Projektą įgyvendina Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga (LGVS)

1. SveikatospriežiūrosįstaigųdarbdaviųirprofesiniųsąjungųatstovųsocialinėspartnerystėsgebėjimųugdymasSveikatospriežiūrosįstaigųdarbdaviųirprofesiniųsąjungųatstovųsocialinėspartnerystėsgebėjimųugdymas Projekto Nr. VP1-1.1-SADM-02-K-01-002 Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos Prezidentas Stasys Gendvilis Lietubos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos Pirmininkė Aldona Baublytė Vilnius, 2013-06-19

2. Projektą įgyvendina Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga (LGVS) ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga (LSADPS). Šios organizacijos dalyvauja projekte kaip lygiaverčiai partneriai, siekiantys skatinti socialinę partnerystę ir kolektyvinius darbo santykius asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

3. Projekte dalyvauja 11 asmens sveikatos priežiūros įstaigų: 1. VšĮ Jonavos ligoninė, 2. VšĮ Karoliniškių poliklinika, 3. VšĮ Radviliškio ligoninė, 4. VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė, 5. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, 6. VšĮ Šilutės ligoninė, 7. VšĮ Ukmergės ligoninė, 8. VšĮ Ukmergės PSPC, 9. VšĮ Vilkaviškio PSPC, 10. VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, 11. VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika.

4. Projekto tikslas: ugdyti sveikatos priežiūros įstaigų darbdavių ir darbuotojų socialinės partnerystės gebėjimus, skatinti kolektyvinius darbo santykius. Projekto uždaviniai: mokyti darbdavių ir darbuotojų atstovus kolektyvinių darbo santykių principų, skatinti kolektyvinių sutarčių įstaigose pasirašymą, Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bei Dvišalių komisijų steigimą. Projekto pradžia 2012- 02- 21 Projekto pabaiga 2013- 08- 31

5. Pagrindinis socialinio dialogo tikslas - skatinti bendro sutarimo paieškas ir demokratinį pagrindinių suinteresuotų šalių dalyvavimą jame. Nacionaliniu lygmeniu socialinis dialogas yra priemonė spręsti socialines ir ekonomines problemas, siekti bendro sutarimo, stiprinti socialinį stabilumą ir skatinti ekonominę pažangą.

6. Projekto inicijavimą paskatino šiuo metu sunkiai vystomas socialinis dialogas tarp darbdavių ir darbuotojų: • Darbuotojai ir darbdaviai nepakankamai suvokia kitos šalies poreikius, neturi bendro veiklos tikslo, nemoka tinkamai komunikuoti ir spręsti tarpusavio nesutarimų abiem pusėms tinkamais sprendimais. • Darbuotojams trūksta teisinių žinių darbo santykių srityje, žinių apie kolektyvinės sutarties esmę bei jos galimybes. • Daugelis profesinių sąjungų atstovų neturi reikalingų žinių ir pakankamų kompetencijų kartu su darbdaviu spręsti darbuotojų motyvacijos klausimus.

7. Projekto mokymuose dalyvavo 1050 vienuolikos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų: • VšĮ Jonavos ligoninė – 35 (D), 23 (P); • VšĮ Karoliniškių poliklinika – 25 (D), 23 (P); • VšĮ Radviliškio ligoninė - 21 (D), 17 (P); • VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė - 212 (D), 13 (P); • VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė - 181 (D), 45 (P); • VšĮ Ukmergės ligoninė - 37 (D), 21 (P); • VšĮ Ukmergės PSPC - 14 (D), 12 (P); • VšĮ Vilkaviškio PSPC - 11 (D), 9 (P); • VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė 171 (D), 33 (P); • VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika 27 (D), 20 (P); • VšĮ Šilutės ligoninė 35 (D), 13 (P). D – dabdavio atstovai, P – profesinių sąjungų atstovai • 27 (D), 20 (P);

8. PROJEKTO MOKYMAI ( 1 ) Darbo teisės pagrindai sveikatos priežiūros įstaigoje • Mokymų tikslinė grupė – sveikatos priežiūros įstaigos vadovai, pavaduotojai, darbuotojai, profesinių sąjungų atstovai. • Dalyvių skaičius - 960 asmenų.

9. PROJEKTO MOKYMAI ( 2 ) • Kiekvienoje projekte dalyvaujančioje įstaigoje buvo sudaryta mokymų tikslinė grupė – darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai, siekiantys pasirašyti kolektyvines sutartis , įsteigti Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetus bei Dvišales komisijas. • Tikslinės grupės dalyvių skaičius - 72 asmenys.

