LIETUVOS GYVENTOJ Ų MITYBOS IR SVEIK ATOS YPATUMAI

1. LIETUVOS GYVENTOJŲ MITYBOS IRSVEIKATOS YPATUMAI Prof. Rimantas Stukas Vilniaus krašto higienistų ir epidemiologų draugijos valdybos narys, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos konferencija “Maisto priedų reikšmė šiandien ir ateityje”, Vilnius, 2011 10 18

2. Maždaug prieš 1,5-2 tūkstančius metų senovės gydytojai ir filosofai pradėjo nagrinėti mitybos ir sveikatos sąryšį.

3. Hipokratas (460-377 m. pr. m. e) , kurio medicininiais principais žmonija gyveno iki pat XVII amžiaus, pažymėjo: jei yra bet koks mitybos ir fizinių pratimų nepakankamumas, organizmas suserga.

4. Hipokratas teigė: “Mūsų organizmas sugeba palaikyti gyvybę ir atsistatyti tik tuo atveju, jei tinkamai maitinamės” bei „Mūsų maistas turi būti ir mūsų vaistai, o mūsų vaistai turi būti ir mūsų maistas“.

5. Apie mitybos nuosaikumą savo mintis išreiškė ir Senovės graikų filosofas Sokratas (469-399 m. pr. m. e.). Ir šiomis dienomis dažnai minimas jo posakis : “Valgome tam, kad gyventume, o ne gyvename tam, kad valgytume”.

6. Taigi, jau gilioje senovėje buvo atkreiptas dėmesys į mitybą, kaip svarbų veiksnį, kuris gali daryti įtaką žmogaus organizmo būklei, jo augimui ir sveikatai

7. SVEIKATĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI PAVELDIMUMAS (20%) GYVENSENA (50%) IR MITYBA APLINKA (20%) MEDICINOS PAGALBA (10%)

8. Pasaulio Sveikatos Organizacija primena Jei visuomenės nariai: • laikytųsi taisyklingos mitybos principų, • būtų fiziškai aktyvūs, • nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų, galima būtų išvengti: • 80 proc. širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, • 90 proc. II -ojo tipo diabeto, • 30 proc. onkologinių susirgimų.

9. MAISTO PRODUKTŲ PASIRINKIMO KRITERIJAI ŠIANDIEN “Sveikatos mokslai”, 2009, Nr.3.

10. Su maistu žmogaus organizmui būtina gauti apie 40 įvairių medžiagųNė vienas maisto produktas neturi absoliučiai visų maistinių medžiagų. Jos gaunamos valgant įvairų maistą

11. Maisto pasirinkimopiramidėsmodelis parodo, kokią dalį maisto racione turi sudaryti viena ar kita maisto produktų grupė,atkreipia dėmesį į vandens svarbą žmogaus organizmui beifizinio aktyvumo svarbąwww.sam.lt

12. Šiandien: • Lietuvos gyventojų mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų, • Lietuvos gyventojų mityba yra palanki netinkamos mitybos sąlygotoms ligoms plisti

13. Gyventojų pasiskirstymas (proc.) pagal šviežių daržovių (išskyrus bulves) vartojimo dažnumą“Sveikatos mokslai”, 2009, Nr.3.

14. Per mažas šviežių daržovių ir vaisių vartojimas kelia šių medžiagų stygiaus riziką • Vitaminų, • Mineralinių medžiagų • Ypač antioksidaciniu poveikiu pasižyminčių vitaminų ir mineralinių medžiagų • Skaidulinių medžiagų

15. Rekomenduojama Kelis kartus per dienąvalgyti įvairių, dažniau šviežių daržovių ir vaisių (bent400 gper dieną) Lietuvos gyventojai šviežių daržovių ir vaisių suvartoja vidutiniškai 312 g per dieną

16. Gyventojų pasiskirstymas (proc.) pagal grūdinių produktų (duoną, grūdų košes ir kt.) vartojimo dažnumą“Sveikatos mokslai”, 2009, Nr.3.

17. Nepakankamas grūdinių produktų vartojimas lemia: • B grupės vitaminų stygių, • Mineralinių medžiagų stygių, • Skaidulinių medžiagų stygių.

