Informatikos didaktika: bendrumai ir išskirtinumai

1. Informatikos didaktika: bendrumai ir išskirtinumai Eglė Jasutė VU MII Informatikos krypties doktorantė 2011 03 09

2. Didaktikos samprata Ištakos, mokslas, struktūra, šiuolaikinės didaktikos ypatumai

3. Ištakos • Didaktikos užuomazgos • 2400 m. pr. Kr. Kinijoje, • VII–VI a. pr. Kr. Graikijoje • Terminas „didaktika“ – 1613 m., J. A. Comenius ir W. Ratke • J. A. Comenius „Didžioji didaktika“ • A. Dysterweg „Vadovas vokiečių mokytojams mokyti“ W. Ratke 2011-03-09 Eglė Jasutė

4. Didaktika • Graik. didaskein – mokyti, didaktikos – pamokomas; • Didaktika – mokymo menas (A. J. Comenius, W. Ratke); • Didaktika – mokymo terija (DLKŽ); • Didaktika – pedagogikos mokslo šaka (Mičiulis, Bordovskaja, Reano ir kt.); • Didaktika – racionalus pasaulio pažinimo, veiklos išmokino, psichinių ir kitokių mokinių galių pedagogine prasme ugdymo mokslas (V. Šernas); • Didaktika – mokslas apie mokymą, ir mokymąsi, mokymo(si) tikslus, turinį, metodus, priemones, organizavimą bei siekiamus rezultatus (V. Kukušin)... 2011-03-09 Eglė Jasutė

5. Didaktika – mokslas • Mokslas – rezultatų pažinimo sistema (DLKŽ); • Mokslas – susistemintų žinių apie gamtą, visuomenę ir mąstymą, sukauptų visuomeniniame istoriniame procese, visuma (V. Rajackas) Didaktika Sukauptų žinių apie mokymą bei mokymąsi, šių procesų tobulinimą, apie mokymo(si) tikslus ir kt. visuma Mokslas 2011-03-09 Eglė Jasutė

6. Šiuolaikinės didaktikos objektas – mokymas ir mokymasis • Mokymasis – aktyvus procesas, kuris užtikrina pačių mokinių iniciatyvą ir įsitraukimą į mokymosi procesą. • Aktyvus mokymasis apima aktyvią veiklą ir tos veiklos apmąstymą. • Mokymasis yra paties individo konstruktyvi veikla, sudarant jam mokymosi sąlygas bei suteikiant paramą. • Keičiasi mokymosi vieta – visur, kur besimokantysis naudojasi informacijos šaltiniais ir priemonėmis. 2011-03-09 Eglė Jasutė

7. Šiuolaikinės didaktikos bruožai • Didaktikos turinio elementų kaita (tikslų, turinio, metodų, principų); • Požiūrio į mokymąsi kaita santykyje su mokymusi; • Lygiavertė mokinio ir mokytojo sąveika mokymosi procese. 2011-03-09 Eglė Jasutė

8. Šiuolaikinės didaktikos filosofija • Konstruktyvizmo filosofija Pagrindinis principas – mokymasis yra efektyvus procesas. • Kognityvinė teorija Remiasi Piaget kognityviniais procesais • Konstrukcionizmo teorija 2011-03-09 Eglė Jasutė

9. Šiuolaikinė mokymo(si) paradigma • Sutelkta į mokinį; • Realizuojama per pedagoginę sąveiką; • Orientuota į mokinių informacijos konstravimą, o ne į mokytojo informacijos pateikimą; • Akcentuoja bendradarbiavimą ir atradimus, mokymąsi, savo veiklos vertinimą, skatina kritinį mąstymą. 2011-03-09 Eglė Jasutė

10. Didaktikos nuostatos • Remiasi konstruktyvaus mokymo(si) paradigmos idėjomis • Orientuotos į ugdytinio poreikius, asmeninę jo patirtį, bei jų tobulinimą • Žinios nėra galutinės, nekintančios, tokios, kurias galima perteikti; žinios turi būti suvokiamos, analizuojamos, vertinamos, pritaikomos; • Pagal didaktikos nuostatas mokymo(si): • tikslas – ne tik žinių ir gebėjimų plėtotė, bet ir kritinio mąstymo ugdymas • pagrindas – racionalumas, besivystantis plėtojant kritinį mąstymą • rezultatas – mąstantis ir visą gyvenimą besimokantis asmuo 2011-03-09 Eglė Jasutė

11. Didaktikos dalys (pagal L. Šiaučiukienienę) • Mokymo tikslai ir uždaviniai; • Mokymo turinys; • Mokymo metodai ir formos; • Mokytojas ir mokinys. 2011-03-09 Eglė Jasutė

