DIREKTYVOS DĖL PASLAUGŲ ES VIDAUS RINKOJE PROJEKTO PASEKMIŲ TYRIMAS

1. DIREKTYVOS DĖL PASLAUGŲ ES VIDAUS RINKOJE PROJEKTO PASEKMIŲ TYRIMAS Projektą parengė: Edmundas Piesarskas

2. APIE TYRIMĄ • Tyrimas atliktas LR Vyriausybės kanceliarijos užsakymu. • Atlikimo laikas – 2004.10. – 2005.03. • Pagrindu laikyta 2005 m. sausio mėn. 10 d. Direktyvosredakcija.

3. TYRIMO STRUKTŪRA • Paslaugų Direktyvos galimo poveikio kompleksiškumo apibūdinimas. • Pagrindinės Paslaugų Direktyvos nuostatos. • Paslaugų Direktyvos įgyvendinimo poveikio Lietuvos ūkiui bendras vertinimas. • Paslaugų Direktyvos įgyvendinimo poveikio Lietuvos paslaugų sektoriams vertinimas.

4. DIREKTYVOS KOMPLEKSIŠKUMAS • Paslaugos neatsiejamos nuo prekių gamybos. • Per pasikeitimus rinkos struktūroje įtaka vartotojams • - vartotojų teisių gynimas kai paslaugas teikia kitų šalių narių paslaugų teikėjai; • - augančios konkurencijos pasėkoje mažėjančios kainos bei didėjantis paslaugų pasirinkimas. • Pokyčiai vyks tiek Lietuvos, tiek kitų šalių rinkose ir todėl vertinant poveikį reikalinga apibrėžti poveikį visose šalyse narėse. • Direktyvos įgyvendinimas tiesiogiai veiks paslaugų sektorius bei turės netiesioginį poveikį. Pavyzdys yra galimi pokyčiai draudimo rinkoje.

5. DIREKTYVOS KOMPLEKSIŠKUMAS Dėl direktyvos kompleksiško pobūdžio tyrime pateikiamas bendro pobūdžio poveikio paslaugų sektoriams vertinimas - nustatomas galimas poveikio intensyvumas ir galimi vystymosi scenarijai.

6. BENDROS POVEIKIO APIMTYS ŪKIUI • Paslaugų sektoriai, kuriuos tiesiogiai įtakos direktyvos įgyvendinimas, sudaro apie 50% Lietuvoje sukuriamos pridėtinės vertės. • Paslaugų eksportas iš Lietuvos 2003 metais sudarė apie 20% bendro eksporto vertės. • Paslaugų importas į Lietuvą 2003 metais sudarė apie 12% bendros importo vertės. • Tarptautinė prekyba paslaugomis tarp šalių narių sudaro apie 20% bendrų prekybos apimčių. • Lietuvos tarptautinės prekybos paslaugomis su kitomis šalimis narėmis yra mažesnis, nes pateikiami rodikliai apima ir prekyba su trečiomis šalimis.

7. BENDROS POVEIKIO APIMTYS ŪKIUI • Tik 45% bendro Lietuvos paslaugų eksporto patenka į direktyvos įtaką. • Reikšmingiausias paslaugų eksporto struktūroje yra turizmo sektorius - 75% bendrų apimčių. • Direktyvos įgyvendinimas gali be tik padidinti bendras tarptautinės prekybos paslaugomis apimtis, bet ir keisti prekybos struktūrą.

8. BENDROS POVEIKIO APIMTYS ŪKIUI • Remiantis CPB (Olandija) tyrimu, prekyba paslaugomis, dėl direktyvos įgyvendinimo, per 5-iųmetų laikotarpį Lietuvoje gali išaugti 400-900 mln. litų. • Remiantis Copenhagen Economics (Danija) tyrimu pridėtinės vertės apimtys paslaugų sektoriuje Lietuvoje 5-ių metų laikotarpyje dėl direktyvos įgyvendinimo padidės 25-30 mln.litų. • Remiantis Copenhagen Economics (Danija) tyrimu gerbūvio rodiklio papildomas augimas Lietuvoje per metus sieks apie 0,2%.

9. BENDROS POVEIKIO APIMTYS ŪKIUI • Dėl direktyvos įgyvendinimo prognozuojamas kainų mažėjimas. • Dėl direktyvos įgyvendinimo prognozuojamas paslaugų pasiūlos augimas. • Dėl direktyvos įgyvendinimo prognozuojamas darbuotojų skaičiaus paslaugų sektoriuose augimas. • Dėl direktyvos įgyvendinimo prognozuojamas produktyvumo paslaugų sektoriuose augimas.

10. POVEIKIS SEKTORIAMS • Direktyvos įgyvendinimo poveikio sektoriams vertinimas analizuojant du aspektus: • galimą poveikio intensyvumą; • galimą sektoriaus vystymosi scenarijų dėl direktyvos įgyvendinimo poveikio.

