6 tema. Agresija kaip sąveika.

1. 6 tema. Agresija kaip sąveika. Saulius Kavaliauskas 2012 04 17 TRS-4 ir KKU-4 grupės s.kavaliauskas@lkka.lt Paskaitos yra interneto svetainėse http://www.lkka.lt/PSK ir http://www.sportofeja.lt

2. 6 tema. Agresijos samprata • (agresija - lot. užpuolimas) sąveikų tarp žmonių rūšis, kai vieni žmonės arba grupė žmonių taiko smurtą kitų žmonių atžvilgiu. • Agresija gali būti fizinė, psichinė, seksualinė, verbalinė, komunikacinė. • Agresijos daugeliu atveju tampa priemone siekiant aukštesnės vietos valdžios hierarchijoje, tenkinant esminius fiziologinius poreikius, didinant grupės solidarumą, o taip pat siekiant patirtį malonumą.

3. LITERATŪRA • Paskaita parengta pagal Konrad Lorenz (1903-1989) knygą Zur naturgeschicte der Agresion Das sogenannte Böse • http://www.muskingum.edu/~psych/psycweb/history/lorenz.htm • Rusų kalba išleista 1994 metais Progress leidykloje. • S. Šukys (2002) Socialiniai, moraliniai sporto sociologijos aspektai. Kaunas.:LKKA. P. 39-49. • Europos konvencija "Dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes“ http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=104182&Condition2=

4. Agresijos priežastys Biologinės • Genetinės (Tam tikras chromosomų išsidėstymas ar tam tikros rūšies padarų genuose užprogramuota elgsena) • Nervinės (Agresija sukeliama dirginant tam tikrus centrus. Pvz. garso poveikis) • Biocheminės (Vyriški hormonai, alkoholis)

5. Agresijos priežastys Socialinės - psichologinės • Frustracijos (vilčių sudužimo) fenomenas • Anomija ( kultūros ir socialinių struktūrų išsireguliavimas, socialinių siekių ir priemonių jiems pasiekti neatitikimas) kitaip tariant situacijos neapibrėžtumas. • Pastovios uždaros socialinės sistemos (totalinės institucijos) (kalėjimai, armija, maži būstai) • Laikinos uždaros erdvės (autobusai, stadionai ) • Apibrėžtos laiko ir erdvės charakteristikos (kelionės, tamsus metas, geležinkelio stotys yr t.t.)

6. Instinktų parlamentas • Instinktų grupės • Lytinis potraukis (giminės pratesimas) • Alkis ir troškulys • Agresija (užpuolimas, gynyba ar bėgimas) esant normalioms sąlygoms tuo pat metu dominuoja kuris nors vienas iš instinktų.

7. Teigiamos funkcijos • Socialinės grupės viduje • Tolygus individų pasiskirstymas • Individų atranka • Palikuonių apsauga • Hierarchija (socialinė) • Socializacija (mokymasis iš kitų) • Įtampos tarp individų slopinimas • Socialinės grupės išorėje • Apginama erdvė • Apginami individai ir palikuonys • Užimama nauja erdvė

8. Neigiamos apraiškos • Sunaikinami (sužalojami) individai; Nužudoma kasmet apie 500 žmonių Lietuvoje • Sunaikinami palikuonys (kasmet apie 50-100 kūdikių); • Sukuriama nepakeliama komunikacinė atmosfera (Individai ir žmonės bėga (vengia) iš tų vietų, kuriose pasireiškia agresyvūs veiksmai.

9. Anoniminė banda - minia Požymiai : • Didelis individų skaičius vienoje vietoje (masė) • Reakcija vienas į kitą • Judėjimas viena kryptimi

10. Anoniminė banda - minia • Trūkumai : • Sunku surasti maisto • Sunku pasislėpti nuo priešų • Epidemijų (ligų) pavojus • Nėra valdžios struktūros • Privalumai • Jei dalinai ginkluoti - jėga • Tampama dideliu objektu • Sargyba ir žvalgyba iš visų pusių • Užpuolikui (agresoriui) puolant sunku susikoncentruoti; • Galima pasislėpti tarp minios – užpuolikui sunku identifikuoti konkretų asmenį.

