MOKSLO IR STUDIJU REFORMA ABITURIENTAMS STUDIJUOK. KURK. TOBULEK.

1. MOKSLO IR STUDIJU REFORMA ABITURIENTAMSSTUDIJUOK. KURK. TOBULEK.

2. PRISTATYMO TURINYS I. Reformos tikslai II. Valstybes finansuojamos vietos � kiek bus �studiju krep�eliu�, kas juos gaus? III. Priemimo i auk�tasias mokyklas tvarka, etapai IV. Stipendijos, paskolos ir studiju prieinamumas

3. REFORMOS TIKSLAI auk�ta studiju kokybe profesionalus destytojai; aprupinta mokymo baze; tvarkingi bendrabuciai. pakankamas ir racionalus studiju finansavimas derama socialine parama studentams modernus auk�tuju mokyklu valdymas daugiau galimybiu studentams studentai gaus auk�tos kokybes studijas cia, Lietuvoje. Auk�tosios mokyklos taps ne diplomu, o �iniu kalve; valstybe rems gabius ir smalsius, todel Jus sups suinteresuoti studijuoti bendramoksliai; lanksti paskolu sistema leis susitelkti tik studijoms.

4. KAS GAUS VALSTYBES FINANSAVIMA, KAIP BUS PASKIRSTYTI �STUDIJU KREP�ELIAI�? WWW.MOKSLAS.LT

5. KIEK PIRMAKURSIU GAUS VALSTYBES FINANSAVIMA? �iemet mokyklas baigs apie 40 tukst. abiturientu. 2009 m. i valstybes finansuojamas bakalauro studijas planuojama priimti apie 21 tukst. studentu. I� ju: - universitetuose � apie 11 tukst. - kolegijose � apie 10 tukst. (11% daugiau nei 2008 m.) 2008 m. u� studijas visi�kai nieko nemokejo tik apie 12 tukst. pirmakursiu. WWW.MOKSLAS.LT

6. KAIP BUS PASKIRSTYTI �KREP�ELIAI�? (I) Valstybes finansavimas (�studiju krep�eliai�) stojantiesiems teks pagal brandos egzaminu ir kitus mokymosi rezultatus (pavyzd�iui, laimejimus olimpiadose); Abiturientai bus surikiuoti i eile pagal egzaminu ir atestato pa�ymiu derini, kuris pasirinktoms studiju kryptims buvo paskelbtas prie� dvejus metus; Tarptautiniu olimpiadu I-III vietos laimetojai gaus atitinkamai po 5, 3 ir 2 papildomus balus, �alies olimpiadu laimetojai atitinkamai 3, 2 ir 1. U� to paties tipo olimpiada balas pridedamas tik viena karta (did�iausias). U�skaitomos tik 11 ir 12 klasese laimetos olimpiados; Eile �studiju krep�eliui� gauti bus viena, taciau ji i�siskaidys pagal �e�ias studiju sritis. Vyriausybe nustate finansavimo proporcijas tarp �e�iu studiju sriciu (humanitariniu, socialiniu, fiziniu, biomedicinos, technologijos mokslu ir menu) � kiekvienai sriciai teks konkretus �krep�eliu� skaicius;

7. KAIP BUS PASKIRSTYTI �KREP�ELIAI�? (II) Stojantieji gales pareik�ti 16+16 (universitetuose ir kolegijose) pasirinkimu, nurodydami, kad pretenduoja i valstybes finansuojamas ar nefinansuojamas studijas. Jei stojantysis renkasi studiju programas keliose studiju srityse, jo vieta eileje ir galimybe gauti studiju krep�eli kiekvieno pasirinkimo atveju gali buti skirtinga; Krep�elio maksimalu dydi � normine kaina � nustato Vyriausybe; auk�tosios mokyklos pacios nusistatys savo studiju kaina, taciau jei ji bus didesne u� normine, valstybes finansavima gavusiam studentui primoketi nereikes; I menu specialybes bus organizuojamas bendras visu auk�tuju mokyklu priemimas, brandos egzaminu pa�ymiai cia tures ma�iau itakos.

