PROJEKTO DALYVIAI :

1. PROJEKTO DALYVIAI : • 3, 4 gimnazijos klasių moksleiviai • lietuvių kalbos, geografijos bei matematikos mokytojai • socialinis partneris Sidabravo parapijos klebonas Remigijus Katilius.

2. Tradicijų ir inovacijų jungtys: literatūrinis, geografinis ir matematinis raštingumas

3. PROJEKTO LOGINIS PAGRINDAS IR TIKSLAS : Ugdyti Lietuvos pilietį, besidomintį savo krašto praeitimi, gebantį analizuoti ir apibendrinti kultūrinį praeities palikimą šiuolaikinės visuomenės procesų kontekste.

4. UŽDAVINIAI : • Susipažinti su savo rajono kultūriniu ir literatūriniu palikimu. • Kaupti ir sisteminti medžiagą apie Vaižganto, lietuvių rašytojo irvisuomenės veikėjo, veiklą Radviliškio rajone irLietuvoje. • Per gamtinius, istorinius ir visuomeninius objektus atskleisti apibendrintą Sidabravo, Vadaktų ir Vadaktėlių apylinkių vaizdą.

5. UŽDAVINIAI : • Surinkti ir statistikos metodais apdoroti duomenis apie Sidabravo apylinkių gyventojus XX a. pradžioje. • Ugdyti mokinių pasididžiavimo savo miesto ir rajono kultūriniu palikimu jausmą.

6. PROJEKTO VYKDYMO LAIKOTARPIS : 2009 sausio 4d. - 2009 birželio 1d.

8. VADAKTĖLIAI Vadaktėlių, arba Vadakčiukų, bažnytkaimis įsikūręs prie Nevėžio. Dešiniajame upės krante XVII a. pastatyta Romos katalikų bažnyčia. Manoma, jog šioje vietoje stovėjusi klebonija, kur gyveno rašytojas.

9. Vadaktėlių bažnyčioje kunigas ir rašytojas J. Tumas - Vaižgantas dirbo 1902-1905 metais. Sulenkėjusių dvarininkų krašte jis gaivino lietuviškumą. Tačiau laisvas jaustis šiame krašte negalėjo: dėl tautinės veiklos nuolat buvo sekamas rusų žandarų.

10. Apie J. Tumo – Vaižganto veiklą Vadaktėliuose gimnazistams pasakojo kun. Petras Budriūnas.

11. SIDABRAVAS, VADAKTAI Vargu ar Lietuvos žemėlapyje rastume kitą tokią jaukią, gražią ir sklidiną snaudžiančios romantikos vietovę kaip Sidabravo miestelis.

12. Dėl žandarų persekiojimo 1905 metais Vaižgantas iš Vadaktėlių perkeltas į Sidabravą. Tačiau ir šiame krašte praleido vos tris mėnesius, nes buvo pradėtas tardyti pats kunigas bei namiškiai.

13. Mykolas Mastauskis 1898 – 1905 iš Daubaraičių Vadaktų parapijos. Mirė Skapišky. Antkapį pašventino Sidabravo klebonas J. Tumas – Vaižgantas 1905 metais.

14. Daugelis senųjų bažnytinių knygų saugomos archyvuose Vilniuje. Tačiau klebono Remigijaus Katiliaus dėka projekto dalyviai turėjo galimybę susipažinti su XX a.pradžios krikšto ir santuokos registracijos knygomis.

15. Didžiulį susidomėjimą kėlė įrašai apie krikštą ir santuokas: kelių metų tuoktasi, kiek gimė berniukų ir mergaičių,kokie vardai populiariausi XX amžiaus pradžioje.

16. Ne mažiau įdomu buvo ir projekto vadovams.

17. Vyriausi jaunavedžiai

18. Demografinės padėties kaita

20. Jaunikių amžiaus tendencijos

21. Išvyka į Kauną Paskutinius 13 savo gyvenimo metųJ. Tumas – Vaižgantas praleido kunigaudamas Kaune, Vytautinėje bažnyčioje.

22. Šiandien šalia bažnyčios įsikūrusiame Vaižganto muziejuje visi lankytojai svetingai priimami. Netgi galima pasėdėti ant Vaižganto sofutės.

23. Pradėjęs eiti klebono pareigas, Vaižgantas sutvarkė apleistą Vytautinę bažnyčią.

24. Bažnyčia pastatyta įspūdingoje vietoje – prie Nemuno. Per pavasario potvynius šventovėje būdavo tiek vandens, kad zakristijonas turėdavo irstytis valtele.

25. Seniejikauniečiai dar prisimena 1946, 1951, 1958 metų potvynius. 1958 metais balandžio mėnesį Nemunas ties Kaunu buvo pakilęs net 11 m, apsėmė Senamiestį, centrą ir kitus miesto rajonus ( Panemunę, Vilijampolę).

26. Vaižgantas buvo palaidotas savo mylimoje Vytautinėje bažnyčioje, nors jo paskutinis noras buvo atgulti gimtuosiuose Svėdasuose. ,,Tegu garsenybių bus pamėtyta po visą Lietuvą”,- rašė savo testamente.

27. Vaižganto gimnazistai šalia Vaižganto bareljefo bažnyčioje.

28. Gimnazistų mintys apie projektą: • ,, Projektas man suteikė tikrai daug naudingų žinių apie žmogų, kurio vardu pavadinta mūsų gimnazija.” • ,,Tokie projektai skatina jaunimą domėtis rašytojais, jų gyvenimu.” • ,,Žvelgdama pro autobuso langą, žavėjausi kaimų ir miestelių architektūra, tėviškės gamta.”

29. Gimnazistų mintys apie projektą: • ,,Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę susipažinti su savo krašto istorija ir kultūriniu palikimu.” • ,,Jutau meilę ir pasididžiavimą gimtuoju kraštu, bendravau su įdomiais žmonėmis.” • ,,Vykdydami projektą įsitikinome, kad kiekvienas gimtinės kampelis turi turtingą istorinę praeitį.”

30. Gimnazistų mintys apie projektą: • ,,Tautinės raidos analizė liudija, kad krašto kultūriniam savitumui didelę įtaką darė asmenybės, garsinusios mūsų kraštą.” • ,,Tokie projektai galėtų vykti dažniau ir aktyviau.”

31. A. Maceina yra pasakęs:,, Tautinis ugdymas turi prasidėti nuo tėviškės, nuo gimtinės pažinimo.” Šiuolaikinė visuomenė – sparčiai kintanti visuomenė. Todėl iškyla būtinybė ieškoti naujų formų, integruoti įvairius dalykus, kad skirtingų pomėgių ir poreikių XXI a. mokiniai susidomėtų savo krašto kultūriniu palikimu.

32. AČIŪ UŽ DĖMESĮ