11. Anoniminė banda – minia • Kitos teorijos • Socialinės veikla kaip užkrato perdavimas (Le Bon, 1895) Hipnotinis poveikis. • Konvergencijos teorija (Į minią renkasi žmonės, linkę tam tikrai veiklai) Berk 1974) • Normų formavimo teorija ( Socialinės veiklos neįmanoma visiškai numatyti, nes dalis žmonių turi labai neapibrėžtus veiklos motyvus, sunkiai gali laikytis normų, ribojančių tą ar kitą elgseną (Turner&Kilian, 1972))

12. Anoniminė banda – minia • Struktūrinės įtampos teorija (N. Smelser, 1962) • Atsiranda struktūrinio ypatumo veiksnys – žmonės suvokia turį tam tikrų problemų); • Struktūrinė įtampa tarp socialinių sluoksnių • Problemos suvokimas arba jos mitologizavimas • Problemos katalizatoriai (atskiri įvykiai) • Mobilizacija veiklai • Socialinės kontrolės nebūvimas arba silpnumas (neryžtingumas)

13. Anoniminė banda - minia • Sportinė veikla • Žiūrovų masinė agresija sportinių ar kitų renginių metu • Vykimas į renginius • Panika renginiuose • Specialios provokacijos

14. Anoniminė banda - minia 2004 09 15 Rungtynėse Romoje tarp “AS Roma” bei Kijevo “Dinamo” užfiksuotas beprecedentinis atvejis. Varžybos buvo nutrauktos, kai pasibaigus pirmajam kėliniui buvo sužeistas mačo arbitras švedas Andersas Friskas. Ukrainos čempionai po taiklaus gynėjo Gorano Gavrančičiaus smūgio 29-ąją min. pirmavo 1:0. Nuaidėjus švilpukui, skelbiančiam susitikimo pertrauką, "AS Roma" gynėjas prancūzas Philippe Mexesas įspyrė Kijevo komandos puolėjui latviui Mariui Verpakovskiui ir už šį veiksmą prieš savo akis išvydo raudoną kortelę. Po šio incidento iš žiūrovų tribūnų į aikštę buvo paleistas žiebtuvėlis, kuris pataikė į A.Friską ir prakirto kaktą. Arbitrui iš Švedijos buvo suteikta medicininė pagalba, o po 40 min. delsimo buvo nuspręsta mačą nutraukti.

15. Anoniminė banda - minia . Už šį incidentą "AS Roma" klubui buvo taikytos griežtos sankcijos, tarp kurių ir galimas stadiono diskvalifikavimas. Galutinį sprendimą, atlikęs nuodugnų tyrimą, priims UEFA drausmės komitetas. Trečiadienio įvykis dar kartą patvirtino besitęsiančią smurto Italijos stadionuose problemą. 2004-2005 metų sezone Romos derbyje tarp "AS Roma" ir "Lazio" ekipų, kilo konfliktas tarp futbolo aistruolių ir policijos po to, kai mačas buvo nutrauktas dėl pasklidusių melagingų gandų, jog policijos automobilis partrenkė ir mirtinai sužalojo vaiką.

16. Teritorinė grupė “Barakas”(mano pasiūlytas pavadinimas)– gervės, gandrai • Požymiai : • Teritorija • Agresija dėl kiekvieno erdvės taško (laikas nesvarbus)- tarp tos pačios biologinės ir socialinės grupės individų. Gandrienės kovoja su kitomis į tą teritoriją atskridusiomis gandrienėmis. • Barake taip pat kovojama dėl tam tikrų vietų (tualetas-paraša, dušas, poilsio, laisvalaikio leidimo vietos • Išorinė agresija neegzistuoja arba nėra kolektyviškai išreikšta, nes individai atpažįsta ir būna agresyvūs prieš tos pačios grupės narį.

