Tema: Informacijos ištekliai Dr. Lina Šarlauskienė

1. Tema: Informacijos ištekliai Dr. Lina Šarlauskienė

2. Temos tikslas • Šios temos tikslas – suteikti žinių apie šiuolaikinius informacijos išteklius ir dokumentų rūšis, ugdyti gebėjimus atsirinkti reikalingus informacijos išteklius mokslui ir studijoms, surasti informaciją apie dokumentus ir reikalingus dokumentus.

3. Įgyjami gebėjimai • Susipažinę su pateikta medžiaga: • sužinosite šiuolaikinių informacijos išteklių ir dokumentų rūšis, kodėl ir pagal kokius požymius dokumentai skirstomi į pirminius ir antrinius informacijos šaltinius, kokios problemos iškyla, norint apibrėžti ir suskirstyti į rūšis e. dokumentus. • išmoksite atpažinti dokumentus pagal rūšis ir tipus, tai suteiks Jums daugiau galimybių susirasti reikalingą informaciją. • gebėsite atsirinkti informacijos išteklius studijoms ar mokslui, atlikti paiešką, atsižvelgiant į skirtingas dokumentų rūšis ir jų paieškos ypatybes.

4. Informacijos samprata Informacijos ir žinių sąvokos artimai susijusios. Dažnai jos yra tapatinamos. Informacija gali būti apibrėžiama kaip tai, kas suvokiama, vartojama ir tampa žiniomis. Žinios gali tapti informacija, kai jos yra išreiškiamos ženklų forma (kalba, dokumentas ir pan.).

5. Informacijos samprata Negalima nustatyti tikslios ribos, kada duomenys virsta informacija, o ši - žiniomis ir,  atvirkščiai, žinios virsta informacija. Tai nuolat vykstantis procesas.

6. Informacijos išteklių samprata Plačiausia prasme informacijos ištekliai apibrėžiami kaip labiausiai kvalifikuotos ir kūrybiškai aktyvios gyventojų dalies mokslininkų, specialistų tiesioginės intelektualinės veiklos produktas. Informacijos ištekliumi iš tikrųjų gali tapti bet kokia informacija. Viskas priklauso nuo konkretaus uždavinio, kurį reikia išspręsti.

7. Informacijos išteklių rūšys • Specialistai informacijos išteklius skirsto į fiksuotus ir nefiksuotus: • fiksuoti informacijos ištekliai – tai formali informacija, užfiksuota kokioje nors fizinėje laikmenoje: popieriuje, mikrolaikmenoje ar kompiuterinėje laikmenoje; • nefiksuota informacija – tai žinios, kurias turi mokslininkai, specialistai, galintys jas perduoti.

8. Informacijos išteklių rūšys • Pagal informacijos turinį informacijos ištekliai skirstomi į teisinius, finansinius-ekonominius, mokslinius, valdymo ir kt. • Pagal nuosavybės formą jie gali būti: • valstybiniai, • nevalstybiniai (privatūs, visuomeninių organizacijų), • mišrių nuosavybės formų.

9. Informacijos išteklių rūšys • Pagal informacijos pateikimo formą (laikmeną), galime išskirti: • tradicinėse laikmenose (popierinėse, garso, vaizdo) esančius informacijos išteklius, • skaitmeninės informacijos išteklius.

10. Informacijos išteklių rūšys Skaitmeninės informacijos išteklių tipai gali atitikti tradicinių išteklių tipus (pvz., elektroninės knygos, elektroniniai žurnalai, enciklopedijos); Egzistuoja ir kuriami nauji informacijos išteklių tipai (pvz., paieškos sistemos, duomenų bazės, skaitmeniniai agentai).

11. Informacijos išteklių atranka Renkantis informacijos išteklius mokslui ir studijoms, reikėtų nepamiršti: • naudotiįvairiose laikmenose esančius informacijos išteklius, • naudotiįvairių tipų informacinius išteklius, • atsirinktitinkamus informacijos išteklius, siekiant konkrečių tikslų, • naudotis įvairių informacijos išteklių sąsajomis, • konsultuotis su specialistais.

