Projekto vykdytojai: VILNIAUS UNIVERSITETAS MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Projekto rėmėjas:

1. „LDK paveldo „dalybos“. Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos tradicija: modernių valstybių tautų ir etninių mažumų tapatybės istoriniuose kontekstuose“(2006 m. birželio 20d. – 2006 gruodžio 20 d.)Projekto vadovas prof. dr. Alfredas Bumblauskas Projekto vykdytojai: VILNIAUS UNIVERSITETAS MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Projekto rėmėjas: LIETUVOS VALSTYBINIS MOKSLO IR STUDIJŲ FONDAS Kiti rėmėjai: LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA VšĮ ISTORINĖS ATMINTIES AKADEMIJA

2. Projekto tikslai: • inicijuoti, integruoti bei įgyvendinti reikšmingus ir metodologiškai naujus modernių valstybių tautų, t. y. Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos ir Ukrainos, ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos (toliau – LDK) etninių grupių (lietuvių, rusėnų, lenkų, žydų, rusų, šių dienų baltarusių ir ukrainiečių ir kt.) tapatybių XIV–XXI a. pradžioje teorinius, istorinius, sociologinius bei filologinius tyrimus. • modernizuoti lituanistikos moksluose galiojančią LDK tradicijų tyrimo metodologiją bei Lietuvos etninių grupių tapatybių formavimosi XIV–XXI a. pradžioje sampratą. • tirti ir analizuoti, kaip modernių valstybių tautų ir Lietuvos etninių grupių tapatybės atsirado ir plėtojosi, sąveikaudamas su įvairiomis etninėmis, kalbinėmis ir konfesinėmis grupėmis bei kultūromis.

3. Projekte analizuotos nepakankamai ir / arba iki šiol mažiausiai tirtos LDK istorijos trijų sričių temos ir objektai: • LDK tradicijos ir jų likimas bei reikšmė modernių valstybių (Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos) tautų istorinės sąmonės perspektyvose; • kolektyvinės ir istorinės sąmonės, tapatybės teorijos ir jų taikymas istoriografijoje; • XIX−XXI a. pradžios lietuvių, lenkų, žydų, rusų Lietuvoje istorija, socialinė istorija ir literatūra.

4. Visus projekte tirtus laikotarpius ir objektus sieja tokie bendri klausimai: • kaip ir kokiomis sąlygomis kūrėsi tiek lietuvių, lenkų, baltarusių ir ukrainiečių, tiek Lietuvos etninių mažumų tapatumai; • kaip šios tapatybės funkcionavo daugiakultūrinėje LDK aplinkoje ir gyvuoja moderniose visuomenėse bei istoriografijose; • koks yra šių tapatybių suvokimas (homogeninės, heterogeninės ir kt. tapatybės santykis) ir jų kultūrinis turinys (konfesinės, socialinės, kalbinės, politinės, regioninės tapatybės santykis).

5. Projekto moksliniai uždaviniai: • Išanalizuoti pasirinktų LDK paveldo objektų (LDK tradicijas etninių grupių istorinės sąmonės perspektyvoje, XIX−XXI a. pradžios Lietuvos lenkų, žydų, rusų istorijos, kultūros istorijos ir literatūros) tyrimų būklę, šaltinius bei medžiagą tyrimams Lietuvoje ir užsienyje, nustatyti tyrimų gaires; • Sukurti tarpdalykinę ir tarptautinę mokslininkų dialogo, bendrų diskusijų ir keitimosi informacija terpę; • Išanalizuoti šias mokslines problemas: • LDK paveldą modernių tautų – lietuvių, baltarusių, ukrainiečių, lenkų ir rusų - istorinės sąmonės perspektyvoje: • kolektyvinės tapatybės sampratas ir teorines prielaidas įvairiose istoriografinėse kryptyse ir jų santykį; • XIX−XXI a. pradžios Lietuvos lenkų, žydų, rusų, romų istoriją bei kultūros raidą; • modernėjančių Lietuvos etninių grupių tautinių tapatumų raidą ir jų vaidmenį daugiakultūrėje aplinkoje, jų tapatumų modernėjimo ryšį su konfesinių bei kultūrinių tapatybių kaita. • sukurti Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos modernių tautų ir Lietuvos etninių grupių istorinės sąmonės, tautinio tapatumo ir daugiakultūriškumo tyrimų programą, numatančią šios srities tyrimų pagrindines kryptis.

