KRIMINOLOGINIS TYRIMAS

1. KRIMINOLOGINIS TYRIMAS

2. SMURTAS PRIEŠ VAIKUS

3. 2004 m. lapkričio 20 d. sukako 15 metų, kai buvo priimta Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Nepaisant didelių pasiekimų vaikų srityjedaugelyje valstybių, milijono vaikų teisės pasaulyje lieka pamirštos ar ignoruojamos...

4. Tyrimo tikslas: Pagrįsti smurto kaip reiškinio egzistavimą svarbiausiose vaiko socializacijos aplinkose (mokykloje, šeimoje) bei nustatyti smurto įtaką tolimesniam vaiko vystimuisi

5. Tyrimo metodai: • Anketa: moksleiviams; • Mokytojų apklausa; • Ekspertų apklausa • Lyginamoji analizė (tyrimo rezultatų bei oficialios statistikos sulyginimas);

6. Smurto prieš vaikus sąvoka Smurtas prieš vaiką yra bet koks fizinis bei emocinis vaiko įskaudinimas, prievarta ir agresija, panaudota prieš jo valią,...

7. Vaikų mintys Smurtas- tai... • Fizinių priemonių panaudojimas prieš silpnesnį; • Tai nereikalingas jėgos naudojimas; • Tai kvailas žmogaus užsiėmimas; • Tai blogas poelgis, prievartos poelgis; • Tai labai bloga žmogaus yda, kurią jis išreiškia per pyktį; • Smurtas gali būti ne tik fiziškas, bet ir morališkas. Šiaip smurto patirti nepatariu niekam; • Smurtas - tai žmogaus orumo niekinimas, sielos niekinimas;

8. Vaikai... Dėl ypatingos savo padėties yra išskirtinė asmenų grupė. Nors jie ir turi, kaip ir suaugusieji, prigimtines teises, kurių niekas negali nei atimti, nei apriboti, tačiau jas realizuoti dėl savo neveiksnumo negali. Vaiko interesus gina ir atstovauja vaiko tėvai, įstatyminiai atstovai, valstybė. Bet ar paminėti atstovai sąžiningai atlieka savo funkcijas ir jomis nepiktnaudžiauja?

9. Oficiali Lietuvos smurto prieš vaikus šeimoje ir mokykloje statistika Vien vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2003 metais gavo 135 skundus raštu, apie 30 proc. skundų tiesiogiai buvo susiję su fizinio ar psichinio smurto prieš vaikus atvejais MOKYKLOJE: • Kas trečias moksleivis bent kartą yra tapęs smurto auka (Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos duomenys); • Pusės metų laikotarpiu teisės pažeidimų, padarytų mokyklose bei jų prieigose, aukomis tapo75 vaikai; • Nuo plėšimų nukentėjo 13 vaikų, chuliganizmo – 34, kūno sužalojimų – 23, vagysčių – 3, turto prievartavimo – 2; • Daugiausiai minimų nusikaltimų įvyko Klaipėdos, Vilniaus, Alytaus mokyklose; • Molėtų r. ir Druskininkų policijos komisariatuose buvo užregistruoti pranešimai apie mokytojų smurtą prieš mokinius.

10. Oficiali Lietuvos smurto prieš vaikus šeimoje ir mokykloje statistika Šeimoje: • Valstybinės vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijos duomenimis, pernai nuo tėvo, motinos, patėvio, kitų suaugusiųjų nukentėjo 1 553 vaikai. • Policijos departamentas prie VRM per pusės metų laikotarpį gavo tik 29 pranešimus apie vaikus, patyrusius smurtą nuo savo tėvų, artimųjų ar kitų kartu su jais gyvenančių asmenų, iš jų 3 pranešimai – apie vaikų nužudymą. Daugiausiai gauta pranešimų apie sumuštus vaikus.

