Download
1 / 33
340 likes | 1.23k Views
Retorika. Retorika
E N D
1. KETVIRTOJI PASKAITA 2011.09.26 Viešasis kalbejimas ir oratoriaus menas. Prezentaciniai igudžiai. Parengta pagal:
Baršauskiene, V. 2002. Dalykine komunikacija.
Bankauskaite-Sereikiene, G. 2008. Oratorystes menas.
Ramojus Reimeris
www.studentams.reimeris.com
ramojus@reimeris.com
+370 614 12808
2. Retorika Retorika – tai kalbejimo teorija ir praktika, menas gerai, puošniai kalbeti, itikinti.
Retorikos savoka yra sinonimiška su oratoriaus menu, kalbejimo menu, iškalba, gražbylyste.
Retorika ir oratoryste traktuojama kaip masines komunikacijos teorijos dalis ir dažnai vadinama itikinamos, efektyvios arba paveikios komunikacijos teorija.
3. Oratorius
Oratorius (gr. rhetor) – kalbetojas.
Anot Cicerono, oratorius turi buti visapusiškai isilavines, itikejes savo tiesa. Jis turi jungti savyje dialekto jautruma, filosofo mastyma, poeto kalba, teisininko atminti, tragiko balsa ir didžiuju aktoriu gestus ir grakštuma.
Oratoriaus savybiu ugdymas susidejo iš rašymo (žodžiu ir minciu atsargos), skaitymo (gebejimas kritiškai vertinti lektura) ir kalbejimo.
4. Retorikos tikslai
Paveikti klausytoju (skaitytoju) prota.
Paveikti klausytoju (skaitytoju) valia.
Paveikti klausytoju (skaitytoju) jausmus.
Pasiekti itikinima, iteigima, perkalbejima, sustiprinima ar tikejima.
5. Klasikines ir šiuolaikines retorikos skirtumai
6. Retorikos mokslo dalys
Invencija (lot. inventio) – medžiagos kalbai, argumentu ir itikinimo budu radimo mokslas. Ši dalis apima ir oratoriaus intencija – ketinimus, sumanymus prieš kiekviena kalba.
Dispozicija (lot. dispositio) – tikslingas ir logiškas teksto išdestymo ir sukomponavimo mokslas, atsižvelgiant i jo ruši, žanra, kalbejimo situacija, tikslus ir busima auditorija.
Elokucija (lot. elocutio) – kalbinio ir stilistinio teksto parengimo mokslas.
Memorija (lot. memoria) – atminties lavinimo mokslas.
Akcija (lot. actio, pronuntio) – balso, tarsenos, intonaciju moduliavimo, akcentu, laikysenos, gestu, mimikos mokslas.
7. Retorikos mokslo dalys Ikikomunikacine faze:
Temos pasirinkimas.
Tikslo ir kalbos tipo apibrežimas.
Medžiagos rinkimas.
Kompozicinis ir loginis kalbos organizavimas: irodymu, argumentu, faktines medžiagos atrinkimas ir išdestymas, kalbos ir stiliaus sutvarkymas.
Komunikacine faze:
Kalbejimas.
Vidinis ir išorinis grižtamasis ryšys su auditorija.
Oratoriaus elgesys.
Atsakymai i klausimus, gincas, diskusija.
8. Kaliope
Kaliope (gražiabalse) - epines poezijos ir retorikos globeja. Vaizduojama su stiliumi ir vaškinemis lentelemis.
9. Retorikos istorija Homeras (VIII a. pr. Kr.) raše, kad jaunuoliai buvo mokomi gražbylystes, buvo vertinamas kalbos tikslumas, glaustumas, lakoniškumas.
Po graiku – persu karo (V a. pr. Kr.) suklestejo politines bei giriamosios kalbos.
Aristotelis (284 – 322 m. pr. Kr.) paraše triju knygu veikala “Retorika”, jame aptare kalbos struktura, oratoriaus išraiškos priemones (intonacija, gestus, jausmus). Tai seniausias mokslinis retorikos šaltinis.