18. Skaidulinių medžiagų – 20-30 g per dieną, vidutiniškai 25 g Suvartojama nepakankamai – 14-19 g per dieną, kadangi per mažai vartojama daržovių, vaisių, grūdinių produktų Rekomenduojama

19. Skaidulinės medžiagos Jų trūkstant •Silpnėja žarnyno motorika, vystosi vidurių užkietėjimas, polipai, didėja vėžio atsiradimo rizika Pakankamai vartojant •Gerėja virškinimo sistemos veikla, mažėja endogeninio cholesterolio gamyba, mažėja aukščiau minėtų ligų rizika, palaikomas normalios žarnyno mikrofloros gyvybingumas

20. Gyventojųpasiskirstymas (proc.) pagal žuvies ir jos produktų vartojimo dažnumą“Sveikatos mokslai”, 2009, Nr.3.

21. Per mažas žuvų vartojimas lemia polinesočiųjų riebalų rūgščių stygių Lietuvos gyventojų maisto racione Polinesočiosios riebalų rūgštys mažina širdies ir kraujagyslių ligų plitimą

22. Gyventojųpasiskirstymas (proc.) pagal pieno ir pieno produktų vartojimo dažnumą“Sveikatos mokslai”, 2009, Nr.3.

23. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal vartojamas maistui gaminti riebalų rūšis“Sveikatos mokslai”, 2009, Nr.3. % % % %

24. DAŽNIAUSIAI MAISTUI VARTOJAMŲ RIEBALŲ PALYGINIMAS 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Rapsųaliejus 6 26 10 58 Sėmenųaliejus 9 78 0 13 Saulėgrąžų aliejus 11 69 20 Kukurūzų aliejus 13 61 1 25 Alyvuogių aliejus 14 8 1 77 Sojos aliejus 15 54 7 24 Arachių aliejus 18 34 48 Medvilnės aliejus 27 54 19 Kiaulienos taukai 41 11 1 47 Palmių aliejus 51 10 0 39 Jautienos taukai 52 3 1 44 Sviesto riebalai 66 2 2 Kokoso riešutų aliejus 92 2 6 Sočiosios riebalų rūgštys Linolo rūgštis Alfa-Linolo rūgštis Mononesočiosios riebalų rūgštys 30

25. Rekomenduojama: • B– 10-15 proc. • R – ne >30 proc. • A – ne < 55 proc. paros maisto • raciono energinės vertės RIEBALŲ, BALTYMŲ, ANGLIAVANDENIŲ KREIVĖ(“Sveikatos mokslai”, 2010 m. Nr.1)

26. Įrodyta: • Per didelis riebalų kiekis paros maisto racione, ypač gyvūninės kilmės, didina: •antsvorio riziką, • cholesterolio koncentraciją kraujyje.

27. Lietuvos gyventojųkūno masės pasiskirstymas“Sveikatos mokslai”, 2009, Nr.3. %

28. Lietuvos gyventojųorganizmoaprūpinimo vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis netolygumai

29. Vitaminų vidutiniai kiekiai procentais nuo RPN Lietuvos gyventojų maisto davinyje(RMC 2007 m. duomenys) RPN %

30. Mineralų vidutiniai kiekiai procentais nuo RPN Lietuvos gyventojų maisto davinyje(RMC 2007 m. duomenys) RPN %

31. Pastarųjų metų Lietuvos gyventojų mitybos tyrimo duomenys rodo poslinkius nepalankia linkme  • Ryškus kai kurių su maistu gaunamų medžiagų disbalansas, riebalų perteklius • Išlieka didelis sergamumo netinkamos mitybos sąlygotų ligų paplitimas • nepakankamai dažnai vartojama tiek šviežių daržovių ir vaisių, tiek grūdinių produktų; per dešimtmetį kasdien vartojančiųjų šviežias daržoves sumažėjo nuo 70,3 proc. 1997 m. iki 43,4 proc. 2007 m. • Daugėja antsvorį turinčių asmenų skaičius

32. MITYBA – SVEIKATOS PAGRINDAS NESVEIKAMITYBABLOGA SVEIKATA; PLINTA NETINKAMOS MITYBOS SĄLYGOTOS LIGOS

33. Rizikos veiksniai ir lėtinės ligos RIZIKOS VEIKSNIAI LĖTINĖS LIGOS MITYBA IŠL SĄNARIŲ PAKENKIMAI INSULTAS HIPERTENZIJA ANTSVORIS VĖŽIAI TABAKAS LĖTINIS BRONCHITAS FIZINIS AKTYVUMAS KEPENŲ CIROZĖ GERIAMO VANDENS YPATUMAI TULŽIES PŪSLĖS AKMENLIGĖ APLINKOS TARŠA OPINĖ SKRANDŽIO LIGA ALKOHOLIS

