1.4k likes | 1.63k Views
. Politikos formavimas ES ir Lietuvos institucijose. prof. Vygandas Paulikas MRU. BVP JAV milijardai dolerių ( 200 7 THE WORLD FACTBOOK (Central Intelligence Agency – CIA). Teritorija. Gyventojų (milijonai). BVP 1 gyventojui. ES valstybių BVP gyventojui 2007 m JAV dolerių.
E N D
. Politikos formavimas ES ir Lietuvos institucijose prof. Vygandas Paulikas • MRU • .
. . . . . . BVP JAV milijardai dolerių(2007 THE WORLD FACTBOOK (Central Intelligence Agency – CIA) • . • . • . • . • . • .
. Teritorija • .
. . . . . Gyventojų (milijonai) • . • . • . • . • .
. ES Reformų sutartis apie ES institucijas (str.III-9) • . • Sąjunga privalo turėti institucijų tinklą, kuris: • - siektų Sąjungos tikslų įgyvendinimo; • - puoselėtų Sąjungos vertybes; • - tarnautų Sąjungos, jos piliečių ir valstybių narių interesams; • - garantuotų pastovumą, efektyvumą ir tęstinumą jos politikų ir veiksmų. • Sąjungos institucijos turi būti: • - Europos Parlamentas; • - Europos Taryba; • - Ministrų Taryba; • - Europos Komisija; • - Europos Teisingumo Teismas.
. . Lietuvos Respublikos Konstitucija apie valstybės valdymo galias (str.5) • . • . • Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo: • - Seimas; • - Respublikos Prezidentas; • - Vyriausybė; • - Teismas. • Valdžios galias riboja Konstitucija. • Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
. ESinstitucinė plėtra • .
. ESinstitucinė plėtra • .
Policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose agentūros
Bendros užsienio ir saugumo politikos agentūros (aptarnauja BUSP t.y. “antrąjį ramstį”)
. Europos Parlamentas (EP) yra renkamas ES piliečių ir atstovauja jų interesus(Reformų sutarties 9A str.) • . • EP ištakos – Steigimo sutartys. • Nuo 1979 metų renkamas tiesioginiuose rinkimuose kas 5 metai. • Kiekviena valstybė naudoja savo rinkimų sistemas, bet vadovaujasi demokratijos taisyklėmis. • EP narių negali būti daugiau 750 + Prezidentas (Reformų sutarties 9A str.) . • Piliečių atstovavimas – regresyviai proporcinis minimumas 6 nariai nuo valstybės narės (Reformų sutarties 9A str.). • Nei viena valstybė neturi daugiau 96 EP narių (Reformų sutarties 9A str.).
. Balsavimas Europoje(M. Gallagher et all., 2005, p.341) . • . • Balsavimas yra Europos atstovaujamojo valdymo centre. • Daugumoj valstybių visuotinis vyrų balsavimas buvo įvestas po I Pasaulinio karo, o moterims – po II, Šveicarijoje po 1970; • Balsavimo amžius buvo sumažintas iki 18 metų, nors kai kuriose valstybėse dar išliko 19 ar 20. • Balsuojamojo amžiaus gyventojų dalis Europos valstybėse siekia 70 - 85 %. • Belgijoje, Liuksemburge ir Graikijoje balsavimas yra privalomas. Italijoje – tai yra pilietinis įsipareigojimas (baudos nenumatytos). • .
. Dalyvavimas balsavime, renkant EP irnacionalinius parlamentus 2001- 2005 % . • . • Belgija -90,8 - 94,0; • Čekija. -28,3 – 57,9; • Danija -47,9 – 84,5; • Vokietija - 43,0 – 77,7; • Estija- 26,8 – 57,9; • Graikija - 63,2 – 76,6; • Ispanija - 45,1 – 75,7; • Prancūzija - 42,8 – 60,3; • Airija- 58,8 – 62,6; • Italija- 73,1 – 81,4; • Kipras- 71,2 – 91,8; • Latvija - 41,3 – 71,2; • Lietuva - 48,4 – 46,8; • Liuksemburgas - 89,0 – 91,7; • Vengrija - 38,5 – 73,5; • Malta - 82,4 – 95,7; • Nyderlandai - 39,3 – 80,0; • Austrija - 42,4 – 84,3; • Lenkija - 20,9 – 40,6; • Portugalija - 38,6 – 64,3; • Slovėnija - 28,3 – 60,6; • Slovakija - 17,0 – 70,1; • Suomija - 39,4 – 66,7; • Švedija - 37,8 – 80,1; • JK - 38,8 – 61,4; • ES 25 - 45,7 – 73,4; • ES 15 - 49,1 – 70,0. • .