6. Projekte dalyvavo:Vilniaus Universitetas • Prof. dr. Alfredas Bumblauskas (Vilniaus Universitetas, Istorijos fakultetas) • Prof. habil. dr. Edvardas Gudavičius (Vilniaus Universitetas, Istorijos fakultetas,) • Prof. habil. dr. Dovid Katz (Vilniaus Universitetas, Vilniaus JidišInstitutas) • Dr. Ryšard Gaidis (Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas,) • Doc. dr. Grigorijus Potašenko (Vilniaus Universitetas, Istorijos fakultetas,) • Dr. Jurgita Verbickienė (Vilniaus Universitetas, Istorijos fakultetas,) • Prof. habil. dr. Sergejus Temčinas (Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas) • Doc. dr. Pavel Lavrinec (Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas,) • Prof. habil. dr. Zenonas Norkus (Vilniaus Universitetas, Filosofijos fakultetas)

7. Doc. dr. Antanas Kulakauskas (Mykolo Romerio universitetas, Politikos mokslų ir strateginio valdymo fakultetas) Prof. dr. Šarūnas Liekis (Mykolo Romerio universitetas, Politikos mokslų ir strateginio valdymo fakultetas) Dr. Nerijus Udrėnas (Mykolo Romerio universitetas, Politikos mokslų ir strateginio valdymo fakultetas) Doc. dr. Diana Janušauskienė (Mykolo Romerio universitetas, Politikos mokslų ir strateginio valdymo fakultetas) Dr. Ramūnas Trimakas (Mykolo Romerio universitetas, Politikos mokslų ir strateginio valdymo fakultetas) Mykolo Romerio universitetas

8. Kviestiniai užsienio institucijų mokslininkai • Prof. dr. Henadz Sahanovič(Minskas/Vilnius, Baltarusija/Lietuva) • Katerina Kiričenko (Kijevo T. Ševčenkos universitetas, Ukraina) • Prof., habil. dr. Henryk Wisner (Varšuvos universitetas, Lenkija) • Dr. Aleksandr Filiuškin (Peterburgo universitetas, Rusija) • Dr. Dmitrij Karev (Gardino universitetas, Baltarusija)

9. Pagrindiniai projekto rezultatai yra: • parašyta 19 mokslinių straipsnių; • buvo surengti 3 projekto moksliniai seminarai, siekiant suformuoti LDK tradicijų tyrimo metodologiją bei Lietuvos etninių grupių tapatybių formavimosi XIV–XXI a. pradžioje tyrimų pagrindus, analizuoti atliekamų tyrimų metodologiją ir rezultatus; • vykdant numatytus modernių valstybių tautų ir LDK etninių grupių tapatybių tyrimus, buvo surinkta, susisteminta ir išanalizuota istorijos bei kultūros istorijos šaltinių, periodinė bei archyvinė medžiaga Lietuvos ir užsienio (Peterburgo, Varšuvos, Minsko) bibliotekose ir mokslo institucijose; • projekto vykdytojai išanalizavo naujausią šiuolaikinę užsienio mokslinę literatūrą ir kartu sudarė būtinos tyrimams ir Lietuvoje neprieinamos literatūros sąrašą. Ši literatūra buvo užsakyta ir įsigyta. Įsigytos literatūros viena dalis buvo perduota VU bibliotekai (Istorijos fakulteto skaityklai), o kita dalis M. Romerio universiteto bibliotekai ir yra prieinama visiems šių bibliotekų skaitytojams; • išleistos dvi DVD plokštelės „Būtovės slėpiniai“ bei „Lietuvos sentikiai“, parengtos televizijos laidų pagrindu.

