Socialinė medicina ir biostatistika. Mokslo darbo metodologija

1. Socialinė medicina ir biostatistika.Mokslo darbo metodologija

2. Sveikata Visiška fizinė, psichinė ir socialinė gerovė (Pasaulinė sveikatos organizacija) • Ligos šaknys visuomenėje Aušra Beržanskytė

3. Sveikatą įtakoja:

4. “Genai užtaiso ginklą.Gyvenimo būdas paspaudžia gaiduką” Dr. Elliot Joslin

5. Kurso dalys • Socialinė medicina(Socialinių, ekonominių, demografinių, psichologinių veiksnių įtaka sveikatai, ligai ir medicinos praktikai, Europos Sąjungos politikų įgyvendinimo įtaka sveikatos priežiūros organizavimui ir medicinos praktikai. Moksliškai pagrįstų įrodymų taikymas praktikoje. Lietuvos sveikatos sistema. Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra.) • Medicinos sociologija(Sveikatos istorinis kontekstas. Sociologinis medicinos kontekstas. Ligos socialiniame kontekste. Epidemiologijos įvadas. Trumpa ligų istorija. Ligos besivystančiose šalyse. Ekonominis vystymasis ir sveikata. Nelygybė ir sveikata. Ligos, mirtingumas ir sprendimai besivystančiose šalyse. Ligų socialinė reikšmė. Ligų “supratimas” istoriniame kontekste. Skirtingi būdai suvokti “sveikatą”. Medicinos institucija kaip socialinė kontrolė. Protinės negalios sociologija. Protinės negalios “subjektyvumas”. Protinės negalios socialinė istorija. Protinės negalios gydymo sociologinė kritika). • Biostatistika (Tyrimo planavimas. Pagrindinių tyrimo plano dalių aptarimas. Atrankų rūšys. Klausimynai. Imties dydis, jo skaičiavimo principai Aprašomoji statistika. Imties apibūdinimas. Duomenų tipai. Kategoriniai duomenys, proporcijos. Skaitmeniniai duomenys. Centro padėties dydžiai, sklaidos dydžiai. Normalus skirstinys, išskirtys. Grafinis duomenų vaizdavimas, dažnių lentelės (kryžminės dažnių lentelės). Išvadinė statistika. Pasikliautiniai intervalai: vienai grupei, grupių palyginimui (kiekvienai grupei atskirai, grupių skirtumui, grupių santykiui - reliatyvi rizika, šansų/galimybių santykis). Hipotezių tikrinimas. P reikšmė, α reikšmingumo lygmuo, patikimumo testai: t, F, χ2, Fišerio tikslusis, Mann-Whitney, Wald ir kt.). Sveikatos būklių dažnumo rodikliai: sergamumas, ligotumas, mirtingumas, mirštamumas. Duomenų ryšio parametrai: reliatyvi rizika, šansų/galimybių santykis, koreliacija. • Mokslinio darbo metodologija(Moksliniai tyrimai biomedicinoje ir jų skirstymas. Reikalavimai moksliniam straipsniui. Kritinis mokslinių straipsnių vertinimas. Dažniausiai naudojamos publikacijų duomenų bazės biomedicinoje. Bibliografinio aprašo reikalavimai. Hipotetinio mokslinio straipsnio ruošimas.Duomenų įvedimas, kodavimas, duomenų bazės parengimas tikslams ir uždaviniams įvykdyti. Duomenų aprašymas ir vizualizavimas. Rezultatų skaičiavimas lyginamosios statistikos metodais, grafinis vaizdavimas. Interpretavimas ir išvadų pateikimas.)

6. DĖSTYTOJAI • doc.dr.Rolandas Čepulis • prof (HP). dr. Jolanta Dadonienė • doc. (HP) dr. Jonas Kairys • lekt. dr. Aušra Beržanskytė • lekt. dr. Vincentas Giedraitis • lekt. dr. Daiva Brogienė • lekt. dr. Audronė Račkauskienė • lekt. dr. Audronė Astrauskienė • asist. Laimutis Paškevičius

7. Preliminarus paskaitų planas

8. PRATYBŲ PLANAS

9. VERTINIMAS

10. ADRESAS web.vu.lt/mf/a.berzanskyte/ http://web.vu.lt/ef/v.giedraitis/v.giedraitis/Socialine_Medicina.html

11. Socialinė medicina. Įvadas

12. KAS TAI? Specialized field of medical knowledge concentrating on the social, cultural, and economic impact of medical phenomena. Medical Dictionary for the Health Professions and Nursing, Farlex 2012 An approach to the prevention and treatment of disease that is based on the study of human heredity, environment, social structures, and cultural values. Mosby's Medical Dictionary, 8th edition. 2009, Elsevier.