. . . Europos Parlamentosudėtis (27 valstybės-narės) • . • . • .
. . . Tęsinys • . • . • .
Tęsinys . . . • . • . • .
. , . Europos Parlamento politinės grupės • . • . • . • EP nariai sėdi posėdžių salėje pagal priklausomybę politinėms grupėms. Šiuo metu yra septynios politinės grupės • Suformuoti politinei grupei reikia 20 ir ne mažiau vieno penktadalio valstybių narių atstovų. • Politinės grupės posėdžiauja savaitę prieš plenarinį posėdį ir plenarinio posėdžio savaitę. • Visos Europos mastu veikia Europos Liaudies partija(European People’s Party), Europos Socialistai (European Socialists) ir Europos Liberalų Demokratų bei Reformų partija (European Liberal Democrat and Reform Party).
. . . EP Politinės grupės • . • . • .
. 2004 Rinkimų rezultatai • .
2004 Rinkimų rezultatai . • .
. EP politinės struktūros . • . • Pirmininkų konferencija • Ją sudaro politinių grupių pirmininkai ir EP pirmininkas. • Ji organizuoja praktinę EP veiklą ir sprendžia visus klausimus su teisės aktų leidybos planavimu, įskaitant: • - plenarinių posėdžių darbotvarkę; • - komitetų ir delegacijų sudėtį; • - teisėkūros planavimą. • Biuras • Jis susideda iš EP pirmininko ir 14 vicepirmininkų, 6 kvestorių su stebėtojų teisėmis ir atsako už: • - EP biudžeto lėšas; • - administracinius ir finansinius EP reikalus; • - sekretoriatą. • Kvestoriai atsako už parlamentarų administracinius ir finansinius reikalus. • .
. EP komitetai . • . • . • EP yra 23 komitetai. • Komitetas susideda iš 28 - 86 EP narių, kurie išsirenka savo pirmininką, biurą. Turi sekretoriatą. • Komitetai posėdžiauja vieną ar du kartus per mėnesį Briuselyje. Jų debatai būna vieši. • EP gali steigti pakomitečius, laikinus komitetus, tyrimo komitetus. • Komiteto pirmininkas dalyvauja komitetų pirmininkų konferencijoje.
Šiuo metu yra 23 nuolatiniai komitetai . . . • . • . • Užsienio reikalų • Plėtros • Tarptautinės prekybos • Biudžeto • Biudžeto kontrolės • Ekonominių ir pinigų reikalų • Darbo ir socialinių reikalų • Aplinkos, Sveikatos, Maisto saugos • Pramonės, Mokslo, Energetikos • Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos • Transporto ir turizmo • Regionų plėtros • Žemės ūkio ir kaimo plėtros • Žuvininkystės • Švietimo ir kultūros • Teisės reikalų • Piliečių teisių, Teisingumo ir Vidaus reikalų • Konstitucijos reikalų • Moterų teisių • Peticijų • Gynybos ir saugumo • .
. EP laikini komitetai . • . • . • Yra steigiami vadovaujantis EP Vidaus tvarkos taisyklių 175 str. • Pirmininkų konferencijai pasiūlius gali bet kuriuo metu steigti tokį komitetą. • Laikini komiteto funkcijos, jo sudėtis, laikas nustatomi jo steigimo dokumente. Laikas negali būti ilgesnis 12 mėnesių, jeigu EP nenumato kitaip.