11. POVEIKIO SEKTORIAMS INTENSYVUMAS • Galimą direktyvos įgyvendinimo poveikio intensyvumo lygį paslaugų sektoriams apibrėžia trys pagrindinės charakteristikos: • Esamas paslaugų sektoriaus reguliavimo lygis Lietuvoje. Kuo esamas reguliavimo lygis didesnis, tuo direktyvos įgyvendinimo poveikis sektoriui didesnis; • Geografinis paslaugų apibrėžtumas. Dalis paslaugų gali būti teikiamos tik tam tikroje teritorijoje. Tokiu atveju laikoma, kad geografiškai apibrėžtom paslaugoms direktyvos įgyvendinimo poveikis bus nereikšmingas. • Nuolatinės infrastruktūros poreikis. Norint teikti kai kurias paslaugas reikalinga tam tikra infrastruktūra. Tokiu atveju laikoma, kad infrastruktūros poreikis yra direktyvos poveikį ribojantis veiksnys.

12. POVEIKIO SEKTORIAMS INTENSYVUMAS Remiantis minėtomis charakteristikomis apibrėžiamas galima direktyvos įgyvendinimo intensyvumas: Galimas intensyviausias poveikis – didmeninė prekyba, paslaugos nekilnojamo turto srityje, techninės konsultacijos, aukštasis bei suaugusių švietimas, moksliniai tyrimai, kitos verslo paslaugos. Mažiau intensyvus poveikis, nes esamas reglamentavimo lygis yra žemas – statybos, turistinės paslaugos, su kompiuteriais susijusios veiklos, marketingas ir reklama, personalo atranka. Poveikis intensyvus, jei investicijos į infrastruktūrą nėra ribojantis veiksnys – mažmeninė prekyba, mašinų ir įrengimų nuoma. Likusiems sektoriams poveikis nėra reikšmingas.

13. SEKTORIŲ SCENARIJAI • Galimą direktyvos įgyvendinimo poveikio pobūdį apibrėžia galimi scenarijai. Sektorių vystymosi scenarijai priklauso nuo: • Esamas paslaugų sektoriaus reguliavimo lygio palyginus su to sektoriaus reguliavimo lygiu kitose šalyse narėse.

14. POVEIKIO SCENARIJAI • Galimą direktyvos įgyvendinimo poveikio pobūdžio vertinimas atliktas remiantis Copenhagen Econommics (Danija) atliktu tyrimu. • Išskiriamos dvi kliūčių grupės: • Kaštus kuriančios, reglamentavimas, kuris sudaro papildomas išlaidas verslui; • Naudą kuriančios, reglamentavimas, kursi sudaro galimybes gauti aukštesnę kainą, išvengti konkurencijos arba sukuria kitas nepagrįstas naudas verslo subjektams. • Remiantis tyrimu esamos kliūtys skirtingose šalyse narėse paverčiamos tarifinių barjerų ekvivalentais.

15. Kaštus kuriančios kliūtys Aukštos Žemos Aukštos (3) (2) kliūtys Naudas kuriančios (1) (4) Žemos POVEIKIO SCENARIJAI Remiantis skirtingomis kliūčių grupėmis galima apibrėžti skirtingų paslaugų sektorių skirtingose šalyse esamą padėtį.

16. LIETUVOS KLIŪČIŲ LYGIS Siekiant įvertinti esamą Lietuvos paslaugų sektorių reglamentavimo lygį palyginus jį su kitų šalių narių analogiškais sektoriais, buvo pasinaudota tarifų ekvivalentais, parengtais Copenhagen Economics (Danija) tyrime). Daugeliu atvejų Lietuvos esamas reglamentavimo lygis yra žemesnis nei kitose šalyse narėse (stulpelis “Vieta” parodo lygį).

17. SCENARIJŲ APIBŪDINIMAS Įgyvendinus direktyvos nuostatas (įvairių kliūčių naikinimas), priklausomai nuo esamos padėties, skirtingi paslaugų sektoriai skirtingose šalyse, vystysis pagal galimus apibrėžtus scenarijus.

18. DIREKTYVOS POVEIKIS SEKTORIAMS • Dauguma Lietuvos paslaugų sektorių vystysis pagal (1) scenarijų. • Didžiausia įtaka pasireikš dėl verslo sąlygų gerėjimo kitose šalyse. • Atveriamos paslaugų eksporto arba plėtros galimybės. • Verslo sąlygų pagerėjimas santykinai mažesnis nei dalyje kitų šalių narių. • Poveikis Lietuvos vartotojams nėra žymus. • Bendras direktyvos įgyvendinimas Lietuvos ūkiui vertintinas teigiamai.