12. Dokumento samprata Pasaulyje priskaičiuojama didžiulė įvairovė dokumentų rūšių. Dokumento samprata įvairiais istoriniais laikotarpiais priklausė nuo materialių objektų (molio plytelė, papirusas, popierius), kuriuose buvo fiksuojamos žinios. Plėtojantis mokslui ir technikai, atsirado naujos informacijos laikmenos (perfokortos, perfojuostos, magnetiniai įrašai ir kt.).

13. Dokumento samprata Dokumentu imta vadinti ne tik visą spausdintą informaciją, bet ir informaciją kitose laikmenose. Dokumentas – bet kokioje materialioje laikmenoje tam tikra ženklų sistema užfiksuota informacija, kuri gali būti perduodama erdvėje ir laike.

14. Dokumentų rūšys Dokumentai yra skirstomi į rūšis pagal įvairius požymius, kad juos būtų galima saugoti bibliotekose, rasti apie juos informaciją, paskolinti skaitytojams ir t.t. Dokumentų skirstymas į rūšis pagal požymius yra vadinamas dokumentų klasifikavimu.

15. Dokumentų rūšys • Dažniausiai dokumentai yra klasifikuojami pagal tokius požymius: • dokumento turinį (tematiką), • paskirtį, • informacijos fiksavimo būdą. • Atsižvelgiant į visų požymių visumą, dokumentai dar skirstomi į tipus.

16. Dokumentų rūšys Pagal turinį dokumentai skirstomi į temas arba dalykus.Labiausiai paplitusi Universali dešimtainė klasifikacija (UDK) ir dalykinė klasifikacija. Dokumentai pagal visuomeninę paskirtį skirstomi į mokslinius, mokymo, gamybinius, oficialiuosius, informacinius, mokslo populiariuosius.

17. Dokumentų rūšys • Pagal informacijos fiksavimo būdą dokumentai skirstomi į: • rašytinius (spaudinius ir rankraštinius), • reprodukuotus, • garsinius, • regimuosius, • elektroninius.

18. Dokumentų tipai • Požymiai, pagal kuriuos dokumentai skirstomi į tipus, yra tokie: • gamybos būdas (rankraštinė knyga, e. leidinys...),  • leidimo laikas (inkunabulas, paleotipas, XX a....), • leidimo vieta, apimtis (knyga, brošiūra, lapelis...), • materialioji forma (knyga, laikraštis, atvirukas...), • informacijos ženklų pobūdis (tekstinis leidinys, natos, žemėlapis...), • periodiškumas (vienkartinis leidinys, dienraštis, savaitraštis...), • struktūra (vienatomis, daugiatomis, serija), • informacijos pobūdis (oficialus, mokslinis, mokslo populiarinimo, masinis, mokomasis, gamybinis, normatyvinis, grožinis, informacinis, reklaminis), • paskirtis (vaikų, akliesiems...), • autorystė ir autoriaus tautinė priklausomybė.

19. Dokumentų tipai • Atsižvelgiant į šių požymių visumą, konkretūs dokumentai yra priskiriami kuriam nors tipui. Pagrindiniai dokumentų tipai: • knygos, • serialiniai leidiniai,  • nepublikuoti dokumentai, • normatyvinė techninė dokumentacija, • patentinė dokumentacija, • garsiniai regimieji dokumentai, • elektroniniai dokumentai, • archyviniai dokumentai ir rankraščiai.

20. Pirminiai ir antriniai dokumentai • Pačia plačiausia prasme dokumentai gali būti skirstomi į pirminius ir antrinius: • Pirminis dokumentas – bet kokia materiali laikmena, tiesiogiai fiksuojanti tam tikros veiklos rezultatą; • Antrinis dokumentas – pirminio dokumento analizės ir sintezės rezultatas.