. . . Patirtis • . • . • . • EP parlamentarų kaita didesnė nei nacionaliniuose parlamentuose. • 1989 m pakartotinai išrinkta virš 50 % • 1994 m – virš 40 % • 1999 - 46 % (N.Nugent, 2003). • 2004 – 45 %.
. Moterys . . • . • . • . • 1994 - 27 % buvo moterys; • 1999 m- išrinkta 30 %. • 2004 – 30,3 % • 1999-2004 m Europos Parlamente Švediją atstovavo 45 moterų,Suomiją - 44 %. • Mažiausiai moterų atstovavo Liuksemburgą (0 iš 6) ir Italiją - 9 %
Būstinės . . . • . • . • . • 12 plenarinių posėdžių Strasbūre • Papildomas plenarinis posėdis Briuselyje • Parlamentiniai komitetai posėdžiauja Briuselyje • Parlamento sekretoriatas- Liuksemburge • Plenarinių posėdžių tvarkaraštį nustato pagal Pirmininkų Konferencijos pasiūlymą.
. EP Sekretoriatas . . • . • . • Apie 5 000 atviro konkurso būdu atrinktų tarnautojų iš visų ES valstybių narių dirba šioje EP institucijoje. • EP skiriasi nuo kitų tarptautinių organizacijų savo pilnu multilingvizmu. Jame po Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimo, yra naudojamos 23 oficialios kalbos. • Visi ES dokumentai privalo būti išversti į 21 kalbą, nes tik dalis dokumentų yra verčiama į airių ir maltos kalbas. • Šios 23 oficialios kalbos sudaro 506 galimas kombinacijas vertimų, nes kiekvieną kalbą reikia išversti į 22 kalbas. Tokiu būdu EP tampa daugiausia vertėjų pasaulyje įdarbinančia įstaiga, kurie sudaro trečdalį viso Sekretoriato.Sekretoriatas randasi Liuksemburge ir Briuselyje. • .
. EP galios (reformų sutarties 9A str.) • . • EP kartu su Taryba vykdo teisės aktų leidybos funkciją. • EP vykdo politinės kontrolės ir konsultavimo funkcijas, kaip numatyta sutartyse. • EP renka Komisijos pirmininką.
ES Teisės aktai: . . . . . . • . • - reglamentai; • - direktyvos; • sprendimai; • - bendrieji veiksmai ar bendros pozicijos; • - rekomendacijos; • nuomonės. • Be to, Taryba gali priimti: • - išvadas; • - deklaracijas; • - rezoliucijas. .
Sprendimų priėmimas • Europos Komisija siūlo naujus teisės aktus. • Juos priima EP ir Taryba pagal Sutartyse numatytas taisykles ir procedūras. • Kiekvienas ES teisės aktas yra grindžiamas konkrečiu Sutarties straipsniu t.y. pirmine teise. • Naujų teisės aktų priėmimo procedūros; • - konsultavimasis; • - pritarimas; • - bendras sprendimas. • Jos skiriasi tarpusavyje tuo, kaip EP sąveikauja su Taryba, priimant teisės aktus. • Pagal konsultavimo procedūrą EP tik pateikia savo nuomonę. • Pagal bendro sprendimo procedūrą EP teisės aktų leidimo galia naudojasi kartu su Taryba. • Europos Komisija, siūlydama teisės aktą, parenka ir procedūrą.
. . e Europos Parlamento vaidmuo sprendimų priėmime • . • e • .
. EP biudžeto galios • Biudžeto tvirtinimo procedūra užtrunka nuo birželio iki gruodžio pabaigos. • Biudžetiniai metai prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31dieną. • Biudžeto projektą paruošia Komisija. • Biudžetą tvirtina EP ir Taryba bendru sutarimu. • Jo vykdymu domisi EP Biudžeto kontrolės komitetas. • .
1. financial perspectives 2007-2013 . . . ES biudžetas 2007-2013 • . • . • e • .
. . ES finansinė perspektyva 2000-2006(2002 m kainomis, EUR milijardai) • . • .