Isitvirtinus Krikšcionybei (IV a. pirma puse), jos propaguotojai kritikavo filosofu diskusijas del diskusiju. Kartu su nauja krikšcioniškaja filosofija patristika formavosi naujo tipo iškalba.
10. Retorikos istorija Renesanso ir baroko laikais retorikos taisykles buvo placiai taikomos grožineje literaturoje, ypac poezijoje. Retorikos savoka pradeta vartoti daugiau tušciažodžiavimo prasme.
XVIII a. pabaigoje Europa sukretusi revoliuciju banga atgaivino diplomatines ir politines kalbas.
XX a. dominuojant moksliniam pozityvizmui ir mokslu diferencijavimuisi, susidomejimas senaja retorika išaugo. Retorika tarnauja: lingvistikoje, filosofijoje, stilistikoje, poetikoje, semiotikoje, masines komunikacijos poveikio tyrimuose, reklamoje, logikoje.
11. Retorikos istorija Lietuvoje Lietuvoje retorika buvo destoma nuo 1570 m. Vilniaus jezuitu kolegijoje. Nuo XVI a. pabaigos Vilniaus universitete retorikos studijoms naudotasi ispano K. Soarezo vadoveliu “Apie retorikos mena”.
XVII a. retorikos veikalu išleido Vilniaus universiteto profesoriai M. K. Sarbievijus (1595 – 1640) “Apie aštru ir šmaikštu stiliu”, Ž. Liauksmino (1579 – 1670) “Šešiasdešimt religines kalbos budu”.
Tarpukario laikotarpyje pasirode B. Giedros parengta knyga “Retorika. Iškalbos vadovelis”.
12. Viešuju kalbu skirstymas Pagal sakymo buda:
Skaitomosios.
Improvizuotosios.
Laisvosios.
Pagal tematika ir oratoriaus veiklos sriti:
Juridines.
Akademines.
Politines.
Teologines.
Administracines.
Progines.
Pagal teksto funkcijas:
Informacines.
Apeliacines.
Estetines.
13. Informacines kalbos Oratoriaus intencijos: pranešti, informuoti, išaiškinti, irodyti, supažindinti, mokyti, aukleti, populiarinti žinias, patarti.
Tai beveik visuomet iš anksto apmastytos, parašytos ir skaitomos kalbos.
Šioms kalboms iliustruoti pasitelkiami plakatai, skaidres, prezentacijos, filmuota medžiaga.
Stiliaus požymiai: racionalumas, ramumas, nuoseklumas, svarstymu ir argumentavimu griežtumas, santurus emocingumas.
Tai gali buti: mokslinis pranešimas, ataskaita, referatas, akademine paskaita, pamoka, instruktažas, reportažas.
14. Tai yra: lenteles, diagramos, iliustracijos.
Jos suardo ilgu pasakojimu, dokumentu fragmentu monotonija.
Išryškina statistinius ryšius, galincius atsiskleisti aprašyme.
Gali padeti skaitytojui (klausytojui) suvokti sudetingas koncepcijas.
15. Vaizdines priemones pranešimuose Lenteles. Tai sistemiškas duomenu pateikimas eilutemis ir stulpeliais, padedanciais palyginti duomenis.
Schemos. Schemos arba diagramos pateikia skaitine informacija vaizdiniu budu ir parodo tendencijas, judejimus, pasiskirstyma bei ciklus.
Iliustracijos. Tai gali buti brežiniai, žemelapiai ar nuotraukos.
16. Vaizdiniu priemoniu naudojimo taisykles Lenteles efektyviausios tuomet, kai jas lengva skaityti, kai antraštes ir žymejimai dera tarpusavyje.
Sijinese ar stulpelinese diagramose spalvos, šešeliai ir paantraštes padeda atskirti komponentus.
Pateikiant brežinius, jo dalys privalo išlaikyti savo proporcijas, juos išdestyti iš kaires i dešine arba iš viršaus i apacia.