21. Pirminiai ir antriniai dokumentai Dokumentų funkcionavimą visuomenėje galima apibūdinti trimis egzistavimo etapais: dokumento sukūrimu, platinimu ir panaudojimu. Visi šie etapai yra glaudžiai susiję. Jų organizuota visuma sudaro dokumentų srautus. Suformuotas dokumentų srautas per tarpininkus patenka vartotojui.

22. Pirminiai ir antriniai dokumentai Tarpininkas tarp dokumentų ir vartotojų gali būti bibliotekos, informacijos centrai, internetas ir t.t. Pirminių dokumentų srautai analizuojami, apdorojami ir gaunamas antrinių dokumentų srautas. Minėtos dokumentų klasifikacijos paprastai naudojamos pirminiams dokumentams klasifikuoti.

23. Pirminiai ir antriniai dokumentai Antriniai dokumentai gali būti rengiami, siekiant vartotojus orientuoti dokumentų arba žinių sraute.

24. Pirminiai ir antriniai dokumentai Norint padėti vartotojams orientuotis dokumentų sraute, pirminiai dokumentai apdorojami suteikiant jiems bendrą charakteristiką, t.y. parengiami antriniai dokumentai (bibliografinis aprašas, anotacija, bibliografinė apžvalga, bibliografinės rodyklės, katalogai). Šie dokumentai dar vadinami bibliografiniais. Norint padėti vartotojams orientuotis žinių sraute, pirminiai dokumentai apdorojami išrenkant iš jų faktus, koncepcijas, idėjas, teorijas ir pan. ir parengiami antriniai dokumentai (referatai, ekspresinformacija, apžvalgos, anotacijos).

25. Pirminiai dokumentai • Svarbiausi pirminiai dokumentai: • knygos • serialiniai leidiniai • straipsniai • konferencijų medžiaga • preprintai • disertacijos, jų santraukos ir magistrų tezės • mokslinės ataskaitos • patentai • normatyvinė techninė dokumentacija • archyviniai dokumentai • elektroniniai dokumentai • pirminiai šaltiniai internete

26. Knygos Knyga gali būti apibrėžiama kaip semantinės informacijos perteikimo grafiniais ženklais įvairaus pavidalo priemonė. Pagal UNESCO apibrėžimą, knyga yra neperiodinis leidinys, didesnis negu 3 spaudos lankai arba 48 puslapiai, leidinys. Knygos gali būti rankraštinės, spausdintos, garsinės, elektroninės ir kt. Todėl knygų reikėtų ieškoti, atsižvelgiant į jų rūšis. Pavyzdžiui, spausdintas ir garsines knygas galima rasti bibliotekose, e. knygas – duomenų bazėse ar internete, rankraštines ar retas knygas – specialiuose bibliotekų skyriuose ar skaitmenintų dokumentų duomenų bazėse.

27. Knygos Knygų galima ieškoti bibliotekų e. kataloguose, leidėjų kataloguose, duomenų bazėse (pvz., Project Gutenberg, SpringerLink Books), e. knygynuose (pvz., Knygininkas, Amazon.com), interneto paieškos sistemose (pvz., Google: Book Search).

28. Knygos Kai informacija apie reikalingą knygą žinoma, jos galima ieškoti pagal tokius paieškos požymius: knygos autoriaus pavardę, knygos pavadinimą (antraštę), leidimo vietą, metus, knygos saugojimo vietą bibliotekoje, ISBN ir kt. Jeigu informacija apie knygas nėra žinoma, jų galima ieškoti pagal tematiką(mokslo ar studijų sritį) ar reikšminius žodžius.

29. Serialiniai leidiniai Tai leidiniai bet kokioje laikmenoje, leidžiami numeruotomis ar datuotomis dalimis, viena po kitos ir numatytas leisti neapibrėžtą laiką. Serialiniai leidiniai (angl. Serials) – periodiniai, tęstiniai ir serijiniai leidiniai.