13. PRINCIPAI • Socialinės ir ekonominės sąlygos daro didelę įtaką sveikatai, ligai ir medicinos praktikai. • Visuomenės sveikata yra socialinis rūpestis. • Visuomenė turi skatinti sveikatą individualiomis ir socialinėmis priemonėmis.

14. ISTORIJA • XIX a. • Industrinė revoliucija • Darbininkų sveikatos problemos

15. 1. Socialinės ir ekonominės sąlygos daro didelę įtaką sveikatai, ligai ir medicinos praktikai. Rudolf Virchow(1821-1902) Vidurių šiltinė Dirbtinės ligos/protrūkiai (artificial diseases/epidemics) “...gydytojas – vargingųjų advokatas”

16. 1. Socialinės ir ekonominės sąlygos daro didelę įtaką sveikatai, ligai ir medicinos praktikai. Paul Farmer (1959) AIDS “…reikalingas medicininių reiškinių biosocialinis supratimas (kaip socialiniai sveikatos veiksniai)…“ “…moksliniai tyrimai vis labiau “desocializuojami”

17. Medicinos prieinamumo pavyzdys ŽIV/AIDS Gauna antivirusinį gydymą Reikia antivirusinio gydymo

18. 2. Visuomenės sveikata yra socialinis rūpestis. Salvador Allende (1908 – 1973) “Sveikatos problemų sprendimas labiau socialinėmis, o ne medicininėmis priemonėmis”

19. 2. Visuomenės sveikata yra socialinis rūpestis. Che Guevara (1928 – 1967)

20. Lotynų Amerikos patirtis/pamokos Temos: • Socialinė politika, valdžia, sveikata ir sveikatos apsauga Rinkos ekonomika nepagerina vargingųjų sąlygų • Socialiniai ir kultūriniai sveikatos veiksniai Analizei naudoti įvairialypiai metodai (ir ne kiekybiniai) • Darbas, aplinka ir sveikata Sveikata dėl darbo ir aplinkos sąlygų • Smurtas, traumatizmas ir sveikata Smurto poveikis sveikatai

21. 3. Visuomenė turi skatinti sveikatą individualiomis ir socialinėmis priemonėmis. Sidney and Emily Kark Sveikatos centrai, apjungiantys šeimos mediciną ir bendruomenės sveikatą (komandos formavimas)

22. Visuomenės sveikata • Mokslas ir menas perspėjant ligas, prailginant gyvenimą, skatinant sveikatą, naudojant organizuotas priemones ir informuojant apie galimus pasirinkimus visuomenę, organizacijas, bendruomenes ir individus. (angl. Public health is "the science and art of preventing disease, prolonging life and promoting health through the organized efforts and informed choices of society, organizations, public and private, communities and individuals.”) C.E. A. Winslow, “The Untilled Fields of Public Health,”Science, n.s. 51 (1920), p. 23 • http://www.whatispublichealth.org/ • http://www.thisispublichealth.org/ • http://www.pathwaystopublichealth.org/

23. Socialinė medicina ir visuomenės sveikata • Soc. medicinoje • Populiacijos priimamos kaip socialiniai institutai, kur bendros charakteristikos viršija individualias (socialinė klasė, ekonominė produkcija, kultūra ir pan.). • “Sveikata – liga” vertinama ne kaip dichotominė kategorija, bet dialektinis procesas. • Kokie dar..?

24. Įrodymai • Ne visada teisinga siekti tik įrodymais (statistiniais) pagrįstų rezultatų. • Tyrimai (kiekybiniai ir kokybiniai).

25. Socialinė medicina ir medicinos praktika šiandien • Medicina vangiai priima socialinių veiksnių įtaką. • Ir turtingose šalyse medicina ne visiems pasiekiama ir yra pakankamos kokybės. • Problemų sprendimas – didesnis finansavimas (daugiau gydytojų, įrangos, auditų, daugiau kompiuterių, didesnė lovų apyvarta ir t.t.)??? • O gal mokymas, laisvė ir gerovė?