Vaizdiniu priemoniu itraukimas i teksto visuma remiasi teksto nuorodomis, paaiškinanciomis vaizdine priemone ir nurodanciomis jos vieta tekste.
Kai kuriais atvejais lenteles ir iliustracijos spausdinamos prieduose.
17. Apeliacines kalbos Oratoriaus intencijos: ne tik pranešti, bet ir priversti kaip nors pasielgti, primesti savo valia, itikinti, iteigti, skatinti.
Oratoriaus tikslai: kreiptis i klausytoju oruma, garbe, sažine, dora, siekti paveikti mastyma, isitikinimus, nuomone.
Skirstomos i: itikinimo, itaigos ir skatinimo kalbas.
Stiliaus požymiai: veržlumas, gyvastingumas, emocingumas.
18. Apeliacines kalbos: itikinimo kalbos modelis Ižanga. Sužadinamas klausytoju demesys, paaiškinama savo pozicija.
Destymas.
1 argumentas (šis teiginys teisingas, nes...) 1 irodymas, 2 irodymas
2 argumentas (šis teiginys teisingas, nes...) 1 irodymas, 2 irodymas
3 argumentas (šis teiginys teisingas, nes...) 1 irodymas, 2 irodymas
Išvada.
Mano pozicija teisinga, nes: 1 argumentas, 2 argumentas, 3 argumentas
19. Estetines kalbos Oratoriaus tikslai: paveikti jausmus.
Stiliaus požymiai: pakilumas, subjektyvumas, raiškumas, stiliaus individualumas, originalumas, metaforiškumas, alegoriškumas, emocingumas, jausmingumas.
Tai gali buti: progines kalbos, padekos, pasveikinimai, tostai.
20. Pasiruošimas kalbai 5 – 6 dienos prieš kalba. Išsirinkite tema, numatykite kalbos intencija ir tiksla, nustatykite kam, kur, kada kalbesite.
4 – 5 dienos prieš kalba. Pažinkite problema – surinkite gerokai daugiau medžiagos nei ketinate panaudoti.
3 – 4 dienos prieš kalba. Suformuluokite tema, išryškinkite pagrindine minti, suplanuokite destyma – pagrindine dali.
2 – 3 dienos prieš kalba. Surašykite kalbos teksta, ižanga ir pabaiga. Jei reikia, raskite papildomos medžiagos.
1 – 2 dienos prieš kalba. Garsiai perskaitykite savo kalba. Ieškokite tinkamu žodžiu, tobulinkite sintaksine išraiška.
21. Pasiruošimas kalbai: kalbos rašymas Ižanga – oratoriui svarbiausiai yra ispudinga pradžia, kuri prikausto klausytoju demesi. Ižanga turi buti trumpa, reikia apžvelgti dalykus, apie kuriuos bus kalbama. Ižanga, kurioje žadama per daug sukels klaidingu lukesciu.
Destymas – svarbiausia kalbos dalis. Joje visais turimais argumentais pagrindžiama nuomone. Naudojami metodai: indukcinis, dedukcinis, logikos, analogijos, chronologijos, probleminis, aiškinamasis ir t.t.
Pabaiga – kalbos ireminimas. Pabaigai tinka istorija, citata, iliustracija.
22. Pasiruošimas kalbai: temos pavadinimas Formuluojamas konstravimu – pateikianciu informacija, skelbianciu, tvirtinanciu, tiesioginiu sakiniu.
Formuluojamas klausiamuoju retoriniu sakiniu – ekspresyviai iškeliama problema arba pateikiamas teiginys, sukeliantis diskusija.
Formuluojamas šaukiamuoju, skatinamuoju sakiniu – autorius pristato savo tema, ragindamas, kviesdamas veikti.
23. Pasiruošimas kalbai: intencija ir tikslas Intencija – ketinimas, veiklos motyvas, sumanymas. Kalbos intencija gali buti:
Informuoti.
Itikinti.
Paskatinti veikti.
Palinksminti
Kalbos tikslas yra išpletota konkreti intencija. Siekdamas tikslo oratorius turi atsižvelgti i:
Tema.
