Skyriaus „Medžiagos agregatinės būsenos ir jų kitimas“ apibendrinimas

1. Skyriaus „Medžiagos agregatinės būsenos ir jų kitimas“ apibendrinimas Darbą atliko Justina Zajankauskaitė, 9 klasė Pivašiūnų vidurinė mokykla Fizikos mokytoja Evelina Baldauskaitė

2. Turinys • Medžiagos agregatinės būsenos • Medžiagos agregatinių būsenų kitimas • Lydymasis • Kietėjimas • Garavimas ir kondensacija • Virimas • Bendroji agregatinių virsmų schema • Išvada • Atliktų bandymų nuotraukos • Video medžiaga • Uždaviniai ir atsakymai • Informacijos šaltiniai

3. Medžiagos agregatinės būsenos: • Kietoji • Skystoji • Dujinė

4. Kietoji agregatinė būsena • Būdingos medžiagai savybės: kietumas, nespūdumas, tvirtumas. • Kietuosiuose kūnuose molekulės yra išsidėsčiusios be tarpų, glaudžiai. • Kietųjų kūnų forma ir tūris yra pastovūs.

5. Skystoji agregatinė būsena • Skystieji kūnai lengvai keičia formą. • Molekulės juose pasiskirsčiusios didesniais tarpais negu kietuosiuose kūnuose. • Jie yra beveik nespūdūs, takūs.

6. Dujinė agregatinė būsena • Dujos yra bespalvės ir skaidrios. • Būdingos savybės- spūdumas, užima visą indą, kuriame yra. • Neturi pastovios formos, gana lengvai keičia tūrį. • Tarpai tarp dujų molekulių dešimtis kartų didesni už jas pačias.

7. Ryškus medžiagos agregatinių būsenų kitimo pavyzdys yra vandens virsmai

8. Kieta vandens būsena

9. Skystoji vandens būsena

10. Dujinė vandens būsena

11. Daugelis medžiagų, kintant temperatūrai, taip pat gali būti trijų agregatinių būsenų

12. Garavimas, kondensacija, lydymasis ir kietėjimas vadinami medžiagos agregatiniais virsmais. Agregatinio virsmo metu kūno temperatūra nekinta.

13. Lydymasis Kietos medžiagos virsmas skystąja vadinamas lydymusi. Temperatūra, kurioje lydosi medžiaga, vadinama lydymosi temperatūra.

14. Šilumos kiekis, kurio reikia 1 kg kietosios medžiagos paversti skysčiu jos lydymosi temperatūroje, vadinamas savitąja lydymosi šiluma. Savitoji lydymosi šiluma žymima graikiška raide λ ir matuojama džauliais kilogramui: [λ] = 1 J/kg.

15. Lydymosi šilumosapskaičiavimas: Q = λm Q – lydymosi šiluma [Q] = 1 J λ – savitoji lydymosi šiluma[λ] = 1 J/kg m – masė [m] = 1 kg

16. Kietėjimas Skystos medžiagos virsmas kietąja vadinamas kietėjimu. Temperatūra, kurioje kietėja medžiaga, vadinama kietėjimo temperatūra.

17. Kietėjimo šilumos kiekio apskaičiavimas: Q = λm Q – kietėjimo šilumos kiekis [Q] = 1 J λ – savitoji kietėjimo šiluma[λ] = 1 J/kg m – masė [m] = 1 kg

18. Kai medžiaga lydosi ar kietėja, kinta jos tūris. Daugelio lydomų kūnų tūris didėja, o kietėjančių – mažėja. Išimtis vanduo. Sušalusio į ledą vandens tūris padidėja apie 10 %. Ledo tankis mažesnis negu vandens, todėl jo lytys ne skęsta, o plaukia upe.

19. Garavimas ir kondensacija Garavimas – skysčio virsmas garais skysčio paviršiuje. Garavimo sparta priklauso nuo skysčio rūšies, ploto ir temperatūros. Kondensacija – garų virsmas skysčiu.

20. Garavimas

21. Kondensacija

22. Virimas Virimas – skysčio virsmas garais skysčio viduje. Temperatūra, kurioje skystis verda, vadinama virimo temperatūra.

23. Šilumos kiekis, kurio reikia 1 kg virimo temperatūros skysčio paversti garais, vadinamas savitąja garavimo šiluma. Ji žymima raide L ir matuojam džauliais kilogramui: [L] = 1 J/kg

24. Garavimo šilumos kiekio apskaičiavimas Q = Lm Q – garavimo šilumos kiekis [Q] = 1 J L – savitoji garavimo šiluma[L] = 1 J/kg m – masė [m] = 1 kg

25. Bendroji agregatinių virsmų schema Dujinė būsena Kondensacija Garavimas Vidinė energija mažėja Vidinė energija didėja Skystoji būsena Lydymasis Kietėjimas Kietoji būsena

26. Išvada Pagrindinės medžiagos agregatinės būsenos yra trys: kieta, skystoji ir dujinė. Garavimas, kondensacija, lydymasis ir kietėjimas vadinami medžiagos agregatiniais virsmais.

27. Bandymai ir nuotraukos

28. Parafino kietėjimas

29. Sviesto lydymasis

30. Virimas

31. Kondensacija

32. Vandens virsmas ledu

33. Video medžiaga • http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/348/ • http://www.youtube.com/watch?v=s-KvoVzukHo • http://www.youtube.com/watch?v=HAPc6JH85pM • http://www.youtube.com/watch?v=BjyXIZtlHFo

34. Uždaviniai  • Kiek šilumos reikia ištirpinti 0 °C temperatūros 1.5 kg ledo? 2. Iš vario nulieta detalė kietėdama išskyrė 315 kJ šilumos. Kiek vario sunaudota detalei nulieti? 3. Kiek šilumos reikia 5 kg vandens, kurio temperatūra 20 °C, sušildyti iki 100 °C ir išgarinti?

35. Atsakymai • 4.95* J • 1.5 kg • 13.18 MJ

36. Informacijos šaltiniai • www.google.lt/images • www.youtube.com • www.emokykla.lt • http://lt.wikipedia.org • 9 kl. fizikos knyga(Vladas Valentinavičius 2005 m.)

37. Ačiū už dėmesį!