. . ES valstybių įnašas į biudžetą, gavimas (%) • . • .
. . ES Biudžeto išlaidos • . MLRD • ES • .
. Seimas yra tautos atstovų susirinkimas • Lietuvių tautos istorijoje Seimas atitiko ir dabar atitinka Parlamento sąvokos prasmę. • Seimas buvo aukščiausia teisės aktų priėmimo institucija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, dviejų tautų respublikoje (Žečpospolitoje) ir tarpukario Lietuvoje. • Seimas dabar yra aukščiausia teisės aktų priėmimo institucija. Asmuo išrinktas į Seimą vadinamas Seimo nariu. • Sąvoka Seimą nešti ir jos sinonimas seimauti lietuvių folklore reiškia derėtis susirinkime. • Seimo pirmininkas – Arūnas Valinskas • .
. Seimo rinkimai • Pagal Lietuvos Konstituciją vienkamerinis Lietuvos parlamentas – Seimas susideda iš 141 parlamentaro (25 000:1), išrinkto keturiems metams vienmandatėse ir daugiamandatėse rinkimų apygardose visuotinose slaptuose rinkimuose. • Kiekvienas rinkėjas, nesurištas priesaika su kita valstybe, sulaukęs 25 metų ir nuolat gyvenantis Lietuvoje gali būti renkamas Seimo nariu. • Seimas posėdžiauja dviejuose metinėse sesijose: pavasario (kovo 10- birželio 30) ir rudens(rugsėjo 10- gruodžio 23). • Neeilinės sesijos gali būti kviečiamos Seimo pirmininko pasiūlius mažiausiai trečdaliui Seimo narių arba Konstitucijoje numatytais atvejais Respublikos Prezidento. • .
. Pagrindinės Seimo funkcijos: • . • - svarstyti ir tvirtinti įstatymus, daryti Konstitucijos pataisas; • - patvirtinti ar atmesti Prezidento siūlomo premjero kandidatūrą; • - svarstyti ir tvirtinti Vyriausybės programą, sekti jos vykdymą; • - patvirtinti biudžetą, sekti jo vykdymą, nustatyti valstybės mokesčius; • - skelbti prezidento ir savivaldybių rinkimus; • - ratifikuoti tarptautines sutartis, svarstyti kitus užsienio politikos klausimus.
. Seimo politinės grupės (frakcijos) • Politinei Seimo frakcijai vadovauja seniūnas. • Visi nepriklausantys politinėms frakcijoms Seimo nariai sudaro atskirą politinę grupę, išsirenka savo seniūną ir pavaduotoją ir vadovaujasi visomis politinės frakcijos privilegijomis. • 2008-11-18 užsiregistravo: • - Darbo partija - 10; • - Tvarka ir teisingumas - 14; • - Liberalų sąjūdis - 11; • - Liberalų ir centro - 9; • - Lietuvos socialdemokratai - 26; • - Mišri grupė - 7; • - Tautos prisikėlimo - 16; • - Tėvynės sąjungos LKD - 45. • .
. Seimo sudėtis 2007 • Lietuvos socialdemokratai ` - 32; • Tėvynės Sąjunga (Konservatoriai) - 26; • Darbo partija - 23; • Valstiečiai liaudininkai, pilietinė demokratija - 20; • Teisingumas ir tvarka (liberalai demokratai) - 11; • Liberalų ir centro sąjunga - 9; • Naujoji Sąjunga (socialliberalai) - 9; • Neprisijungę -1. • Moterų - 34; • Vyrų- 107. • .
. . . . 2000 Seimo sudėtis • . • . • Demokratinė darbo partija (LSDP) - 70 • Tėvynės Sąjunga (Konservatoriai) - 24 • Krikščionys demokratai - 12 • LSDP - 7 • Politkaliniai ir tremtiniai - 5 • Tautininkų Sąjunga - 5 • Lenkų Sąjunga - 4 • Demokratų partija - 3 • Jungtinė grupė - 7 • Pagal lytį: • Moterų - 14 • Vyrų - 127 • .