Priežastis.
Vieta, aplinkybes bei tikslu adresata.
24. Pasiruošimas kalbai: propozicija Propozicija vadinama pagrindine temos mintis.
Tai yra koncentruota mintis to, ka tikites pasakyti, visos kalbos santrauka suformuluota vienu sakiniu.
Šiam teiginiui ir yra renkami irodymai.
Propozicija yra paskelbiama ižangoje, atskleidžiama destyme, primenama potemes pradžioje, pakartojama potemes pabaigoje, pakartojama baigiant.
25. Pasiruošimas kalbai: išdestymas
26. Pasiruošimas kalbai: rezultato siekimas
27. Auditorija Auditorija – patalpa, vieta, kurioje skaitomos paskaitos, pranešimai, rengiamos diskusijos.
Auditorija – klausytojai, paskaitos, pranešimo, seminaro, diskusiju dalyviu, radijo ir televizijos laidu klausytoju ir žiurovu visuma.
28. Klausytoju interesu svarba Psichologai išskiria auditorijos interesus kaip žmoniu pažintiniu poreikiu emocine išraiška. Klausytojai stengiasi papildyti savo žinias, atitinkancias jo interesus.
Isitikinimai
Pažiuros
Moralines vertybes
Žinios ir interesai
29. Apie auditorija reikia išsiaiškinti Kas galetu dominti daugeli klausytoju?
Kuo jie skiriasi, kuo jie panašus?
Ka klausytojai jau žino šia tema?
Ka noretu žinoti?
Ko tikisi iš kalbetojo?
Kas labiausiai juos jaudina?
Kokie pavyzdžiai butu tinkamiausi?
30. Auditorijos baime Tai nepasitikejimo savimi baime.
Patikimiausias budas – nuolat praktikuotis.
Reikia laisvai judeti prieš auditorija.
Mažos pauzes tarp žodžiu pades nusiraminti.
31. Kalbu sakymo budai Turint teksta. Tai kalbos, kuriose negali buti pakeistas nei vienas žodis, pvz. Popiežiaus ar Prezidento, kitu reikšmingu asmenu. Kita priežastis – ribotas laikas (radijas, TV). Tokiose kalbose yra pažymimos logines pauzes ir kirciai.
Atmintinai. Reikalinga, kai itin svarbus bendravimas su klausytojais, bei kai nera galimybes tureti užrašu (pristatant kalbetoja, apdovanojant, dekojant).
Turint plana. Tai dažniausias kalbu sakymo budas. Kalba yra kruopšciai paruošiama, bet naudojamasi tik trumpu planu su citatomis. Kalbetojas gali skirti visa demesi bendravimui su klausytojais.
Ekspromtu. Tai kalbos diskusijos metu ar panašiomis iš anksto nesuplanuotomis situacijomis. Reikia apmastyti kas buvo kalbeta prieš tai.
32. Atstumas su auditorija
33. Tarptautiniai gestai Rankos išskestos – mielai su džiaugsmu priimant kokius nors žodžius ar veiksmus.
Rankos pakeltos – sušunkant, reiškiant nuostaba; ranka numojama nekreipiant i ka nors demesio.
Ranka priglausta prie krutines – sielvartaujant arba atvirai, sažiningai prisipažistant.
Paprastai ištiesta ranka – norima, kad atidžiau klausytusi.
Tvirtai ištiesta ranka – stiprybe, jega.
Rankos, sudetos delnais – didžiule pagarba.
Rankos sukryžiuotos ant krutines – oratoriaus bandymas atsiriboti nuo kokiu nors žodžiu ar tvirtinimu.
34. Delnu gestu reikšmes Nukreipti dangun – kunigu poza, rodanti geranoriškuma, nora viskuo pasidalinti.
Nukreipti žemen – drausminimas, raminimas.
Delnai vienas prieš kita – tikslo siekimas.
Nuleisti žemyn – bejegiškumas.
Paslepti delnai – pyktis, itampa, energija.
