INFORMA CIN ĖS VISUOMENĖS KOMPIUTERIJA

1. INFORMACINĖS VISUOMENĖS KOMPIUTERIJA 15. KOMPIUTERIS IR SVEIKATA Doc. A. Otas

2. Problema. • Kokybės standartai. • Higieninio vertinimo normos. • Elektromagnetinė spinduliuotė. • Elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai. • Galima kompiuterio įtaka vartotojo sveikatai. • Vaikai ir kompiuteris. Informacinės visuomenės kompiuterija

3. Kompiuteris ir sveikata Medikai kompiuterio poveikį sieja su: 1) regėjimo pakenkimu, 2) kaulų ir raumenų sistemų pakenkimu, 3) psichosocialinėmis problemomis bei stresu, 4) veido bei kaklo odos pažeidimais, 5) įtaka reprodukcinei sistemai, 6) įtaka nėščiųjų sveikatai. Informacinės visuomenės kompiuterija

4. Kompiuterio poveikis sveikatai • Sausos bei paraudusios akys; • Neryškus matymas; • Padidintas jautrumas šviesai ar atspindžiams; • Ašarojimas; • Sumažėjęs bendras darbingumas; • Kaklo, pečių ar nugaros skausmai; • Raumenų spazmai; • Galvos skausmai; • Skrandžio skausmai bei pykinimas. Informacinės visuomenės kompiuterija

5. Perspek-tyva ? Informacinės visuomenės kompiuterija

6. Situacija Lietuvoje • Labai trūksta informacijos lietuvių kalba apie tai, kaip organizuoti kompiuterizuotą darbo vietą, kad vartotojui būtų užtikrintas pakankamas komfortas darbinei veiklai ir jis jaustųsi ekologiškai saugus. • Interneto svetainės ir CD http://www.kompirsveikata.lt paskirtis - pateikti kompiuterių vartotojams surinktą ir apibendrintą informaciją apie tai, kaip pasiekti, kad darbas kompiuteriu netaptų profesinių susirgimų ar stresinių situacijų šaltiniu. Informacinės visuomenės kompiuterija

7. CD • Dauguma literatūros šaltinių autorių pripažįsta, kad neteisingai organizuotoje kompiuterizuotoje darbo vietoje gali žymiai sumažėti darbingumas, pablogėti sveikata, sukeliama depresija ir kitos pasekmės. • CD “Kompiuteris ir sveikata”autoriai nemano, kad kompiuterių vartotojams yra iškilęs visuotinis pavojus sveikatai, bet abejingas požiūris į standartų reikalavimus, higieninių normų nesilaikymas gali atsiliepti dirbančiojo sveikatai. Informacinės visuomenės kompiuterija

8. Problema. • Kokybės standartai. • Higieninio vertinimo normos. • Elektromagnetinė spinduliuotė. • Elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai. • Galima kompiuterio įtaka vartotojo sveikatai. • Vaikai ir kompiuteris. Informacinės visuomenės kompiuterija

9. Standartai • Kiekvienos prekės kokybę nusako jos atitikimo konkrečių standartų reikalavimams laipsnis. • Standartas - tai normatyvinis dokumentas, kuris nustato normų, taisyklių ir reikalavimų kompleksą konkrečiam objektui. Standarte taip pat gali būti nustatyta įrangos atitikimo tikrinimo metodika arba tokia metodika aprašoma atskiru standartu. Informacinės visuomenės kompiuterija

10. Standartai Lietuvoje • Lietuvoje standartizacijos klausimus kuruoja Lietuvos Standartizacijos departamentas (LSD). Atskirais atvejais taikomi nevyriausybinių organizacijų patvirtinti standartai.Vidinius standartus gali pasitvirtinti firmos ,organizacijos. • Lietuvoje nuo 1998 metų įdiegta sistema kompiuterinei įrangai sertifikuoti. Deja, verslas ją nugalėjo… Informacinės visuomenės kompiuterija

11. Bendros žinios apie standartus • 1987 metais Švedijos darbo departamentas įvedė standartą MPR I. Standarto efektyvumas buvo tiriamas tris metus. • 1990 metais patvirtino standartą MPR II. Šiame standarte pateikti displėjaus spinduliuojamų žemo dažnio elektromagnetinių laukų didžiausi leistini lygiai ir jų matavimo metodika. Informacinės visuomenės kompiuterija