34. Mirtingumas nuo širdies kraujagyslių ligų (palyginimas su LSP numatytu tikslu, standartizuotas pagal amžių mirtingumas 100 tūkst gyventojų) Šaltinis: Nacionalinė sveikatos taryba , D.Jankauskienė, 2011

35. Gryno alkoholio suvartojimasLegaliaiparduotogrynoalkoholiolitraivienamgyventojui Vertinant pagal alkoholinių psichozių skaičių turėjo būti apie 20 l Esama situacija Buvo suplanuota pagal Lietuvos sveikatos programą Statistikos departamento duomenys ir Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos duomenys, Lietuvos sveikatos programa. Nacionalinė sveikatos taryba , D.Jankauskienė, 2011

36. Mirčių atvejai nuo alkoholio vartojimo Šaltinis: Nacionalinė sveikatos taryba , D.Jankauskienė, 2011

37. Geriančiųjų alkoholį gretos Šaltinis: Suaugusių Lietuvos žmonių sveikatos tyrimas, LSMU, 2011

38. Sergamumas cukriniu diabetu 1000-iui gyventojų Vilniaus mieste ir rajone bei Lietuve 2001-2008 metais 2001-2008 metų laikotarpyje tiek Vilniaus mieste bei rajone, tiek visos Lietuvos mastu sergamumo rodiklis 1000-iui gyventojų cukriniu diabetu išaugo beveik 1 atveju. Vilniaus mieste stebimas didesnis sergamumas šia liga lyginant su visos Lietuvos sergamumo vidurkiu.

39. Svarbiausi mitybos veiksniai, lemiantys kai kurių organų vėžio atsiradimą: Gausus riebalų, ypač gyvulinių, vartojimas. Per gausus kalorijų kiekis. Per mažas augalinio maisto (vaisių, daržovių) kiekis. Aštrus, sūrus maistas. Antioksidantų stygius maiste. Mažas suvartojamo vandens kiekis. Karštas, nepakankamai atvėsinamas maistas.

40. Su gausiu gyvulinių riebalų vartojimu ir jų sąlygojamu nutukimu siejami šie piktybiniai navikai: Skrandžio Storosios žarnos Tulžies pūslės Endometriumo Inkstų Krūties Prostatos ................

41. PSO duomenys • PSO duomenimis, kasmet pasaulyjeapie 10 mln. žmonių suserga įvairių lokalizacijų piktybiniais navikais, apie 6 mln. iš jų nuo šios ligosmiršta; • 2006 m. visoje Europoje užregistruota apie 3,2 mln. naujų piktybinių navikų ir 1,7 mln. mirčių nuo šių ligų; • Jei ir ateityje susirgimų piktybiniais navikais daugės taip sparčiai, prognozuojama, kad 2020 m. pasaulyje šia liga sirgs apie 15 mln. žemės gyventojų ir apie 10 mln. nuo jos mirs.

42. Kam turėtų tekti didžiausia atsakomybė rūpintis šalies gyventojų sveikata? 42 Šaltinis : GYVENTOJŲ NUOMONĖ APIE SVEIKATĄ IR SVEIKATOS PRIEŽIŪRĄ, Vilmorus, 2011.

43. “Žmonės gali sveiki ir drūti būti valgydami maždaug trečią dalį to, ką daugis dabar pripratęs valgyti” Iš Vydūno knygos"Sveikata. Jaunumas. Grožė“skyriaus “Mitimas”

44. KAIP REIKĖTŲ MAITINTIS ?

45. Yra nepalankių ir palankių sveikatai maisto produktų + -

46. Žiniasklaida taip pat turėtų aktyviai dalyvauti: formuojant tinkamą piliečių požiūrį į sveikatą; didinti visuomenės sveikatos raštingumą: Kaip įtvirtinti sveiką gyvenseną, Kaip užtikrinti sveiką aplinką, Kaip kontroliuoti lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnius, Formuoti teisingą požiūrį į mitybą, maisto saugą, maisto taršą, maisto priedus…

47. Maisto priedų yra ir daugelyje maisto produktų, kai kurie iš jų randami natūraliai. Pvz.:

48. AČIŪUŽDĖMESĮ