Vilniaus Barboros Radvilait ės pagrindinė mokykla

1. Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinė mokykla Šviesos spektras Darbą atliko: Amanda S. Arsabaitė 7 d Darbo vadovė M. Petrauskienė

2. Turinys • Šviesos suskilimas prizmėje • 7 spalvos • Baltos šviesos lūžimas prizmėje • Spektro spalvų animacija • Daiktų spalvos • Šviesos filtrai • Spalvų rūšys ir maišymas • Pagrindinės spalvos • Pagrindinių spalvų maišymas • Spalvų ratas • Vaivorykštė • Renė Dekartas • Vaivorikštės susidarymas • Antrinė vaivorykštė • Informacijos šaltiniaipalvų rūšys ir maišymas

3. Šviesos suskilimas prizmėje I. Niutonas 1666 m. atliko šviesos bandymusužtemdytame kambaryje pro skylutę užuolaidoje praleidęs šviesos pluoštelį. Pluoštelio kelyje buvo pastatytas trikampis stiklas- prizmė. Už prizmės pastatytame ekrane buvo stebimos septynios spalvos.

4. Raudona Balta šviesa yra sudėtinė. Ją sudaro 7 spalvos: Oranžinė Geltona Žalia Žydra Mėlyna Violetinė

5. Mažiausiai nuo pirminio kelio nukrypsta raudonieji spinduliai, daugiausia –violetiniai. Kiekvienas šviesos pluoštas, eidamas per prizmę, lūžta nevienodai.

6. Įsiminti spektro spalvų eilės tvarką gali padėti filmukas →

7. Daiktų spalvos Spalva – tai regėjimopojūtis Neskaidrūs kūnai yra tokios spalvos, kokios spalvos spindulius jie atspindi. Žmogaus akis saulės šviesos spektre gali išskirti iki 160 įvairių atspalvių.

8. Gyvenime dažnai naudojami šviesos filtrai. Jie praleidžia tik tam tikros spalvos spindulius Balta šviesa

9. Šviesos filtrai Balta šviesa Gelfonas filtras

10. Šviesos filtrai Balta šviesa Gelfonas filtras

11. Spalvų rūšys ir maišymas Spalvų rūšys ir maišymas

12. Pagrindinės spalvos:

13. Maišydami pagrindinių spalvų šviesos spindulius tarpusavyje, galime gauti bet kokios kitos spalvos šviesą

14. Spalvų ratas Šitas dvylikos spalvų ratas parodo pagrindinius spalvų maišymo principus Pagrindinės spalvosSpalvų ratas formuojamas iš 3 pagrindinių spalvų, sudarančių lygiakraštį trikampį: raudona, geltona ir mėlyna. Kitas žingsnis – antrinės spalvos. Jos taip pat vaizduojamos trikampiais, esančiais šalia pirminių spalvų trikampio. Toks spalvų grupavimas vadinamas absorbciniu, kadangi gaunamas rezultatas – antrinė spalva sugeria daugiau šviesos nei pagrindinė. Antrinės spalvosKuomet viena pirminių spalvų yra sumaišoma su kita, gaunama antrinė spalva: žalia, oranžinė, violetinė. Jų gali būti trys:oranžinė (gaunama sumaišius raudoną ir geltoną spalvas), žalia (geltona + mėlyna), violetinė (mėlyna + raudona). Trečiosios spalvosŠios spalvos sukuriamos sumaišius vieną antrinę ir vieną pirminę spalvą, taigi iš viso tris (kadangi antrinę spalvą sudaro dvi pirminės), pavyzdžiui – mėlyna + violetinė.Spalvų rate kiekviena ši trečioji spalva bus greta esančių spalvų kombinacija.Trečiosios spalvos yra šešios: geltona-oranžinė, raudona-oranžinė, raudona-violetinė, mėlyna-violetinė, mėlyna-žalia, geltona-žalia. Spalvų seka šiame rate yra ta pati, kaip ir vaivorykštėje. Naudojantis ja, galima surasti visas įmanomas spalvų kombinacijas.

15. Vaivorykštė Vaivorykštė ko gero yra pats įspūdingiausias ir spalvingiausias optinis atmosferos reiškinys.

16. Renė Dekartas (pranc.René Descartes, 1596 m. kovo 31 d. – 1650 m. vasario 11 d.) – prancūzų filosofas, matematikas ir fizikas. Laikomas moderniosios filosofijos pradininku. Žymiausias Renė Dekarto posakis – Cogito ergo sum(„Mąstau, vadinasi, esu“). XVII amžiuje šio reiškinio susidarymą beveik visiškai pilnai ir teisingai paaiškino Renė Dekartas