8. AR VALSTYBES FINANSUOJAMA VIETA BUS PASTOVI? �Studiju krep�eli� bus galima �persine�ti � i ta pacia studiju programa kitoje auk�tojoje mokykloje, jei netenkins studiju kokybe ar salygos. �Studiju krep�eli� galima �ne�tis� ir i nevalstybines auk�tasias mokyklas, kuriose iki �iol buvo studijuojama vien savo le�omis. Po dveju bakalauro studiju metu bus per�iurimi visu studentu mokymosi rezultatai. Jei valstybes finansavima gaunancio studento vidurkis bus dviem balais ma�esnis u� jo bendramoksliu tame paciame kurse toje pacioje studiju programoje, studiju krep�elio jis neteks.

9. �KREP�ELIAI� SRITIMS

10. KIEK VALSTYBE MOKES U� STUDENTU STUDIJAS?

11. Valstybes nustatomos studiju kainos valstybes finansuojamose vietose: Skirtumas tarp pigiausiu ir brangiausiu � maksimaliai 5 kartaiValstybes nustatomos studiju kainos valstybes finansuojamose vietose: Skirtumas tarp pigiausiu ir brangiausiu � maksimaliai 5 kartai

12. Skirtumas tarp pigiausiu ir brangiausiu � maksimaliai 5 kartai.Skirtumas tarp pigiausiu ir brangiausiu � maksimaliai 5 kartai.

13. AR KEISIS PRIEMIMO TVARKA, KOKIE PAGRINDINIAI PRIEMIMO ETAPAI?

14. Priemimo i auk�tasias mokyklas taisykles nesikeicia. Auk�tosios mokyklos jau yra paskelbusios priemimo taisykles. Kandidatu atranka remsis prie� dvejus metus paskelbtomis svarbiausiomis priemimo salygomis. Jas galima rasti www.mokslas.lt , skyriuje �2009 m. priemimas i auk�tasias mokyklas�. Nepatekusieji i valstybes finansuojamas vietas gales rinktis mokamas studijas. Kaip ir ankstesniais metais, auk�tosios mokyklos pacios nustato ir skelbia mokamu studiju kaina.

15. PRIEMIMO PAGRINDINIAI ETAPAI IR DATOS

16. AR REFORMA NENUSKRIAUS ABITURIENTU I� RAJONU, NETURTINGU �EIMU?

17. DAUGIAU GALIMYBIU VISIEMS Reformos deka i�sipletusios auk�tuju mokyklu galimybes suteikti studentams gerus bendrabucius, aprupinti juos studiju priemonemis suma�ins asmenines studentu i�laidas ir tuo dar palengvins studijas abiturientams i� socialiai silpnu �eimu. Nauja paskolu sistema sukuria palankias salygas be u�stato ir laidavimo gauti le�u pragyvenimui studiju laikotarpiu; tai leis visi�kai atsideti studijoms net tiems studentams, kurie negali tiketis jokios finansines tevu paramos. Galimybes ne�tis �studiju krep�eli� i nevalstybines auk�tasias mokyklas suteikia proga studijuoti ypac paklausiose ir gerai vertinamose studiju programose tiems, kuriu toki pasirinkima iki �iol var�e finansines salygos.

18. STIPENDIJOS Bus teikiamos socialines ir skatinamosios stipendijos. Valstybe teiks socialines stipendijas studijuojantiems ir valstybinese, ir privaciose auk�tosiose mokyklose. Geriausiai studijuojantieji gales pretenduoti i gerokai didesnes, nei dabar, skatinamasias stipendijas (leid�iancios kukliai pragyventi). Skatinamosios stipendijos suteikia geresnes galimybes studijuoti labai gabiems, taciau socialines padeties var�omiems jaunuoliams.