26. Dar kartą - kurso dalys • Socialinė medicina(Socialinių, ekonominių, demografinių, psichologinių veiksnių įtaka sveikatai, ligai ir medicinos praktikai, Europos Sąjungos politikų įgyvendinimo įtaka sveikatos priežiūros organizavimui ir medicinos praktikai. Moksliškai pagrįstų įrodymų taikymas praktikoje. Lietuvos sveikatos sistema. Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra.) • Medicinos sociologija(Sveikatos istorinis kontekstas. Sociologinis medicinos kontekstas. Ligos socialiniame kontekste. Epidemiologijos įvadas. Trumpa ligų istorija. Ligos besivystančiose šalyse. Ekonominis vystymasis ir sveikata. Nelygybė ir sveikata. Ligos, mirtingumas ir sprendimai besivystančiose šalyse. Ligų socialinė reikšmė. Ligų “supratimas” istoriniame kontekste. Skirtingi būdai suvokti “sveikatą”. Medicinos institucija kaip socialinė kontrolė. Protinės negalios sociologija. Protinės negalios “subjektyvumas”. Protinės negalios socialinė istorija. Protinės negalios gydymo sociologinė kritika). • Biostatistika (Tyrimo planavimas. Pagrindinių tyrimo plano dalių aptarimas. Atrankų rūšys. Klausimynai. Imties dydis, jo skaičiavimo principai Aprašomoji statistika. Imties apibūdinimas. Duomenų tipai. Kategoriniai duomenys, proporcijos. Skaitmeniniai duomenys. Centro padėties dydžiai, sklaidos dydžiai. Normalus skirstinys, išskirtys. Grafinis duomenų vaizdavimas, dažnių lentelės (kryžminės dažnių lentelės). Išvadinė statistika. Pasikliautiniai intervalai: vienai grupei, grupių palyginimui (kiekvienai grupei atskirai, grupių skirtumui, grupių santykiui - reliatyvi rizika, šansų/galimybių santykis). Hipotezių tikrinimas. P reikšmė, α reikšmingumo lygmuo, patikimumo testai: t, F, χ2, Fišerio tikslusis, Mann-Whitney, Wald ir kt.). Sveikatos būklių dažnumo rodikliai: sergamumas, ligotumas, mirtingumas, mirštamumas. Duomenų ryšio parametrai: reliatyvi rizika, šansų/galimybių santykis, koreliacija. • Mokslinio darbo metodologija(Moksliniai tyrimai biomedicinoje ir jų skirstymas. Reikalavimai moksliniam straipsniui. Kritinis mokslinių straipsnių vertinimas. Dažniausiai naudojamos publikacijų duomenų bazės biomedicinoje. Bibliografinio aprašo reikalavimai. Hipotetinio mokslinio straipsnio ruošimas.Duomenų įvedimas, kodavimas, duomenų bazės parengimas tikslams ir uždaviniams įvykdyti. Duomenų aprašymas ir vizualizavimas. Rezultatų skaičiavimas lyginamosios statistikos metodais, grafinis vaizdavimas. Interpretavimas ir išvadų pateikimas.)

27. Kurso nauda (1) Ugdyti • supratimą kaip socialiniai, ekonominiai, demografiniai veiksniai daro įtaką sveikatai, ligai ir medicinos praktikai, kaip Europos Sąjungos politikų įgyvendinimas įtakoja sveikatos priežiūros organizavimą ir medicinos praktiką; • analitinį ir kritinį mąstymą, nagrinėjant sveikatos rodiklius, mokslinę ir praktinę literatūrą, taip pat patiems formuluojant hipotezę bei randant tinkamus mokslinius būdus jai spręsti.

28. Kurso nauda (2) Siekiama, jog studentai • Įgis pagrindinį supratimą, ką mes šiandien vadinam "sveikata.” Studentas supras sveikatos socialinę, istorinę ir ekonominę raidą. • Gebės surasti sveikatos informaciją ir medicinos literatūrą, panaudojant elektronines duomenų bazes, internetą. • Gebės įvertinti psichologinius ir socialinius veiksnius ir jų įtaką ligos pasireiškimui; taikyti moksliškai pagrįstus įrodymus praktikoje. • Gebės vertinti asmens ir visuomenės sveikatą, šiuolaikinės medicinos institucijas. • Gebės planuoti tyrimą, sudaryti, vertinti klausimynus. • Gebės analizuoti ir pateikti duomenis pagal kintamųjų tipus, vertinti rezultatų statistinį reikšmingumą • Gebės sėkmingai formuluoti mokslinę hipotezę, aktualiais medicinos mokslo klausimais, rasti tinkamus mokslinius būdus joms spręsti, pritaikyti teisingus statistinius metodus biomedicininiuose tyrimuose bei formuluoti moksliškai pagrįstas išvadas ir praktines rekomendacijas • Žinant reikalavimus keliamus skirtingiems moksliniams tyrimams, gebės kritiškai vertinti mokslinę literatūrą, joje publikuojamus mokslinius rezultatus ir teiginius. Mokės diferencijuoti mokslinių įrodymų lygmenis medicinoje.