12. Informatikos didaktika Informatikos samprata, savybės, mokymo nuostatos, tikslai, turinys

13. Informatika • Vokietijoje –Informatik, • Prancūzijoje –Informatique, • Rusijoje – информатика, • Lenkijoje – informatyka, • Ispanijoje – informatica, • Italijoje – informatica, • Austrijoje, Šveicarijoje – Informatik, • Anglijoje – computer science , • JAV - computing science, • . . . 2011-03-09 Eglė Jasutė

14. Informatika • Mokslo šaka, tirianti visų rūšių informacijos struktūrą, organizaciją, funkcijas, sąveiką su kitais materijos elementais, genezę. • Informacijos pažinimo ir jos tvarkymo bei vartojimo technologijų kūrimo bei taikymo sritis. • Sritis, kuri betarpiškai siejasi su kompiuteriais ir tenkina tradicinius mokslinės disciplinos standartus: homogeninės raidos galimybė, harmoningai integruota teorija, eksperimentai ir projektavimas • Visuotinis reiškinys, būdingas tam tikram visuomenės išsivystymo etapui. 2011-03-09 Eglė Jasutė

15. Informatikos principai • informacija yra universali; • informacija visada susijusi su kokia nors materialia sistema; • informacija yra organizavimo priemonė ir gali būti vienaip ar kitaip organizuota; • informacija teigiamai arba neigiamai veikia individą arba visuomenę; • objektui vystantis informacija artėja prie tam tikros objekto esmę išreiškiančios reikšmės. 2011-03-09 Eglė Jasutė

16. Informatikos paradigmos 2011-03-09 Eglė Jasutė

17. Informatikos didaktikos nuostatos • IKT siejama su visu mokyklos gyvenimu, visais mokomaisiais dalykais. • Mokant IT, pirmenybė skiriama praktinei informacinei veiklai, darbui su įvairiomis technologijomis. • Mokymosi prasmingumas. • Kalbos puoselėjimas. 2011-03-09 Eglė Jasutė

18. Tikslai Didaktikos tikslai, tikslų taksonomijos, informatikos tikslas

19. Koks mokymo(si) tikslas? • Mokytojo edukacinė paradigma. • Tikslas turi atspindėti žmogaus, gebančio gyventi žinių visuomenėje, esminių kokybių plėtojimą. • Mokinys pats formuluoja mokymosi tikslus. • Mokinys savo mokymosi tikslus derinti su ugdymo programos pagrindiniais tikslais. • Mokytojas konsultuoja, pataria, kokios yra pasirinkimo galimybės, eiliškumas, kaip galėtų atrodyti visuminė mokinio mokymosi tikslų struktūra. 2011-03-09 Eglė Jasutė

20. Koks yra mokyklos tikslas? • Šiuolaikinė mokykla turi padėti: • mokiniams įgyti bendrųjų gebėjimų, įgalinančių nuolat mokytis pažinti ir suprasti, • mokytis atsakingai veikti ir kurti, • mokytis gyventi kartu – bendrauti ir bendradarbiauti, • mokytis prasmingai būti. 2011-03-09 Eglė Jasutė

21. Mokymo ir mokymosi tikslų formulavimas mokytojų nuomone (%) 2011-03-09 Eglė Jasutė

22. Mokymo(si) tikslų reikalavimai (Jucevičius, 1996) • Konkretumas ir aiškumas • Išmatuojamumas • Pasiekiamumas • Suderinamumas • Priimtinumas • Lankstumas 2011-03-09 Eglė Jasutė

23. Bloomo taksonomija projektuoti, konstruoti, planuoti, kurti, išrasti, sumanyti, programuoti, filmuoti, animuoti, publikuoti straipsnius (ir vaizdą) internete, kurti viki, derinti arba išderinti skirtingų sistemų produktus, parinkti vaizdą,... Bloom IT (digital) tikslų taksonomija Kūrimas tikrinti, kelti hipotezes, kritikuoti, eksperimentuoti, testuoti, aptikti, nagrinėti, stebėti, komentuoti, peržiūrėti ir rašyti, tvarkyti, bendradarbiauti, dirbti tinkle,... Vertinimas Raktiniai žodžiai Analizė Palyginti, organizuoti, grupuoti, rasti, nusakyti, struktūruoti, integruoti, iškonstruoti, susieti, išspręsti,... realizuoti, atlikti, naudoti, sukurti, vykdyti, įkelti, nusiųsti, žaisti, operuoti, dalintis, įsibrauti, taisyti,... Taikymas Interpretuoti, sisteminti, numanyti, klasifikuoti, lyginti, aiškinti, iliustruoti, perfrazuoti, vykdyti papildomą loginę paiešką, sudaryti kategorijas, komentuoti, rašyti anotacijas, prenumeruoti,... Supratimas atpažinti, klausyti, aprašyti, nustatyti, įvardyti, nustatyti vietą, rasti, paryškinti, logiškai žymėti, dirbti socialiniam tinkle, ieškoti, naršytis,.... Atsiminimas 2011-03-09 Eglė Jasutė