10. LDK tradicijų ir jos likimo bei reikšmės modernių valstybių (Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos) tautų istorinės sąmonės perspektyvų srityje ištirta: • iškilusi seniai žinoma istoriografijoje “Litva / Letuva” distinkcija, kuri naujai dalyvauja LDK paveldo “nacionalizacijoje” bei šio koncepto ištakos bei vaidmuo tarp kitų istoriografinių modelių bei įtampų; • Lenkijos ir lenkų kultūros įtaka ir reikšmė LDK istorijoje XVI- XVII a., kuris to meto lietuviškoje visuomenėje kartais vadinamas “antrąja lenkų civilizacijos laida”; • XIX a. Lietuvos elito savimonės pokyčiai ir naujo visuomenės sluoksnio, siejančio save su Lietuva, bet ne ponų arba lenkų Lietuva, o lietuvių Lietuva,iškilimas, išryškinantis pasidalinimą į dvi visuomenes: liekančia lenkų kultūros įtakoje ir lietuviakalbę; • LDK imperinio pobūdžio klausimas, kurį paskutiniuoju dešimtmečiu iškėlė istorikai ir publicistai, išskiriant dvi būdingas šiai perspektyvai imperijų ir imperializmo konceptualizacijos perspektyvas (generalizuojančią ir idealiai tipizuojančią); • LDK tyrimai ir vertinimai šiuolaikinėje Baltarusijos istoriografijoje (po 1990 m.); • LDK tyrimai ir vertinimai šiuolaikinėje Ukrainos istoriografijoje (1991 - 2004 m.); • LDK tyrimai ir įvaizdis XIX – XXI a. pradžioje rusų istoriografijoje; • LDK tradicinės politinės tautos (bajorijos) sąveika su naująja politine, socialine ir kultūrine situacija Lietuvoje XIX a., ypatingas dėmesys skiriant bajorijos sąveikai su kitais tradiciniais ir naujai besiformuojančiais luomais ar socialinėmis grupėmis; • Stačiatikių integracija į LDK visuomenę XV–XVI a., parodant , kad bažnytinė unija buvo vienas iš svarbiausių LDK stačiatikiškos visuomenes integracinių procesų; • Rusėnų kalbos vaidmuo formuojant skirtingus religinius identitetus slaviškose LDK žemėse XIV–XVIII a.

11. Kolektyvinės ir istorinės sąmonės, tapatybės teorijos ir jų taikymo istoriografijose srityje ištirta: • carinės Rusijos ir SSRS istoriografijos tradicijos įtaka LDK idėjos recepcijai šiuolaikinėje Rusijoje publicistikoje bei mokslinėje literatūroje; • daugiatautės LDK tradicijų tąsa šiandieninėje Lietuvoje, pagrindinį dėmesys kreipiant sociologinį žvilgsnį į vertybinių nuostatų kaitą; • XIX – XX a. lietuvių neprievartos ir tolerancijos kultūros sąsajos su LDK tradicija, jungusia daugelį etninių ir religinių grupių ir pagarsėjusia tolerancija, panašiomis teisėmis skirtingų konfesijų grupėms; • „Rusijos“ ir „ruso“ kaip „Kito“ įtaka lietuvių nacionalizmo formavimuisi; „imperinių“, „nacionalistinių“ ir regioninių, konfesinių rusiškos tapatybių sąsajos ir įtampos XIX a. (visų pirma Lietuvos rusų atveju).

12. XIX−XXI a. pradžios lietuvių, lenkų, žydų, rusų Lietuvoje istorijos, socialinės istorijos ir literatūros srityje ištirta: • takoskyra tarp realių LDK kasdienybės sąlygų, jų vertinimų amžininkų tekstuose ir mitologizuoto praeities ar pavienių jos segmentų įsivaizdavimo vėlesnėse žydų bendruomenės kartose; • įvairių Vilniaus žydų bendruomenės socialinių ir kultūrinių grupių savirefleksija XIX a. bėgyje ir santykis su LDK politiniu, kultūriniu ir kalbiniu paveldu; • LDK mitologijos formavimosi šaltiniai ir mechanizmai Lietuvos žydų mokslinėje, politinėje ir populiarioje spaudoje tarpukaryje bei LDK įvaizdžio vieta šiuolaikinėje Lietuvos žydų istorinėje sąmonėje; • Lietuvos aukštuomenės atstovų (dauguma jų lenkakalbiai) požiūris į nacionalizmą ir luomiškumą, jų bandymai paneigti moderniosios tautos vertybių pirmenybę, akcentuojant kitas vertybes, kurios ne visos buvo archajiškos, paveldėtos iš LDK laikų; • Lietuvių ir LDK istorijos įvykių bei veikėjų vaizdavimo dėsningumai rusų rašytojų prozos ir poezijos kūriniuose.