12. Bendros žinios apie standartus Švedijos įstaigų darbuotojų profsąjunga 1989 metais iškėlė savo reikalavimus spinduliuotės lygiui ir 1992 metais buvo patvirtintas standartas TCO 92. TCO 92 pateikiami reikalavimai ir energijos taupymui, t.y. kai nesinaudojama kompiuteriu 5-30 min.(laiko tarpas reguliuojamas) displėjus turi persijungti į taupymo režimą, kuriame sunaudojamas galingumas ne didesnis kaip 30 W. Pirmą kartą šiame standarte pateikiama nešiojamų kompiuterių elektromagnetinės spinduliuotės matavimo metodika. Informacinės visuomenės kompiuterija

13. Bendros žinios apie standartus Standartą TCO buvo numatyta atnaujinti kas trys metai. 1995 metais buvo išleista nauja modifikacija – TCO 95. Displėjų spinduliuojamų elektromagnetinių laukų didžiausi leistini lygiai standarte nurodyti tokie patys, kaip ir TCO 92, bet naujajame standarte pateikti ekologiniai reikalavimai displėjų gamybai. Taip pat pateikiamos instrukcijos displėjams utilizuoti. Informacinės visuomenės kompiuterija

14. Bendros žinios apie standartus Dabartiniu metu pats griežčiausias iš visų pasaulyje kompiuterinei įrangai taikomų standartų yra TCO 2005. Lyginant su prieš tai paminėtais standartais, jau TCO 99 yra pateikti papildomi reikalavimai ekologijos, elektros taupymo, ergonomikos klausimais. Pažymėtini reikalavimai vaizdo kokybei, atsparumas išorinių elektromagnetinių laukų poveikiui, draudimas naudoti metalizuotas plastmasines komponentes. Informacinės visuomenės kompiuterija

15. Ženklas Informacinės visuomenės kompiuterija

16. Problema. • Kokybės standartai. • Higieninio vertinimo normos. • Elektromagnetinė spinduliuotė. • Elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai. • Galima kompiuterio įtaka vartotojo sveikatai. • Vaikai ir kompiuteris. Informacinės visuomenės kompiuterija

17. Darbo vietų higieninio vertinimo norminiai dokumentai • Europos Sąjungoje priimta direktyva 89/391/EEB, kurioje išdėstyti bendri principai, susiję su darbuotojų sveikatos apsauga ir darbo saugos pagerinimu. Ši direktyva skirta visų veiklos sričių darbo vietoms. • Remiantis direktyvos 89/391/EEB 16(1) straipsniu buvo priimta direktyva 90/270/EEB dėl saugos ir sveikatos reikalavimų dirbant su videoterminalais. Ši direktyva papildo 89/391/EEB direktyvą specifiniais reikalavimais kompiuterizuotoms darbo vietoms. Informacinės visuomenės kompiuterija

18. Reikalavimai Direktyvoje pateikiami reikalavimaidisplėjui (vaizdo ergonominiams parametrams); klaviatūrai (klavišų išdėstymui bei užrašams ant jų) ;stalui (stalo darbo paviršiui); kėdei (kėdės konstrukcijai); erdvei (turi būti pakankamai erdvės); apšvietimui (turi būti pakankamas apšvietimas); triukšmui (triukšmas neturi blaškyti , trukdyti); patalpos temperatūrai;drėgniui ; elektromagnetiniam spinduliavimui. Informacinės visuomenės kompiuterija

19. Lietuvos dokumentai Lietuvoje, atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvų nurodymus, priimti šie su darbo vietų higieniniu įvertinimu susiję dokumentai: • LR žmonių saugos darbe įstatymas 1994 m. spalio 7 d. Nr. I-266. • Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatai. LR Vyriausybės 1998 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. 1277 (Valstybės žinios Nr.95-2641). Informacinės visuomenės kompiuterija

20. Darbas su kompiuteriu Darbą su kompiuteriu Lietuvoje reglamentuoja Higienos norma HN 32:2004 "Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai”. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. sausio 13d. įsakyme Nr. 18/12 pateikiamas sąrašas draudžiamų darbų nėščioms, pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims, į kurį yra įtrauktas ir darbas kompiuteriu. Informacinės visuomenės kompiuterija

21. Vaizduoklis • Ženklai vaizduoklyje turi būti ryškaus kontūro, lengvai skaitomi. • Vaizdas turi būti stabilus ir nemirgėti. • Ryškumas ir/arba kontrastas tarp ženklų ir fono turi būti lengvai reguliuojamas. Informacinės visuomenės kompiuterija

