas finansavimui ir administravimui. Tai – sudėtinga užduotis tokiam palyginti mažam miesteliui, ypač dėl projektų, remiamų ES lėšomis. Pavyzdys: Horní Suchá (CZ)

31. Susipažinta su pagrindiniais apleistų teritorijų atkūrimo faktoriais Apleistų teritorijų rūšys ekonominiu ir valdymo požiūriu Partnerystės atkuriant apleistas teritorijas privalumai Vietos valdžios dalyvavimo apleistų teritorijų atkūrime pavyzdys. Išvados

32. Dėkojame už dėmesį http://fast10.vsb.cz/bribast maria.zubkova@stuba.sk barbara.vojvodikova@vsb.cz „Šis projektas finansuotas remiant Europos Komisijai. Šis leidinys (pranešimas) atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga dėl bet kokio informacijos, pateiktos čia, panaudojimo.”