30. Serialiniai leidiniai Serialinius leidinius galima rasti pagal pavadinimą arba tematiką, reikšminius žodžius, ISSN numerį: bibliotekų kataloguose, leidėjų ar platintojų svetainėse ir kataloguose (pvz., Lietuvos spauda), duomenų bazėse, interneto paieškos sistemose (pvz., Google), specializuotose nuorodų svetainėse (pvz., New Jour, Lietuvos elektroninė periodika), atvirosios prieigos žurnalų (angl. Open Access Journals) kataloge Directory of Open Access Journals.

31. Straipsniai Straipsnis yra svarbus mokslinių rezultatų publikavimo šaltinis. Mokslo straipsnis – moksliniame leidinyje išspausdintas straipsnis, skirtas mokslo srities (krypties, šakos) problemai spręsti.Moksliniuose leidiniuose dar gali būti mokslo šaltinių publikacijos ir recenzijos.

32. Straipsniai Mokslo straipsnis – moksliniame leidinyje išspausdintas straipsnis, skirtas mokslo srities (krypties, šakos) problemai spręsti. Patikimiausia straipsnių ieškoti įvairiose duomenų bazėse (pvz., Nacionalinės bibliografijos duomenų bankas, ScienceDirect, Blackwell Synergyir kt.), kuriose gali būti pateiktas tik straipsnio aprašas ir santrauka, arba visatekstis straipsnis (angl. Full Text, Full Paper). Straipsnius galima surasti pagal straipsnio autorių (autorius), pavadinimą ar reikšminius žodžius arba naršant žurnalų numeriuose.

33. Konferencijų medžiaga Mokslinių tyrinėjimų duomenys pirmiausiai pateikiami įvairiose tarptautinėse konferencijose, kongresuose, simpoziumuose, seminaruose. Jųpranešimai yra surenkami ir išspausdinami atskiru leidiniu, vadinamu konferencijos medžiaga (angl. Proceedings).

34. Konferencijų medžiaga Konferencijos medžiagos galima ieškoti interneto paieškos sistemose pagal konferencijos pavadinimą ar vietą, kur vyko konferencija. Taip pat daugelis bibliotekų stengiasi įsigyti konferencijų medžiagą, atitinkančią savo fondų turinį ir skaitytojų reikmes. Konferencijos pranešimai yra įtraukiami į daugelį bendrųjų ir dalykinių  referatų leidinių, literatūros rodyklių, taip pat į temines (pvz., INSPEC) ar specializuotas duomenų bazes (pvz., ISI Proceedings). Konferencijos pranešimų galima ieškoti pagal straipsnių paieškos požymius.

35. Preprintai Preprintas [lot. prae - iš anksto + angl. print - spausdinti], teksto atspaudas, skirtas specialistams susipažinti prieš išleidžiant leidinį, kuriame tas tekstas bus paskelbtas. Internete galima rasti preprintų duomenų bazes pagal tematiką (mokslo sritis), regionus, institucijas. Preprintus galima rasti atviros prieigos visateksčių e.leidinių institucinėse talpyklose, pvz. OpenDOAR.

36. Disertacijos ir magistrų tezės Disertacija – mokslinis darbaspateikiamas mokslo laipsniui įgyti ir viešai ginamas disertanto. Disertacijos santrauka – mokslinio darbo santrauka. Magistro darbas – aukštosios mokyklos studento baigiamasis darbas magistro laipsniui įgyti.

37. Disertacijos ir magistrų tezės Šių dokumentų galima ieškoti pagal autorių, darbo pavadinimą, tematiką ar mokslo sritį, reikšminius žodžius. Disertacijų ir jų santraukų galima ieškoti pagal šalis nacionalinėse ir mokslinių institucijų, kuriose buvo ginta daktaro disertacija, bibliotekose. Disertacijos, jų santraukos ir magistrų tezės yra kaupiamos įvairiose duomenų bazėse. Šiuos elektroninius visateksčius dokumentus galima rasti institucinėse talpyklose.

