1 / 10

Darbą ruošė : Aurelija

XXX gimnazija. Darbą ruošė : Aurelija. Henrikas Radauskas “Homero jaunystė”. HOMERO JAUNYSTĖ. Aš gėriau putojantį pieną, Aš valgiau nežemišką duoną, Žiūrėjau į žėrinčią dieną: Į žydinčią gėlę raudoną. Man piemenys grojo vamzdeliais Pavėsyje aukšto platano,

xerxes
Download Presentation

Darbą ruošė : Aurelija

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. XXXgimnazija Darbą ruošė : Aurelija Henrikas Radauskas “Homero jaunystė”

  2. HOMERO JAUNYSTĖ Aš gėriau putojantį pieną, Aš valgiau nežemišką duoną, Žiūrėjau į žėrinčią dieną: Į žydinčią gėlę raudoną. Man piemenys grojo vamzdeliais Pavėsyje aukšto platano, Ir bitės auksiniais indeliais Man kvepiantį medų gabeno. O, kaip man beprotiškai sekės! Man vynuogės nokti skubėjo, Ir sunkios, įsirpusios kekės Laimingos prie lūpų virpėjo. Su lyra klajodami dviese, Mes karą ir kardą giedojom Ir vasarą aukštą ir šviesią Ir riedančią bangą po kojom. O žvaigždės, pradėjusios kilti, Ant jūros rankas auksines Uždėjo ir liepė nutilti, Kad ji neprikeltų manęs.

  3. Pavadinimo reikšmė • Pavadinimas „Homero jaunystė“ nurodo lyrinio subjekto būseną, jautimąsi lyg valdovu. • H. Radauskas Homero įvaizdžiu, atrodytų, nukelia į šį nežemišką Antikinį pasaulį patį lyrinį subjektą, nes pasaulis eilėraštyje idealizuojamas bei sudievinamas.

  4. Eilėraščio tema • Jaunystė - pats geriausias, įdomiausias gyvenimo tarpsnis kada viskas galima, kada norisi jaustis valdovu, nieko neklausyti ir daryti tai, ko trokšti.

  5. Eilėraščio pasaulis • Eilėraštyje persipena antikinio pasaulio motyvai, kuriuose lyrinis subjektas tarsi „įrėmina“ savo gyvenimo tarpsnį- jaunystę. • Eilėraščio erdvė- prabanga tviskantys namai, kuriuose lyrinis žmogus turėjo viską. • Visi vaizdai labai dinamiški, judair keičiasi. Pasaulis nusidažo visomis vaivorykštės spalvomis, pražysta begaliniu grožiu: „žėrinti diena“, „šviesi banga”, ,,auksinės rankos”, ,,žydinti gėlė raudona”.

  6. Eilėraščio žmogus • Lyrinis „aš“ jaučia beribį pasitenkinimą savimi. Jis netgi įsitikinęs aplinkinių nuolankumu. Viskas jam tarnauja. Ir ne tik žmonės, bet ir supanti gamta. Atrodo, jog žvaigždės verčia gamtą jam tarnauti. Antai net ir vynuogės sirpsta vien tik jam.

  7. Eilėraščio nuotaika • Nuotaika yra optimistinė, pakylėta ir pastebimai auga su kiekvienu ištartu žodžiu vis greičiau ir greičiau kol lyrinis „aš“ supranta visa tai tik sapnavęs.

  8. Idėja ir vertybės • Žmogaus gyvenime gražiausias, įdomiausias gyvenimo tarpsnis yra jaunystė. Ji nepamirštama, o pats gyvenimas primena pasaką, kurioje viskas galima.

  9. Eilėraščio kalba • Eilėraštyje jaučiama vaizdinga kalba, pakylėta tonacija, gėrimasi kiekvienu žodžiu. • Rimuojant kas antrą strofą hiperbolizuojamas įspūdis bei eilėraštis tampa plastiškesnis, lengviau suprantamas ir įsisavinamas skaitytojui.

  10. Šaltiniai • www.kalbam.lt

More Related