19. GABUS VAIKAI � VISOJE �ALYJE Nepagristai teigiama, kad valstybinius egzaminus geriau i�laiko ir didesnes galimybes gauti �studiju krep�eli� turi sostines, miestu, turtingu tevu vaikai, nes jie lanko elitines mokyklas ir gali samdyti brangius korepetitorius. Pernyk�ciai ir ankstesni valstybiniu egzaminu rezultatai rodo:gavusiu 75-100 balu didesne dalis visu moksleiviu buvo ne Vilniuje, bet: Lietuviu kalba � Pakruojo, Kedainiu raj., Palangoje... Matematika � Taurages, Jonavos raj., Visagine... Istorija � Taurages, Klaipedos raj., Palangoje... Chemija � �ilales, Marijampoles raj., Paneve�yje... Fizika � Taurages, �ilutes raj., Elektrenuose, Klaipedoje... ir t. t. Kiekviename rajone (ir nebutinai rajono centre) yra bent po viena mokykla, kurios abiturientu rezultatai buvo geresni u� Vilniaus abiturientu vidurki.

20. JEI NEGAUSIU VALSTYBES FINANSAVIMO? APIE PASKOLAS

21. Paskolu poreikis

22. Pertvarkius paskolu sistema: I�siples auk�tojo mokslo prieinamumas � visi studijuojantys tures galimybe skolintis palankiomis salygomis, su valstybes garantija; Nepatekusieji i valstybes finansuojamas vietas gales kur kas lengviau pasiskolinti le�u studijoms; Studentai gales visa laika skirti studijoms, nes gaus pakankamo dyd�io paskola pragyvenimo i�laidoms; Iki 10 procentu auk�tuju mokyklu absolventu, kurie dvejus studiju metus ir visas studijas savo le�omis baigs geriausiai, studiju i�laidos bus valstybes kompensuotos.

23. Pagrindiniai naujos valstybes remiamu paskolu sistemos principai Paskolos teikiamos valstybiniu ir nevalstybiniu auk�tuju mokyklu visu pakopu studentams; Valstybe garantuoja visas paskolas studijoms ir prisiima blogu paskolu rizika (nereikia u�statyti turto ar gauti laidavimo); Paskolos gra�inimas siejamas su skolininko pajamomis; Socialiai silpnesniems studiju laikotarpiu u� paskola studiju kainai gali buti kompensuojamos palukanos; Paskolos teikiamos privaciu kreditoriu le�omis. Jas administruoja Valstybinis studiju fondas.

24. Numatomos paskolu ru�ys Studiju kainai sumoketi (iki �iol nebuvo) Gyvenimo i�laidoms (�ymiai didesne) Dalinems studijoms pagal tarptautines (tarp�inybines) sutartis (�ymiai didesne) Studiju imokoms sumoketi (tik istojusiems iki 2009 m.)