24. Marzano elgesio modelis (2001) Ego sistema nusprendžia imtis Nauja užduotis Tęsti buvusią veiklą Metakognityvinė sistema numato tikslus ir strategijas Kognityvinė sistemaapdoroja tinkamą informaciją Žinios 2011-03-09 Eglė Jasutė

25. Marzano taksonomija 2011-03-09 Eglė Jasutė

26. Marzano tikslų taksonomija (2001) 2011-03-09 Eglė Jasutė

27. Marzano tikslų taksonomija (2001) 2011-03-09 Eglė Jasutė

28. Kodėl mokytojas turi žinoti tikslų taksonomijas? • Padeda ne tik išskirti ir konkretizuoti tikslus, bet ir nurodo tolesnę veiklos perspektyvą; • Padeda mokiniams išaiškinti veiklos orientyrus, juos aptarti; • Konkrečių tikslų, kurie išreiškiami veiklos rezultatu, suformulavimas nulemia objektyvesnį vertinimą. 2011-03-09 Eglė Jasutė

29. Informatikos mokymo tikslas Pagrindinis informatikos kurso tikslas – moksleivių informacinės kultūros ugdymas. Siekiamybės mokiniui: • taikyti IKT visose savo veiklos srityse ir tikslingai mokytis; • naudojant IKT plėsti visapusį bendravimą; • gebėti naudotis IT teikiamomis galimybėmis ieškant informacijos, ją apdorojant ir pateikiant; • gebėti planuoti savo veiksmus, kryptingai kūrybiškai improvizuoti, pasitikėti savo jėgomis; • puoselėti smalsumą naujovėms, polinkį mokytis naujesnių, veiksmingesnių veiklos būdų, domėtis naujomis technologijomis; • mokėti gauti, atrinkti, tvarkyti, perduoti ir priimti skaitmeninę, tekstinę, vaizdinę informaciją tikslingai naudojant IKT. 2011-03-09 Eglė Jasutė

30. Informatikos mokymo(si) turinys Šiuolaikinio mokymo turinio parinkimo problema

31. „Curriculum“, ugdymo turinio ir mokymo turinio ryšys 2011-03-09 Eglė Jasutė

32. Mokymo(si) turinio sudarymo principai • Turi atitikti tikslus • Mokymo(si) turinio moksliškumas ir šiuolaikiškumas • Mokymo(si) turinio įsisavinimo savarankiškumas • Mokymo(si) turinio prieinamumas ir logiškumas • Mokymo(si) turinio praktinis pritaikomumas • Mokymo(si) turinio dalykinė ir tarpdalykinė integracija • Mokymo(si) turinio bendrojo išsilavinimo pobūdis 2011-03-09 Eglė Jasutė

33. Mokymo turinys formuojamas atsižvelgiant į: • Socialinius, ekonominius, politinius ir kultūrinius visuomenės, valstybės tikslus; • Paties mokinio poreikius ir tikslus; • Mokinių amžių; • Mokinių galimybes. 2011-03-09 Eglė Jasutė

34. Informacinių technologijų dalyko turinio sąsaja su ugdymo teorijomis 2011-03-09 Eglė Jasutė

35. Informacinių technologijų mokymo turinys 2011-03-09 Eglė Jasutė

36. Informatikos mokymo(si) metodika Mokymosi stiliai, motyvacija, šiuolaikiniai mokymo(si) metodai,

37. Mokymo(si) stilius 2011-03-09 Eglė Jasutė

38. Mokymosi stiliai M. Corner nagrinėja mokinių mokymosi ryšį su jų pojūčiais: • besimokantieji vizualiai mėgsta matyti tai, ko jie mokosi • girdintys besimokantieji skiriami į du tipus: klausytojai ir girdintys-kalbantys besimokantieji. • kinestetiniai besimokantieji nori pajusti padėtį ar judesį, ko jie mokosi, • liečiantys besimokantieji siekia paliesti tai, ko jie mokosi. 2011-03-09 Eglė Jasutė