38. Mokslinės ataskaitos Mokslinė ataskaita yra baigto kurios nors mokslo ir technikos šakos mokslinio darbo rezultatai. Pirmiausia reikėtų susirasti informaciją apie mokslines ataskaitas e. kataloguose ar duomenų bazėse, informacijos sistemose, o po to pačią ataskaitą. Pvz., Europos komisija kaupia ir platina mokslines ataskaitas, kurias galima surasti informacinėje sistemoje CORDIS. JAV mokslinių ataskaitų galima ieškoti  NTiS (National Technical Information Service) sistemoje. Elektroninės mokslinės ataskaitos taip pat kaupiamos minėtose institucinėse talpyklose.

39. Patentai Patentinės informacijos dokumentais laikomi tokie dokumentai, kuriuose pateikiami originalūs išradimų, pramoninio dizaino, prekių ir paslaugų ženklų aprašymai, fotonuotraukos ar duomenys. Patentinės informacijos paieškai reikalingi specialūs įgūdžiai. Apie patentų paiešką informaciją galima gauti nacionalinėse ar regioninėse patentų žinybose ir daugelyje universiteto bibliotekų. Lietuvos technikos bibliotekoje įkurtas Patentinės informacijos centras (PIC), kuris yra Lietuvos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų patentinių dokumentų depozitinė biblioteka.

40. Patentai Daugelį patentų galima rasti duomenų bazėse. Pvz., Derwent Publications pateikia Pasaulinę Patentų Rodyklę (World Patents Index (WPI). Europos Patentų Žinyba (The European Patent Office) Europos patentų biuletenį, kuriame publikuojamos Europos ir tarptautinės patentų paraiškos bei išduoti patentai. The European Patent Office pateikia sąrašą, kur galima rasti informaciją apie patentus internete. Patentams identifikuoti pateikiama informacija apie paraiškovą, išradimo antraštę, šalį ar išleidusią įstaigą, patentinio dokumento rūšį, numerį, cituoto dokumento išleidimo data.

41. Normatyvinė techninė dokumentacija Normatyvinė techninė dokumentacija: standartai, metrologijos ir statybos dokumentacija, kainoraščiai, pramoniniai katalogai. Lietuvoje pagrindinis normatyvinės techninės dokumentacijos centras yra Lietuvos technikos biblioteka. Standartai kaupiami bibliotekose pagal jų profilį. Šių dokumentų galima ieškoti pagal tematiką, reikšminius žodžius, specialiuosius identifikacinius šių dokumentų numerius.

42. Archyviniai dokumentai  Archyviniai dokumentai – tai informacija apie objektyvios tikrovės faktus, įvykius, reiškinius bei žmogaus mąstymo rezultatų fiksavimo būdus. Lietuvoje veikia 8 pagrindiniai valstybiniai archyvai ir 10 vietinės reikšmės archyvų ir atskiri įvairių organizacijų, partijų ir kt. archyvai. Labai svarbios mokslo ir mokymo įstaigų archyvinių dokumentų saugyklos: Lietuvos mokslų akademijos centrinės bibliotekos, Vilniaus universiteto bibliotekos ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rankraštynai, kuriuose saugomi pergamentų rinkiniai, valdovų privilegijos, LDK aktų knygos ir kt.

43. Archyviniai dokumentai Archyvinius dokumentus galima rasti bibliotekose ir skaitmenintų dokumentų duomenų bazėse internete ar kompaktiniuose diskuose. Pvz., VU bibliotekos istoriniai rinkiniai, Pergamentų skaitmeninių vaizdų archyvas, LDK teismų knygų skaitmeninimas,MUSICALIA, Lietuvos nacionalinės bibliotekos Rankraščių skyriaus pergamentų kolekcija.