13. Bendrosios išvados ir numatomi tolesni LDK tradicijų bei Lietuvos etninių grupių tapatybių formavimosi XIV – XXI a. pradžioje tyrimų programų kryptys: • Tarpdalykiniai LDK istorijos ir jos paveldo bei istoriografiniai tyrimai atskleidžia LDK ir jos likimą ne kaip statišką, politiškai ir kultūriškai uždarą istorinį reiškinį, o kaip pliuralistinę, dinamišką daugiaetninę LDK istoriją, apimančią ir įvairių etnokultūrinių grupių praeitį. Tai leidžia teigti, jog šią išsamią, pliuralistinę LDK istoriją geriau atskleidžia ir analizuoja socialinės istorijos metodologija, kurioje tyrimo objektu tampa nebe valstybė ar tauta, o visuomenė. Tokia metodologija paremtoje istoriografijoje etnocentrinis požiūris į šimtametę istoriją užleidžia vietą daugiakultūrinės praeities tyrimams. • Šiandieninis Lietuvos ir Lenkijos istorijos mokslas vis daugiau tampa ne tik atviras “egzotiškai” LDK ir XIX – XX a. Lietuvos praeities įvairovei, bet ir dabarties istorinių savimonių įvairovei bei kultūrinės politikos ir net tarptautinių santykių realijoms. Būtina toliau tirti šiuolaikines ir kol kas menkai kontaktuojančias baltarusių, ukrainiečių ir rusų istoriografijas, ieškant jų poslinkių link integralių LDK istorijos vaizdinių.

14. Daugiakultūrinės LDK istorijos koncepcija suteikia tvirtus teorinius pagrindus tolesniems LDK istorijos svarstymams šių dienų Lietuvos istoriografijoje bei nubrėžia gaires šiandieniniams metodologinėms, istorinėms bei istoriografinėms diskusijoms su Baltarusijos, Ukrainos bei Rusijos mokslininkais, kurių nemaža dalis pagal grynai tautinės arba didžiavalstybinės istoriografijos kanonus savinasi, nureikšmina arba savaip interpretuoja LDK istoriją ir jos vėlesnę tradiciją. • Istoriškai kintantis santykis tarp skirtingų LDK ir XIX – XX a. Lietuvos socialinių ir etninių grupių identiteto lygmenų, jų specifinė vidinė logika, sąsajos su Lietuvos ir Europos politiniais, socialiniais, kultūriniais procesais, analizuoti šio projekto darbuose, yra aktuali tolesnių lituanistinių tyrimų problema. • Šios tyrimų krypties plėtojimas leistų LDK istorijos ir vėlesnių tradicijų tyrimuose įtvirtinti pliuralistinę daugiakultūrinę LDK paveldo ir kolektyvinių (religinių, luominių, etninių, kalbinių ir kt.) tapatybių sampratą ir vykdyti intensyvų tarpdalykinį mokslinį dialogą su kitomis LDK ir jos paveldą tiriančiomis humanitarinėmis bei socialinėmis disciplinomis Lietuvoje bei kitų valstybių – visų pirma Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos, iš dalies Rusijos ir Latvijos - istorinėmis tradicijomis. Reikia plačiau įvesti į mokslinę apyvartą J. Gedroyco ULB kaip geopolitinio regiono koncepciją, leidžiančią naujai persvarstyti Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos santykius bei jų istoriografines interpretacijas.