10. PROJEKTO MOKYMAI ( 3 ) Mokymų tikslinė grupė dalyvavo šiuose mokymuose: 1. Komandos formavimas, sutelkimas bei asmeninės atsakomybės prisiėmimas. 2. Komunikacija sveikatos priežiūros įstaigoje, tarp darbdavių bei darbuotojų ir viešas kalbėjimas. 3. Suinteresuotų Šalių interesų suvokimas bei derybos. 4. Prieštaravimų ir konfliktų valdymas pagal Apribojimų teoriją randant „Win – Win“ sprendimą. 5. Pokyčių įgyvendinimas bei stebėsena.

14. PROJEKTO MOKYMAI ( 4 ) Projekte dalyvaujančiose įstaigose vyko: - Apvalieji stalai Kolektyvinės sutarties parengimui, svarstymui bei tvirtinimui. - Apvalieji stalai Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų įsteigimui. - Apvalieji stalai Dvišalių komisijų įsteigimui. Apvalieji stalai KS parengimui, svarstymui bei tvirtinimui

15. PROJEKTO MOKYMAI ( 5 ) VIZITAS Į LATVIJĄ Projekte dalyvaujančių įstaigų atstovai ( 40 asmenų) vyko į Latviją. Šio vizito pas tarptautinį partnerį Latvijoje „Trade Union of Health and Soacial Care Employees of Latvia“ metu buvo keičiamasi gerąja praktika socialinio dialogo srityje, semiamasi patirties socialinio dialogo skatinimo klausimais. 3 dienų vizito metu buvo organizuojami susitikimai/seminarai, apvalieji stalai, darbo grupės su darbdavių bei darbuotojų atstovais.

16. KOLEKTYVINĖS SUTARTYS Projekto metu rengiamos ir atnaujinamos kolektyvinės sutartys 11 sveikatos priežiūros įstaigų. Numatyta pasirašyti 8 kolektyvines sutartis, šiandien jau pasirašytos 6-iose sveikatos priežiūros įstaigose, dalyvaujančiose projekte.

17. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KOMITETAI Projekto metu įsteigti planuoti Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai 4 sveikatos priežiūros įstaigose: • VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje. • VšĮ Radviliškio ligoninėje. • VšĮ Jonavos ligoninėje. • VšĮ Vilkaviškio PSPC.

18. DVIŠALĖS KOMISIJOS Projekto metu planuojama įsteigti Dvišales komisijas šiose savivaldybėse: 1. Jonavos (planuojama birželio mėn.), 2. Ukmergės (jau įsteigta), 3. Šilutės (jau įsteigta).

19. Projekto nauda ( 1 ) Pasibaigus projektui, kiekviena projekte dalyvaujanti organizacija tęs pradėtą socialinio dialogo veiklą – • mokys darbuotojus kolektyvinių darbo santykių, • esant poreikiui atnaujins Kolektyvinių sutarčių nuostatas, - vykdys Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų veiklą, - tęs Dvišalių komisijų darbą.

20. Projekto nauda ( 2 ) Įgyvendinus šiame projekte numatytas veiklas, projekto dalyvių įgytos žinios ir įgūdžiai bus perduodami kitiems įstaigų darbuotojams. Sveikatos priežiūros įstaigos keisis informacija ir įgytomis žiniomis bei gerąja patirtimi, taip skatindamos tolimesnę socialinio dialogo plėtrą.

21. PROBLEMOS IR IŠŪKIAI, KURIUOS TURĖJOME ĮVEIKTI (I) • Viešąjame sveikatos sistemos sektoriuje neapibrėžtas darbdavio statusas • Savotiška konkurencija tarp pačių profesinių sąjungų ir netgi darbdavių organizacijų (vienoje įstaigoje dažnai yra 2-3 profesinės sąjungos reprezentatyvumo kriterijų nebuvimas). • Nepakankamas sveikatos sektoriaus finansavimas (žemas darbo užmokestis, neapmokamos atostogos, nestandartizuoti darbo krūviai, socialinių garantijų siaurinimas). • Solidarumo trūkumas tarp pačių sistemos darbuotojų ir tarp socialinių partnerių. • Darbuotojų požiūris į profsąjunginį judėjimą, socialinį dialogą (mentaliteto klausimas, nes postsovietinė samprata vis dar gaji, kolektyvinė sutartis galioja visiems, nepriklausomai nuo narystės, todėl mokėti mokesčius nori ne visi...).