22. Vaizduoklis • Vaizduoklis turi būti lengvai bei laisvai pasukamas ir pakreipiamas pagal darbuotojų poreikius. • Atstumas nuo operatoriaus akių iki vaizduoklio turi būti ne mažesnis kaip 40 cm. • Vaizduoklis turi turėti reguliuojamą stovą, kad būtų galima keisti jo padėtį. Informacinės visuomenės kompiuterija

23. Darbo vieta • Darbo vieta turi būti įrengta taip, kad šviesos šaltiniai (langai, permatomos arba peršviečiamos pertvaros, ryškiai dažyti įrenginiai arba sienos) neakintų, kuo mažiau atspindėtų šviesą vaizduoklyje ir nesukeltų darbuotojui nemalonių jutimų ir akių nuovargio. • Languose ar šalia jų turi būti priemonės, leidžiančios sumažinti šviesos srautą, krentantį į darbo vietą. Informacinės visuomenės kompiuterija

24. Darbo vietos vertinimas • Erdvė. • Apšvieta. • Triukšmas ir vibracija. • Šiluminė aplinka. • Spinduliuotė. • Oro kokybė. • Vartotojo ir kompiuterio sąsaja. Informacinės visuomenės kompiuterija

25. Informacinės visuomenės kompiuterija

26. Problema. • Kokybės standartai. • Higieninio vertinimo normos. • Elektromagnetinė spinduliuotė. • Elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai. • Galima kompiuterio įtaka vartotojo sveikatai. • Vaikai ir kompiuteris. Informacinės visuomenės kompiuterija

27. Elektromagnetinė spinduliuotė • Pirmoji Tarptautinė mokslinė konferencija "Darbas su videodisplėjais", įvyko 1986 metais Švedijoje. • Dvidešimtojo amžiaus paskutiniojo dešimtmečio moksliniai tyrimai orientuoti atskirų pakenkimų atsiradimo priežasčių bei jų tarpusavio sąveikos tyrimui. • Pradedamas nagrinėti elektromagnetinės spinduliuotės žemų dažnių diapazone poveikis sveikatai ir jo vystymosi mechanizmai. Informacinės visuomenės kompiuterija

28. Elektrosmogas kompiuterizuotoje darbo vietoje • Elektrosmogu - aplinkos tarša elektromagnetiniais spinduliais - pradėta plačiau domėtis kartu su masinės kompiuterizacijos pradžia. • Akivaizdžiausia grėsme išsiskiria displėjus, kuris pasižymi plačiu spinduliavimo diapazonu -nuo kelių hercų iki pusės megaherco, prie kurio sėdima arti ir visą laiką dirbant . Informacinės visuomenės kompiuterija

29. Elektrosmogo fizinė prigimtis Informacinės visuomenės kompiuterija

30. Elektrosmogo fizinė prigimtis Informacinės visuomenės kompiuterija

31. Elektrosmogo fizinė prigimtis Informacinės visuomenės kompiuterija

32. Elektromagnetinių laukų šaltiniai Natūralūs, esantys gamtoje, Dirbtiniai, sukurti žmogaus. Natūralūs :žemės atmosferos elektrinis ir žemės magnetinis laukai,atmosferos iškrovų kuriamos elektromagnetinės bangos, saulės ir kitų dangaus kūnų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė. Informacinės visuomenės kompiuterija

33. Elektrosmogas kompiuterizuotoje darbo vietoje • Kompiuterizuotose darbo vietose sąlyginai išskiriamos dvi grupės:1) laukai, kuriuos sukuria kompiuterinė įranga;2) laukai, kuriuos sukuria kita darbo vietoje esanti įranga. • Elektrostatinį lauką sukuria potencialas, reikalingas elektronams įgreitinti elektroniniame vamzdyje. Dėl to susidaro potencialų skirtumas tarp displėjaus ekrano ir kompiuterio vartotojo. Informacinės visuomenės kompiuterija

34. Leistinos kompiuterių elektromagnetinio spinduliavimo reikšmės (MPR, TCO standartai) Informacinės visuomenės kompiuterija

35. Išoriniai elektromagnetiniai laukai • Energijos tiekimo linijos. • Transformatoriai. • Pramoniniai šaltiniai. • Mobilieji telefonai. • Televizorius. • Mikrobangų krosnelė. • Šviesos šaltiniai. Informacinės visuomenės kompiuterija