44. Elektroniniai dokumentai Elektroninis dokumentas yra viena iš dokumentų rūšių, apibrėžiamas kaip dokumentas, prieinamas kompiuterinėmis technologijos. E. dokumentams bandoma pritaikyti spausdintų dokumentų apibrėžimus, tipus ir rūšis, o taip pat juos skirstyti pagal specifinius tik e. dokumentams būdingus požymius ir savybes. E. dokumentai pagal loginę dokumentų struktūrą gali atitikti arba neatitikti spausdintų leidinių struktūros. E. dokumentai gali būti spausdintų dokumentų elektroninės versijos arba savarankiški, originalūs e. dokumentai.

45. Elektroniniai dokumentai Dėl išskirtinių e. dokumento savybių atsiranda naujos dokumentų rūšys, kurių apibrėžimui negali būti taikomi tradiciniai kriterijai. Mokslininkai stengiasi išskirtitassavybes, tinkamus atrankos kriterijus, pateikti apibrėžimus. Plačiau apie elektronines knygas Plačiau apie elektroninius serialinius leidinius

46. Pirminiai šaltiniai internete • Pirminiai šaltiniai internete gali būti kelių rūšių: tradicinių dokumentų elektroninės versijos ir elektroniniai dokumentai, neturintys spausdintų analogų. • Tradicinių dokumentų paieškos galimybės jau aptartos. Dar egzistuoja: • Naujienų grupės (angl. Newsgroups) - tarptautinė diskusijų vieta, kur žmonės aptaria svarbius įvykius.Jas galima surasti paieškos sistemose (pvz., Google: Grupės). • Elektroninė pranešimų sistema – tai sistema, kuri perduoda pranešimus elektroniniu būdu per kompiuterių komunikacijų tinklą. Lietuvoje nuo 1995 metų veikia elektroninių pranešimų sistema Konferencijos.lt.

47. Antriniai dokumentai • Svarbiausi antriniai dokumentai: • informaciniai leidiniai (enciklopedijos, žodynai, žinynai), • apžvalgos, • bibliotekų katalogai, • referatų žurnalai, • duomenų bazės, • antriniai interneto šaltiniai.

48. Informaciniai leidiniai Informaciniai leidiniai yra įvairios enciklopedijos, žinynai, žodynai. Informacinių leidinių paieška yra tokia, kaip ir kitų knygų. Internete taip pat platinama daug elektroninių informacinių leidinių, kurie gali būti atviros ar ribotos (prenumeruojami) prieigos. Tokiais leidiniais kaip Britannica Online, Oxford English Dictionary, Encyclopedia of Physical Science and Technology galima naudotis bibliotekose, kuriose jie prenumeruojami. Daug informacinių leidinių yra laisvai prieinami internete. Lietuviškų informacinių leidinių nuorodų yra On.lt svetainėje.

49. Apžvalgos ir referatų žurnalai Apžvalga - tai antrinis dokumentas, kuriame pateikiama dokumentų, skirtų vienai temai, problemai arba mokslinei sričiai, išsami analizė, jų kritinis vertinimas, išvados ar rekomendacijos. Jų galima ieškoti rodyklėse(pvz.,Index to Scientific Reviews), atlikti paiešką duomenų bazėse (INSPEC, COMPENDEX ir kt.), interneto paieškos sistemose pagal tematiką ar mokslo sritį. Referatų žurnaluose galima atlikti straipsnių ar knygų dalių paiešką. Jie gali būti publikuojami spausdintuose leidiniuose, kompaktiniuose diskuose arba pasiekiami internete (pvz. referatų žurnalas VINITI, duomenų bazė Chemical Abstracts).

50. Bibliotekų katalogai • Dauguma Lietuvos ir užsienio bibliotekų įdiegė automatizuotas bibliotekines sistemas. Todėl skaitytojai ir lankytojai gali naudotis bibliotekų e. katalogais, kuriuose galima atlikti dokumentų paiešką, užsakyti knygas internetu, naudotis e. skaitytojo formuliaru ir kt. • Lietuvos bibliotekose šiomis paslaugomis galima naudotis dviejuose informacinėse sistemose: • LNB ir viešųjų bibliotekų e.kataloge LIBIS, • Akademinių bibliotekų e. kataloguose ALEPH.