ES B endroji žemės ūkio politika (7ir 8) Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa

1. ES Bendroji žemės ūkio politika (7ir 8) Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa Virgilijus Skulskis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas 1

2. 2007–2013 m. ES parama Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2

3. Lietuva (Žemės ūkio ministerija) turėjo parengti ir su Europos Komisija suderinti: 1. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. strategiją 2. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą 3

4. Horizontalūs prioritetai (I) Subjektams, negavusiems ES investicinės paramos. 2. Inovacijų diegimui. 3. Rinkodaros tobulinimui bei didelės pridėtinės vertės produktų gamybai. 4. Ūkio subjektų kooperacijai, gamintojų grupėms. Prekinių visiško užimtumo ūkių kūrimui. Jauniesiems ūkininkams. 4

5. Horizontalūs prioritetai (II) 7. Naujų darbo vietų kūrimui ir papildomas pajamas teikiančiai veiklai. 8. Alternatyvių veiklų skatinimui mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir mažiau ekonomiškai išsivysčiusiuose regionuose. Verslumo įgūdžių skatinimui. Žmogiškojo potencialo stiprinimui. Bendruomeniškumo skatinimui. 12. Veikloms gerinančioms aplinkos kokybę. 5

6. 6

7. EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO FONDO KAIMO PLĖTRAI LĖŠŲ PASKIRSTYMAS 2007–2013 M.ES parama - 1 mlrd. 743 mln. EUR, bendrasis finansavimas - 516mln. EUR, IŠ VISO- 2 mlrd. 260mln. EUR

8. PARAMOS LĖŠŲ 2007-2013 M. PASKIRSTYMAS TARP KRYPČIŲ

9. Lietuvos 2007–2013 m. kaimo plėtros programos horizontalios nuostatos (1) Paramos paveldėjimas (fiziniams asmenims) mirus pareiškėjui galimas, jei paramos paveldėtojas atitinka paramos teikimo sąlygas ir perima visus perleidėjo įsipareigojimus ŽŪM nustatyta tvarka. Pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis bei viešuosiuose registruose esančius duomenis. Maksimalūs paramos dydžiai nustatyti 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai priede. Tinkamos finansuoti išlaidos: investicinėms priemonėms – nuo paraiškos užregistravimo ir projekto įgyvendinimo metu paramos gavėjų faktiškai patirtos išlaidos, atitinkančios paramos sutartyje (jei sudaroma) nurodytas sąlygas ir patirtos nepažeidžiant ES ir nacionalinių teisės aktų; kompensacinėms priemonėms - paramos lėšos, atitinkančios ES ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus. 9

10. Lietuvos 2007–2013 m. kaimo plėtros programos horizontalios nuostatosinvesticinėms priemonėms(2) Pareiškėjai pagal investicines priemones (fiziniai asmenys) turi būti ne jaunesni nei 18 m. Verslo planas turi būti parengtas pagal ŽŪM nustatytas taisykles. Pareiškėjas turi užtikrinti, kad projekte numatytos išlaidos nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir ES fondų. Pareiškėjas įsipareigoja, nesuderinus su NMA, nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai 5 m. nuo paramos sutarties pasirašymo arba sprendimo skirti paramą. Nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise arba būti pareiškėjo nuomojamas arba kitaip užtikrinamas teisėtas naudojimasis juo ne trumpesniam kaip 10 m. laikotarpiui (išskyrus kaimo bendruomenes, savivaldybes bei kitus ŽŪM nustatytus atvejus). 10

11. Lietuvos 2007–2013 m. kaimo plėtros programos horizontalios nuostatosinvesticinėms priemonėms(3) Paramos gavėjui gali būti nustatyta pareiga apdrausti paramos lėšomis įgytą ilgalaikį turtą, deklaruojamus pasėlius ir registruotus gyvulius ŽŪM nustatyta tvarka. Išperkamąja nuoma įsigyjamas turtas turi tapti paramos gavėjo nuosavybe iki projekto įgyvendinimo pabaigos. Ūkio subjektas, pasibaigus projekto įgyvendinimo laikotarpiui, turi atitikti aplinkos apsaugos, veterinarijos, maisto kokybės, sanitarijos ir gyvūnų gerovės reikalavimus, todėl turi būti pateiktas išankstinis įgaliotos institucijos projekto vertinimas ŽŪM nustatytoms priemonėms. Pareiškėjas, pakartotinai prašantis ES paramos, turi pateikti audito išvadą. Pareiškėjas, nevykdantis verslo plane užsibrėžtų tikslų dėl neobjektyvių priežasčių, netenka teisės kreiptis paramos pagal investicines priemones, kol nebus pašalinti veiklos trūkumai. 11

12. Lietuvos 2007–2013 m. kaimo plėtros programos horizontalios nuostatosinvesticinėms priemonėms(4) Finansuojama bendrųjų išlaidų dalis gali sudaryti iki 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (ne daugiau kaip 5 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų gali būti skirta verslo plano parengimui ir konsultavimui verslo plano įgyvendinimo klausimais). Projekte numatytos prekės, paslaugos ir darbai finansuojami pagal viešųjų pirkimų įstatymą arba ŽŪM nustatytas pirkimo taisykles, jei nėra numatyti normatyviniai įkainiai ŽŪM nustatyta tvarka pagal atskiras priemones. Atnaujinimui skirtos investicijos laikomos netinkamomis finansuoti. Sąnaudos, susijusios su nuomos sutartimi, pvz., nuomotojo pelnu, palūkanų refinansavimu, pridėtinėmis išlaidomis, draudimo mokesčiais, nėra laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis. Žemės ūkio sektoriuje parama neskiriama žemės ūkio gamybos teisėms, gyvūnams įsigyti bei vienmečiams augalams įsigyti ir sodinti. 12