36. Magnetinių laukų sukeliami rizikos faktoriai vaikų sveikatai • Esant magnetiniam laukui nuo 1 iki 10 mA/m2 pasireiškia biologinė reakcija mažamečiams. • Esant magnetiniam laukui nuo 10 iki 100 mA/m2 atsiranda poveikis regėjimui ir nervų sistemai • Esant magnetiniam laukui nuo 100 iki 1000. mA/m2 gali atsirasti audinių ląstelių pakenkimai • Esant magnetiniam laukui daugiau 1000 mA/m2 pasireiškia stiprus pavojus sveikatai. Informacinės visuomenės kompiuterija

37. Problema. • Kokybės standartai. • Higieninio vertinimo normos. • Elektromagnetinė spinduliuotė. • Elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai. • Galima kompiuterio įtaka vartotojo sveikatai. • Vaikai ir kompiuteris. Informacinės visuomenės kompiuterija

38. Elektrosmogas kompiuterizuotoje darbo vietoje Elektrinio lauko linijos prasideda displėjuje ir per operatorių eina į “žemę”. Informacinės visuomenės kompiuterija

39. Elektrosmogas kompiuterizuotoje darbo vietoje Magnetinio lauko linijos prasidedadisplėjuje ir per operatorių užsidaro displėjuje. Informacinės visuomenės kompiuterija

40. Elektrosmogas kompiuterizuotoje darbo vietoje Laukų stipriai aplink displėjų pasiskirstę netolygiai. Informacinės visuomenės kompiuterija

41. Elektromagnetinės spinduliuotės matavimas Pagrindinis kriterijus matavimo įrangai - nustatyti elektrinio lauko stiprį bei magnetinio srauto tankį, kuris veikia darbo vietoje esantį dirbantįjį. Matavimo aparatūra turi imituoti darbo vietoje esantį dirbantįjį - ji turi veikti kaip dirbančiojo fizinis modelis ir matuoti lauko dydį, kuris susidaro, kai dirbantysis yra darbo vietoje (elektrinis laukas dirbančiojo buvimo taške bus kitoks, kai dirbančiojo ten nėra). Informacinės visuomenės kompiuterija

42. Elektromagnetinės spinduliuotės matavimas Informacinės visuomenės kompiuterija

43. Matavimų praktika • Pirmas atvejis. Vaizdas displėjų ekranuose tapo nestabilus - atsirado iškraipymai. Atliekant elektromagnetinės spinduliuotės matavimus nustatytas žymus magnetinio lauko lygis pirmajame dažnių diapazone. • Elektrikams atidžiai patikrinus ir sutvarkius įžeminimo sistemą magnetinio lauko lygis nebeviršijo normatyvų. Informacinės visuomenės kompiuterija

44. Matavimų praktika • Antras atvejis. Elektrinio lauko stiprio matavimai atlikti dešimties darbo vietų kompiuterių klasėje. Nustatyta, kad atskirose darbo vietose pirmame dažnių diapazone elektrinio lauko stipris ženkliai viršija leistinas normas ir to priežastis – netvarkingas neįžemintas tinklo įtampos prailgintuvas. Informacinės visuomenės kompiuterija

45. Pavienių darbo vietų organizavimas 1. Pagrindiniai elektromagnetinės spinduliuotės ir elektrostatinio lauko šaltiniai - displėjus ir sisteminis blokas darbo vietoje turi būti nutolinti nuo vartotojo taip, kad tai dar netrukdytų normaliam darbui. Informacinės visuomenės kompiuterija

46. Pavienių darbo vietų organizavimas 2.Turi būti užtikrintas patikimas sisteminio bloko ir maitinimo šaltinio įžeminimas ir tai turi būti periodiškai tikrinama. Taip pat tikslinga sisteminį bloką įžeminti ne tik per kištuko įžemintąjį kontaktą, bet sujungti atskiru laidu su įžeminimo magistrale. 3.Vartotojas turi būti maksimaliai nutolintas nuo tinklo rozečių ir maitinimo laidų. Informacinės visuomenės kompiuterija

47. Optimalus darbo vietos išplanavimas Informacinės visuomenės kompiuterija

48. Optimalus darbo vietos išplanavimas Informacinės visuomenės kompiuterija

49. Blogas darbo vietos išplanavimas Informacinės visuomenės kompiuterija

50. Problema. • Kokybės standartai. • Higieninio vertinimo normos. • Elektromagnetinė spinduliuotė. • Elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai. • Galima kompiuterio įtaka vartotojo sveikatai. • Vaikai ir kompiuteris. Informacinės visuomenės kompiuterija