17. Teritorinė grupė “Barakas” ir sportas • Požymiai : • Daug agresijos sporto aikštelėse būna tam tikrose zonose (pvz. baudos aikštelės). • Agresija reiškiasi tarp tam tikros pozicijos arba tą teritoriją saugančių individų (krepšinis, regbis); • Agresija tarp žiūrovų dėl “savos” teritorijos

18. Biologinė šeima - Žiurkės • Požymiai : • Giminystės linija (vienas požymis) • Vidinė agresija šeimos formavimosi metu • Išorinė agresija susiformavus šeimai

19. Formavimosi stadijos Pradžioje - atsitiktinės agresijos Sunaikinami tos pačios lyties individai -paruošiama erdvė palikuonims Agresija pagal vieną iš požymių. Naikinami kiti individai. Nuolatos ginama sava teritorija ir kariaujama su svetimais. Biologinė šeima - Žiurkės

20. Biologinė šeima ir sportas • Sportinė veikla • Integracija į sporto ir žiūrovų grupes pagal vieną iš požymių (gyvenamoji vieta, odos spalva, mokymosi įstaiga). Tuo pačiu žmogus save susitapatina su makro socialine struktūra –miestu, valstybe, rase) • Jaunų, stipriausių patinų atranka teritorijos saugojimui ir gynimui (armija, mafija, skinai);

21. Sąjunga (artimiausių individų grupė) • Požymiai : • Nedidelės ir pastovios grupės; • Konkretus tarpasmeninis ryšys; • Atpažįstamos sąjungos partnerio individualios savybės; • Atpažinimas (identifikacija)- nuolatinis procesas, kurį veikia aplinkos sąlygos ir kitų individų elgesys; Klausimas pamąstymui – kaip tėvai atpažįsta savo vaikus?

22. Atpažinimo procesas sąjungoje • Pradžioje - pyktis ir atsitiktinės agresijos aktai. • Komunikacinės teritorijos apibrėžimas • Pratinimasis prie sąveikos partnerio. • Priešo imitacija. (agresijos nukreipimas į kitą individą. Tai daroma provokuojant, naudojant įvairias simbolių sistemas) • Poravimosi poreikio aktualizacija: partnerio prisileidimas į labai artimą zoną, silpniausių ir intymiausių vietų parodymas ir ritualiniai veiksmai

23. Sąveikos ir agresija • Poravimosi poreikio patenkinimas • Triumfo šūksnis-agresijos instinkto perjungėjas. Tam tikro tono garsai (dažniausiai – aukšti) padidina arba sumažina agresija (riksmas, verksmas, spiegimas, daina, juokas); • Naujai atsiradusio individo veiksmai slopinantys „tėvų” agresija • Tolimesnį sąveikavimą veikia: • Nuolatinis “kito” ieškojimas agresijai perorientuoti. • Nuolatinis ištikimybės demonstravimas. • Triumfo šūksnis atliekantis solidarizuojančią funkciją. • Ritualizacija. Tam tikrų ritualinių veiksmų sistemingas atlikimas.

24. Sportinė veikla ir agresija Sąjungoje • Bendravimas mažose (pagrindinėse) sportininkų grupėse sukuria agresijos riziką. (pvz. Prievarta šeimoje prieš vaikus ar prieš silpnesnius); • Bendravimo tėvai- vaikai analogas treneris – sportininkas, mokytojas – mokinys; • “Užvedimo” sportinei kovai metodikose taikoma agresijos kryptingas orientavimas į buvusį, esamą ar būsimą varžovą • Triumfo šūksnis - savos komandos palaikymo ir priešininkų paniekinimo vienas iš efektyviausių būdų sporte ir kare

25. Klausimai pakartojimui+15 tšk. • Kokia “savaime suprantama” įžvalga jūs dažniausiai aiškinate agresijos apraiškas sporte? Kokiais etnocentriniais subjektyviais vertinimais (stereotipais) tokie aiškinimai grindžiami • Kokiose bendruomenėse (socialinėse grupėse) dalyvaujant jums dažniausiai tenka būti agresyviu ar patirti agresiją sportinėje veikloje? • Ką pasiūlytumėte, kad sumažėtų vaikų ir paauglių agresija sportinėje veikloje?