17. Vaivorikštės susidarymas Norint perprasti vaivorykštės susidarymą, pakanka panagrinėti šviesos sklidimą viename vandens laše. Lygiagrečių saulės šviesos spindulių pluoštelis, kirsdamas priekinę lašo sienelę lūžta ir yra išsklaidomas į spalvotų spindulių spektrą. Kiekvienos spalvos spindulys sklinda šiek tiek skirtingu kampu, atsispindi nuo galinės lašo sienelės ir išeidamas iš lašo vėl lūžta. Taip maža vandens sfera veikia visai kaip stiklinė Niutono prizmė. Kiekvienai iš lašo išėjusių spindulių spalvai egzistuoja savitas mažiausio nuokrypio nuo pradinės sklidimo krypties kampas - nuo 42 laipsnių raudonai šviesai, iki 40 violetinei. Visų kitų spalvų spindulių atlenkimo kampai patenka į šį intervalą, kuris ir lemia regimąjį vaivorykštės lanko plotį, tai yra atstumą tarp violetinio ir raudonojo kraštų. Vaivorykštės lanko spindulys ir yra jau minėtieji 42 laipsniai, o centras sutampa su priešingu Saulei tašku, kuris dieną visada būna žemiau horizonto linijos. Būtent todėl beveik visada matome tik mažiau nei pusę vaivorykštės lanko (kitą dalį užstoja horizontas), o jei Saulė aukščiau nei 42 laipsniai - spektro danguje išvis nepavyks pamatyti. Tai, žinoma, negalioja aukštai virš žemės paviršiaus esantiems stebėtojams (ant aukšto kalno ar lėktuve), kurie, idealiu atveju, gali matyti net ir visą vaivorykštės apskritimą.Tik palyginti nedidelė dalis lietaus lašų atlenkia šviesos spindulius anksčiau minėtais kampais ir formuoja vaivorykštę. Dauguma kitų atlenkiami didesniais kampais. Jie taip pat lūžta ir yra išsklaidomi į spalvas, tačiau spalvotųjų spindulių kryptys susimaišo, tad žemiau vaivorykštės lanko matome tik pašviesėjusį dangų. Kita vertus, spinduliai negali būti atlenkiami mažesniu kampu, todėl susidaro tamsesnė dangaus sritis esanti virš vaivorykštės, vadinamoji Aleksandro juosta, kurios plotis apie 9 laipsnius.

18. Antrinė vaivorykštė Virš tamsiosios juostos kartais galima pamatyti antrinę vaivorykštę. Ji susidaro šviesos spinduliui atsispindėjus vandens lašo viduje du kartus. Dėl papildomo antrojo atspindžio, spalvos antrinėje vaivorykštėje apsiverčia - nuo raudonos lanko viduje iki violetinės išorėje. Šios vaivorykštės lankas didesnis (spindulys apie 51 laispnį) ir platesnis, tačiau ne toks ryškus - kiekvieno atspindžio vandens laše metu prarandama dalis šviesos intensyvumo. Labai retai gali būti matoma ir trečioji vaivorykštė, o keletas stebėtojų pranešė matę net ir ketvirtosios eilės juostą. Šios vaivorykštės turėtų susidaryti dėl trijų ar daugiau atspindžių vandens lašo viduje ir būti matomos Saulės pusėje. Deja, jų šviesumas dažniausiai būna per menkas ir pastebėti jas akinančioje Saulės šviesoje beveik neįmanoma. Laboratorijose naudojant šiuolaikinius lazerinius šviesos šaltinius, galima stebėti ne tik trečiosios, bet ir kur kas aukštesnių eilių vaivorykštes (net tiki 200-tosios eilės).

19. Vaivorykštė gali atsirasti ir mėnulio šviesoje, nors šio dangaus kūno atspindima šviesa ir yra daug kartų silpnesnė nei Saulės. Tokią vaivorykštę lengviausia pamatyti pilnaties metu (tada Mėnulis šviesiausias), priešingoje mėnuliui pusėje.

20. Informacijos šaltiniai • Video nuorodos: • http://www.youtube.com/watch?v=tRNy2i75tCc&feature=related • http://www.youtube.com/watch?v=xzmXrC-Yzfc&feature=related • Paveiksliukai: • http://google/image • www.google.com • www.google.lt • http://en.wikipedia.org/wiki/File:Prism-rainbow.svg • http://www.steves-digicams.com/knowledge-center/test-prints-getting-the-a-grade.html • http://kids.britannica.com/comptons/art-15458/English-physicist-and-mathematician-Sir-Isaac-Newton-disperses-sunlight-through • http://www.school-for-champions.com/science/light_dispersion.htm • http://en.wikipedia.org/wiki/File:Prism.png • http://startswithabang.com/?p=1759 • http://www.artfromthesoul.com/MoonbowEnlarged.html • http://www.vivaboo.com/a-double-rainbow-and-luck-is-on-its-way/ • http://desktopwallpaper-s.com/23-Windows-7/-/Rainbow_Magic_Images/ • http://en.wikipedia.org/wiki/Prism_%28optics%29 • http://wowearytya.blogas.lt/vaivorykste-ir-seni-pamirsti-stebuklai-53.html • http://www.natures-desktop.com/cloud-wallpapers/rainbow-blue-sky.php • Tekstinės uorodos: • V. Valentinavičius. Fizika 7. Kaunas: „Šviesa“, 2003 • http://proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=9&VIEW_KL=0&VIEW_ATS=1&VIEW_NATS=1&KL_KODAS=93 • http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaivoryk%C5%A1t%C4%97 • http://olimpiados.lt.server.it-projektai.eu/fiz/fizikiena/1013.html • http://www.grzegorzmilos.com/blog/ • http://tamsoje.lt/?p=546 • http://lt.wikipedia.org/wiki/Ren%C3%A9_Descartes