100 likes | 219 Views
UGDYTOJŲ POŽIŪRIS Į VYKDOMĄ SOCIOEDUKACINĘ VEIKLĄ NEPILNAMEČIŲ RESOCIALIZACIJOS INSTITUCIJOSE. Dr. Donatas Lengvinas Klaipėdos universitetas, Pedagogikos fakultetas, Socialinės pedagogikos katedra. Prane šimo t ikslas.
E N D
UGDYTOJŲ POŽIŪRIS Į VYKDOMĄ SOCIOEDUKACINĘ VEIKLĄ NEPILNAMEČIŲ RESOCIALIZACIJOS INSTITUCIJOSE Dr. Donatas Lengvinas Klaipėdos universitetas, Pedagogikos fakultetas, Socialinės pedagogikos katedra
Pranešimo tikslas Atskleisti pataisos namuose dirbančių ugdytojų požiūrį į socioedukacinę veiklą nepilnamečių resocializacijos institucijose.
Tyrimo metodologija Tyrimas atliktas Kauno NTI – PN ir Panevėžio PN. Tyrimo imtis – 84 pataisos namuose ugdomąjį darbą dirbantys tyrimo dalyviai (31 vyras ir 53 moterys), parinkti iš visų Lietuvoje tokio tipo institucijų. Tyrimo metu apklausti visi šiose įstaigose ugdomąjį darbą dirbantys darbuotojai. Kad tiriamoji imtis reprezentuoja visą tokių darbuotojų generalinę aibę, rodo aukštas atsako į išdalintus klausimynus dažnis – 93,3 proc. Tyrimas atliktas 2009 m. vasario – gegužės mėn., gavus tirtų institucijų administracijos pritarimą. Pagrindinis tyrimo instrumentas – apklausa raštu. Pataisos namų darbuotojams pateikta anketa, kurią sudarė 45 mišraus tipo klausimai. Atskirais atvirų ir uždarų klausimų blokais siekta gauti informacijos apie darbuotoją, socioedukacinę veiklą ugdant nuteistuosius ir kt.
Tyrimas parodo tyrimo dalyvių gebėjimų organizuoti ir vykdyti socioedukacinę veiklą raišką. Tirta: • Gebėjimo ugdyti paauglių savęs vertinimą ir pasitikėjimą savimi raiška; • Gebėjimas kurti paauglių ugdymąsi palaikančią sistemą, užtikrinančią jų socialinės atskirties prevenciją; • Gebėjimo padėti paaugliams atpažinti savo lūkesčiusir jų siekti raiška; • Gebėjimų sudaryti paaugliui aplinką, padedančią išgyventi pažinimo džiaugsmą, raiška; • Gebėjimas sudominti paauglius ugdomuoju dalyku ir palaikyti jų ugdymosi motyvaciją; • Gebėjimo padėti paaugliams spręsti problemas, susijusias su prislopusia ugdymosi motyvacija, sklaida; • Gebėjimo užmegzti su paaugliams konstruktyvų grįžtamąjį ryšį; • Darbuotojų požiūris į administracijos poziciją jiems sprendžiant profesinės veiklos problemą.
Gebėjimo kurti ugdymąsi palaikančią sistemą raiška(proc.)
Gebėjimas sudominti paauglius ugdomuoju dalyku ir palaikyti jų ugdymosi motyvaciją (proc.)
Gebėjimo užmegzti su paaugliams konstruktyvų grįžtamąjį ryšį (proc.)
Išvados Nepilnamečių resocializacijos procese yra būtinos šios veiklos kryptys ir priemonės: individualios elgsenos korekcijos, socialinės globos, ugdomojo darbo, drausmės ir priežiūros, t. y. kompleksiniai psichologinio, socialinio, ugdomojo ir teisinio darbo aspektai. Resocializacijos sėkmė priklauso nuo ugdytojų požiūrio į jų vykdomą socioedukacinę veiklą.
Išvados Tiesioginę įtaką paauglių resocializacijai turi ugdytojo įsitikinimai, jo atvirumas bei nuoširdumas, norint besimokančiam paaugliui padėti suprasti ir vertinti nagrinėjamus reiškinius. Ugdytojų požiūriu, vykdant socioedukacinę veiklą nepilnamečių resocializacijos institucijose, jiems būdingi tokie gebėjimai: ugdyti paauglių teigiamą savęs vertinimą ir pasitikėjimą savimi; kurti ugdymąsi palaikančią sistemą (ypač paauglių iniciatyvos, pastangų pasiekti norimą rezultatą skatinimas, ugdymo proceso planavimas bei jo turinio atnaujinimas). Jiems taip pat būdingas gebėjimas padėti paaugliams atpažinti savo lūkesčius ir jų siekti (ugdymosi poreikių nustatymas, savarankiško darbo užduočių atlikimo reikalavimų paaiškinimas), gebėjimas sudaryti paaugliui aplinką, padedančią jam išgyventi pažinimo džiaugsmą, bei gebėjimas sudominti paauglius ugdomuoju dalyku palaikant jų ugdymosi motyvaciją. Didžioji dauguma tyrimo dalyvių mano, kad ugdymo turinys mažai orientuotas į paaugliams aktualių kompetencijų plėtojimą. Ugdytojai linkę sudaryti paaugliams galimybę daryti įtaką savo žinių ir gebėjimų vertinimo kriterijų formavimui ir kiek mažiau ryškus jų gebėjimas užmegzti su paaugliais konstruktyvų bendravimą.
Išvados Tyrimo duomenys rodo, kad dauguma jo dalyvių nurodė, jog jiems sprendžiant profesinės veiklos problemą administracija linkusi padėti. Tai patvirtina aukštą darbuotojų emocinio ir dalykinio tapatumo su organizacija lygmenį.