13. Lietuvos 2007–2013 m. kaimo plėtros programos horizontalios nuostatosinvesticinėms priemonėms(5) • 2007–2013 m. maksimali paramos suma vienam paramos gavėjui pagal investicines priemones 400 tūkst. EUR • (išskyrus Nitratų direktyvos ir specialiųjų gyvūnų gerovės reikalavimų, mažinančių gyvūnų ir paukščių auginimo intensyvumą, įgyvendinimą, „Stovyklaviečių kaime įkūrimą ir plėtrą“ bei priemones: „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“, „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“, ,,Pusiau natūrinių ūkių rėmimas”, ,,Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”, 2004-2006 m. BPD „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir Leader metodu įgyvendinimas priemones, ,,Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas”) 13

14. Lietuvos 2007–2013 m. kaimo plėtros programos horizontalios nuostatosinvesticinėms priemonėms(6) Maksimali bendros paramos suma partneriams ar susijusioms įmonėms negali viršyti nustatytos maksimalios paramos sumos vienam paramos gavėjui 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui. Prieš kvietimą teikti paraiškas bus numatytos lėšos veiklos sritims, sektoriams ar šakoms. Pakartotinės paramos galima kreiptis tik įgyvendinus ankstesnįjį projektą ŽŪM nustatyta tvarka. 14

15. I Kryptis. Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas Priemonės Kaimo infrastruktūros gerinimas Pusiau natūrinių ūkių rėmimas Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos Uždaviniai Įgyvendinti žemės ūkio gamybos standartus ir gerinti žemės ūkio produktų kokybę Tikslas Profesiniomokymoirinformavimoveikla Naudojimasiskonsultavimopaslaugomis Miškų ekonominės vertės didinimas Žemės ūkio valdų modernizavimas Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas Plėtoti modernų, gebantį konkuruoti žemės, maisto ir miškų ūkį Stiprinti žmogiškąjį potencialą Stiprinti fizinį ūkių potencialą bei skatinti inovacijų diegimą žemės, maisto ir miškų ūkyje 15

16. Pagrindiniai prioritetai pagal I krypties priemones Įgyvendinantiems Nitratų direktyvoje numatytus reikalavimus bei gyvulininkystės sektoriui modernizuojant žemės ūkio valdas. Mikro, smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios perdirba vaisius, uogas ir daržoves bei augalininkystės produkciją. Jauniesiems ūkininkams, besikuriantiems nuosavoje žemėje. Projektams, kuriuose numatytas inovacijų diegimas. 16

17. I. Profesinio mokymo ir informavimo veikla (1) 17

18. Profesinio mokymo ir informavimo veikla (2) 18

19. II. Naudojimasis konsultavimo paslaugomis (36,41 mln. EUR) 19

20. III. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (1) (62,24 mln. EUR.) 20

21. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (2) 21

22. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (3) 22

23. IV. Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos (167.15 mln. EUR) 23

24. V. Pusiau natūrinių ūkių rėmimas 24

25. VI. Žemės ūkio valdų modernizavimas (1) 25

26. Žemės ūkio valdų modernizavimas (2) 26

27. Žemės ūkio valdų modernizavimas (3) 27

28. Žemės ūkio valdų modernizavimas (4) 28

29. Miškų ekonominės vertės didinimas (1) 29

30. Miškų ekonominės vertės didinimas (2) 30

31. Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra (1) 31

32. Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra (2) 32

33. Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra (3) 33

34. IX. Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (1) (137.498 mln. EUR) 34

35. Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (2) 35

36. Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (3) 36

37. Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (4) 37

39. II kryptis. Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas Priemonės Uždaviniai 1. Agrarinės aplinkosaugos išmokos Padidinti konkurencingų rinkoje ekologiškų ir natūralių produktų gamybą bei siekti didesnio jų populiarumo 2. (3.) Pirmas (ne)žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku 4. Pelno nesiekiančios investicijos miškuose 5. Parama pažeistų miškų atkūrimui Tikslas Remti naujų miškų įveisimą, pažeistų miškų atkūrimą ir miškų ekologinės bei rekreacinės vertės didinimą Gerinti aplinką, kraštovaizdį, racionaliai naudojant žemės išteklius bei remiant tausojančio žemės ir miškininkystės plėtrą Skatinti bioįvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimą, ekologiškai svarbių vietovių apsaugą bei mažinant neigiamą klimato kaitos poveikį aplinkai 6. Miškų aplinkosaugos išmokos 7. (8.) NATURA 2000 išmokos (susijusios su direktyva 200/60/EC) 9.Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves Palaikyti ūkinės veiklos tęstinumą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse 39

40. Pagrindiniai prioritetai pagal II krypties priemones Apleistai, ne žemės ir žemės ūkio paskirties žemei apželdinti mišku bei įveisti greitos apyvartos želdinius. Subalansuotam ūkininkavimui mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse bei saugomose teritorijose. 40

41. I. Agrarinės aplinkosaugos išmokos (1) 41

42. Agrarinės aplinkosaugos išmokos (2) 42

43. Agrarinės aplinkosaugos išmokos (3) 43

44. Agrarinės aplinkosaugos išmokos (4) 44

45. Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku 45

46. Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku 46

47. Paramos lygis ir diferenciacija abejomsapželdinimo mišku priemonėms Kompensuojamos miško įveisimo ir priežiūros išlaidos pagal atskiras medžių rūšis. 47

48. IV. Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas 48

49. V. Pelno nesiekiančios investicijos miškuose 49

50. VI. Miškų aplinkosaugos išmokos 50