25. Skolinimo salygos Paskolos i�davima garantuoja valstybe Palukanos � �ymiai ma�esnes, nei komercines (daliai kompensuojama) Maksimali skoliniu isipareigojimu suma � 50 tukst. lt Paskolu gra�inimas � pradedamas ne veliau kaip 1 metai po studiju baigimo Siuloma, kad paskolas garantuotu valstybe. Paskolos i�davimas galetu buti u�tikrintas ir numatant laidavima arba draud�iant paskolas. Studentui butu skaiciuojamos palukanos, lygios valstybes ir kredito istaigos sutartam palukanu dyd�iui (jis butu ma�esnis u� komerciniu palukanu dydi, nes valstybe teiktu garantija). Paskolos gavejams, priklausantiems tam tikroms Vyriausybes nustatytoms socialinems grupems valstybe galetu kompensuoti studiju laikotarpiu u� paskola studiju kainai skaiciuojamas palukanas. Paskola studiju kainai kas semestra butu pervedama i auk�tosios mokyklos saskaita. Paskola gyvenimo i�laidoms butu pervedama i paskolos gavejo asmenine saskaita kas menesi per de�imt menesiu. Paskola dalinems studijoms pagal tarptautines (tarp�inybines) sutartis butu pervedama i paskolos gavejo saskaita i� karto visa suma. Studento prisiimtu skoliniu isipareigojimu bendra maksimali suma neturetu vir�yti 50 tukst. Lt (arba 385�BSI). Paskola ir palukanos butu pradedamos gra�inti ne veliau kaip 1 metai po studiju baigimo. Nuo paskolos gra�inimo butu atleid�iami mire ir nedarbingi asmenys. Studentams, nutraukusiems studijas, lengvatos nebutu taikomos. Paskolos negaletu gauti studentai, kurie pagal Mokslo ir studiju istatymo projekta neturi teises u�imti valstybes finansuojamos studiju vietos ar gauti studiju kainos kompensacijos (pvz., jau baige studijas valstybes le�omis ir siekiantys kartotinio auk�tojo mokslo).Siuloma, kad paskolas garantuotu valstybe. Paskolos i�davimas galetu buti u�tikrintas ir numatant laidavima arba draud�iant paskolas. Studentui butu skaiciuojamos palukanos, lygios valstybes ir kredito istaigos sutartam palukanu dyd�iui (jis butu ma�esnis u� komerciniu palukanu dydi, nes valstybe teiktu garantija). Paskolos gavejams, priklausantiems tam tikroms Vyriausybes nustatytoms socialinems grupems valstybe galetu kompensuoti studiju laikotarpiu u� paskola studiju kainai skaiciuojamas palukanas. Paskola studiju kainai kas semestra butu pervedama i auk�tosios mokyklos saskaita. Paskola gyvenimo i�laidoms butu pervedama i paskolos gavejo asmenine saskaita kas menesi per de�imt menesiu. Paskola dalinems studijoms pagal tarptautines (tarp�inybines) sutartis butu pervedama i paskolos gavejo saskaita i� karto visa suma. Studento prisiimtu skoliniu isipareigojimu bendra maksimali suma neturetu vir�yti 50 tukst. Lt (arba 385�BSI). Paskola ir palukanos butu pradedamos gra�inti ne veliau kaip 1 metai po studiju baigimo. Nuo paskolos gra�inimo butu atleid�iami mire ir nedarbingi asmenys. Studentams, nutraukusiems studijas, lengvatos nebutu taikomos. Paskolos negaletu gauti studentai, kurie pagal Mokslo ir studiju istatymo projekta neturi teises u�imti valstybes finansuojamos studiju vietos ar gauti studiju kainos kompensacijos (pvz., jau baige studijas valstybes le�omis ir siekiantys kartotinio auk�tojo mokslo).

26. KUR RASTI VISA INFORMACIJA?

27. KAIP PASIRINKTI STUDIJAS? Norint gerai pasirinkti kokybi�ka studiju programa, butina susipa�inti su visa informacija. Lietuvoje reguliariai atliekamas studiju programu vertinimas, jo rezultatus ir programu akreditavimo lygi(ar programa leid�iama vykdyti be salygu,ar lygtinai, t. y. nustatytas terminas, per kuri auk�toji mokykla turi pataisyti padeti)skelbia Studiju kokybes vertinimo centras: www.skvc.lt  �MM yra paskelbusi tarptautiniu ekspertu ivertintu ir lygtinai akredituotu studiju programu sara�a: www.mokslas.lt

28. INFORMACIJA INTERNETE Visa su 2009 m. stojimu i auk�tasias mokyklas ir mokslo ir studiju reforma susijusia informacija galima rasti svetaineje: www.mokslas.lt . Lietuvos auk�tuju mokyklu bendrojo priemimo tvarka bus skelbiama: www.lamabpo.lt. Studiju kokybes vertinimo centras (www.skvc.lt) skelbia i�samius duomenis apie visu Lietuvos auk�tuju mokyklu vertintas studiju programas, ju akreditacijos lygi.

29. Sekmingu egzaminu ir geru studiju!