22. NORINT PASIEKTI TIKSLĄ – REIKIA VIENINGAI PRIIMTI SPRENDIMUS

23. PROBLEMOS IR IŠŠŪKIAI, KURIUOS TURĖJOME ĮVEIKTI (II) • Neįvertinama socialinio dialogo svarba transformuojant sveikatos sistemą, redukuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros paslaugas. • Politiniai sprendimai neskatina pasitikėti sveikatos sistema tiek sveikatos priežiūros specialistų, tiek pacientų. • Pažangaus ir integracinio naujų įgūdžių formavimo nepakankamas užtikrinimas. • Novatoriškų būdų, išlaikant ir motyvuojant sveikatos priežiūros specialistus darbo vietose, nebuvimas. • Esant finansiniams nepritekliams darbdavių vadybiniai sugebėjimai organizuoti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (papildomų resursų paieška ESF, investicinės lėšos, parama, labdara ir kt.)

24. Daugelis SPĮ neturi bazinių personalo valdymo žinių. Trūksta supratimo apie darbo vietų vertinimu ir darbuotojų veiklos vertinimu paremtą atlygio valdymą, vidinės darbo motyvacijos kūrimą, sistemingą ugdymą, socialinės gerovės valdymą, darbuotojų įsipareigojimo organizacijai stiprinimą, profesinės reabilitacijos taikymą. • PROFESINĖ REABILITACIJA: • Darbo ir poilsio sąlygų užtikrinimas; • Darbuotojų perdegimo prevencinės programos; • Konfliktų, smurto ir agresijos valdymas; • Profesinės supervizijos (psichologo/psichoterapeuto konsultacijos); • Relaksaciniai kambariai įstaigos darbuotojams; • Kolektyvo tradicijų formavimas. PROBLEMOS IR IŠŠŪKIAI, KURIUOS TURĖJOME ĮVEIKTI (III)

25. PROBLEMOS IR IŠŠŪKIAI – HARMONIZUOTI DARBUOTOJŲ SANTYKIAI

26. PROBLEMOS IR IŠŠŪKIAI, KURIUOS TURĖJOME ĮVEIKTI (IV) • SPĮ vadovai (darbdaviai) ne tik formaliai tvirtina KS, bet ir patys priima esminius sprendimus dėl KS punktų, tačiau derybų mokymuose dauguma jų net nedalyvavo. • SPĮ derybos dažniausiai sustodavo dėl to, kad dalyviai (ypač – darbdavio atstovai) neturėjo konkrečios informacijos apie SPĮ finansinę padėtį, einamųjų metų veiklos rezultatus, įstaigos pajamų struktūrą ir jų panaudojimo kryptis, biudžeto prognozes. • Profesinių sąjungų atstovai linkę prašyti darbuotojams • palankesnių darbo sąlygų, didesnio atlygio, geresnių darbo priemonių, tačiau mažai galvoja, kaip kurti didesnę vertę SPĮ, stiprinti jos finansinį pajėgumą, didinti darbuotojų indėlį į gerus SPĮ veiklos rezultatus.

27. SOCIALINIO DIALOGO STIPRINIMO P E R S P E K T Y V O S -LNSS TT

28. Darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų mokymas kolektyvinių sutarčių rengimo, derybų taktikos, konfliktų ir krizių valdymo, lanksčių ir inovatyvių darbo formų diegimo bei socialinio dialogo gebėjimų tobulinimas - tiesiogiai įtakoja kiekvienos įstaigos darnią veiklą

29. Sveikatos priežiūros įstaigų darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų socialinės partnerystės gebėjimų ugdymas – tai projektas, kuris atspindi Rygos deklaracijos „Dėl socialinio dialogo stiprinimo sveikatos priežiūros srityje Baltijos šalyse“ (2011-05-26) Šia deklaracija siekiama apibrėžti esminį sveikatos priežiūros konkurencingumo ir piliečių gerovės vaidmenį, sveikatos priežiūros darbuotojų išlaikymo svarbą, siekiant užtikrinti aukštą pacientų priežiūros kokybę, taip pat pabrėžti esminįvaidmenį, kurį atlieka socialinis dialogas planuojant ir vykdant reformas sveikatos priežiūros politikoje, bei darbo sąlygų šiame sektoriuje nustatymą ir gerinimą.

30. DEMOKRATINIU PRINCIPU PAGRĮSTAS SOCIALINIO DIALOGO ĮTVIRTINIMAS- KOKYBIŠKŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO GARANTAS.