39. Motyvacija C. O. Houle identifikavo tris motyvacijos stilių pogrupius: • į tikslą orientuoti besimokantieji naudoja mokymą savo aiškių tikslų įgyvendinimui, • į veiklą orientuoti (socialiniai) besimokantieji dalyvauja mokyme iš esmės dėl socialinių kontaktų, • į mokymąsi orientuoti besimokantieji siekia žinių dėl žinių. E. Deci nurodo, kad yra du motyvacijos tipai: • Vidinė motyvacija kyla iš asmens vidaus, ji dažnai vadinama savimotyvacija. • Išorinė motyvacija kyla išorėje, pavyzdžiui, žodinis atpildas – pagyrimas arba materialus atpildas – pinigai. 2011-03-09 Eglė Jasutė

40. Šiuolaikinių mokymo(si) metodų bruožai • Orientuoti į mokymąsi; • Sukuriama skatinanti aplinka; • Skatinamas bendravimas, bendradarbiavimas, įsivertinimas; • Atskleidžiamas individualus mokymosi stilius; • Ugdomas kritinis mąstymas, savarankiškumas; • Padedama mokytojui pažinti ugdytinius; • Skatinama visų mokinių savarankiška mokymosi veikla; • Atitinka mokinių amžiaus tarpsnius; • Sudaromos sąlygos ir silpnesnių ir gabesnių mokinių saviraiškai; • Leidžiama ir mokytojui ir mokiniui laisvai kurti, išreikšti savo individualybę veikloje. 2011-03-09 Eglė Jasutė

41. Šiuolaikinių mokymo(si) metodų klasifikacija pagal mokinių veiklą

42. Mokymo metodo taikymo dažnis mokinių nuomone, % 2011-03-09 Eglė Jasutė

43. Mokymo(si) aplinka Edukacinė aplinka, mokymosi aplinkos kūrimas: klasės aplinka, individo aplinka

44. Aplinka Edukacinė Mokymosi • Tai dinamiška mokymo ir mokymosi erdvė, sukurta ir veikiama edukatoriaus bei sąlygota edukacinio tikslo, jį atitinkančio turinio bei jo įsisavinimą paremiančių metodų, būdų • Tai erdvė, kurioje padedant įvairioms mokymo priemonėms, metodams ir būdams, naudojantis įvairiais informacijos šaltiniais, atsirenkant ir interpretuojant informaciją, ir sąmoningos, konstruktyvios veiklos būdu, grindžiamu refleksija, įgyjama žinių, gebėjimų, vertybių.

45. Edukacinės aplinkos kūrimo principai • Orientuota į mokinį; • Turi būti įvertinama mokinio kompetencija ir patirtis; • Pripažįstama nuomonių įvairovė; • Aplinka turi apimti kognityvinį, emocinį ir psichomotorinį mokymą; • Turi būti įvertinta: • Mokymosi proceso charakteristikos; • Veikiančiųjų subjektų charakteristikos; • Fizinė ar virtuali aplinka; • Socialinės psichologinės sąlygos. 2011-03-09 Eglė Jasutė

46. Mokymosi aplinkos dalys • Informacijos bankai • Simbolių užrašymas • Fenomenarijos • Konstrukcijų rinkinys • Užduočių vadovai 2011-03-09 Eglė Jasutė

47. Kaip edukacinė aplinka projektuojasi į mokymosi aplinką? • Edukacinė ir mokymosi aplinkos gali iš dalies sutapti. Mokymosi aplinka gali naudoti edukacinės aplinkos sukurtomis galimybėmis, todėl galimi įvairūs tarpiniai variantai. • Edukacinė ir mokymosi aplinkos gali visiškai sutapti. • Edukacinė ir mokymosi aplinkos gali visiškai nesutapti. Mokinys ir mokymosi tikslus ir informacijos šaltinius ir išteklius naudoja ne iš jam sukurtos edukacinės aplinkos. 2011-03-09 Eglė Jasutė

48. Aplinkos kūrimas • Klasės lygmenyje: • Klasės klimatas; • Klasės savybės; • Klasės procesai; • Klasės struktūros. • Individo lygmenyje: • Poreikiai; • Interesai; • Individualios savybės; • Motyvai. 2011-03-09 Eglė Jasutė

49. Vadovavimo mokymosi aplinkoms kurti modelis MOKYMOSI APLINKOS KLASĖ MOKINYS KLIMATAS PROCESAI MOTYVAI POREIKIAI SAVYBĖS STRUKTŪROS INTERESAI INDIVIDUALIOS SAVYBĖS MOKYTOJAS Transakcinis vadovavimas Transforma-cinis vadovavimas skatinantis vadovavimas 2011-03-09

50. Mokymosi veiklos Mokymosi veiklos teorinis pagrindimas, informatikos mokymosi veiklos