11. Anketos rezultatai Apklausoje dalyvavo 200 moksleivių ir 20 mokytojų iš 5 mokyklų (4 Vilniaus mokyklos, gimnazijos bei 1 Mažeikių vidurinė mokykla). Dalyvavo 116 mergaičių ir 84 berniukai. Anketoje moksleiviams buvo pateikti 13 klausimų (iš jų svarbiausių 6 klausimų atsakymų rezultatai pateikiami diagramose)

12. Ar mokykloje vaikas patiria fizinį smurtą?

13. Ar mokykloje vaikas patiria psichinį smurtą?

14. Ar prieš vaiką buvosmurtaujama šeimoje?

15. Kas dažniausiai smurtauja prieš vaikus?

16. Kam dažniausiai vaikas pasako apie smurto atvejus?

17. Ar vaikas žino, kur gali kreiptis, esant smurto prieš jį atvejams?

18. Vaikai įvardija šias smurto šeimoje ir mokykloje priežastis: • Smurto šeimoje: vaiko pažymiai, elgesys, išliejama tėvų agresija; • Smurto mokykloje: vaiko charakterio savybės, vyresnių mokinių agresija prieš silpnesnius, pavydas;

19. Moksleivių apklausos rezultatai Iš 200 apklausoje dalyvavusių moksleivių: • 36% berniukų bei 21% mergaičių mokykloje patiria fizinį smurtą; • 40% berniukų bei 39% mergaičių mokykloje patiria psichinį smurtą; • 16,84% moksleivių patiria smurtą namie; • Prieš vaikus mokykloje dažniausiai smurtauja bendraklasiai bei vyresni mokiniai; • Vaikai įvardijo įvairias smurto šeimoje ir mokykloje priežastis: nevaldoma agresija, pavydas, vaiko elgesys, jo savybės; • Vaikai dažniausiai apie smurto atvejus pasako tėvams (36%) bei draugams (27%), tačiau 30% moksleivių apie tai niekam nesako; • Dauguma vaikų žino, kokių institucijų pareigūnai jiems gali padėti, jei prieš juos smurtaujama;

20. Mokytojų apklausos rezultatai • Apie 80% apklaustų mokytojų teigė, kad jie pastebi esantsmurtą mokykloje bei vaikų šeimose. • Mokykloje dažnai pasitaiko atvejų, kai vaikas yra skriaudžiamas kitų vaikų. • Visi apklaustųjų mokytojų teigė, kad imasi iniciatyvos „prakalbinti" vaiką, esant galimybei tai padaryti. Veiksmai, priemonės, kurių apklausiami mokytojai imamasi, jei vaikas pasipasakoja apie savo problemas: • 30% kalbasi su vaikų tėvais; • 40% informuoja apie tai socialinį • 10% su tokia situacija dar nesusidūrė; • 20% veikia visais įmanomais būdais.

21. Mokytojų apklausos rezultatai (tęsinys) Labiausiai pastebimi skriaudžiamo vaiko bruožai: • Nedrąsus, išsiblaškęs, jautrus, užguitas; • Šalinasi kitų klasės mokinių; • Yra kitoks, nei visi: vaikšto vienas, nebendrauja, neturi draugų.

22. Smurto poveikis tolimesniam vaiko vystimuisi • Fizinės raidos sulėtėjimas: vaikas daug lėčiau pradeda vaikščioti, kalbėti; • Patyrę smurtą vaikai tampa labai nervingi, irzlūs, patiria sunkumų bendraujant, niekuo nepasitiki, kartu menkai suvokia savo vertę bei kitaip suvokia vertybių sistema; • Neretai smurtą patyrę vaikai yra linkę vėliau smurtauti; Smurtas prieš vaikus bei jo įtaka fiziniam bei psichiniam vystimuisi plačiai tyrinėjama užsienio mokslininkų: Greenland (1987), Wind (1994). Burke (1995), Sutton (1999);

23. Tyrimo išvados • Smurtas prieš vaikus - dažnas reiškinys mūsų visuomenėje Pastebima tendencija, kad smurtas prieš vaikus yra smerkiamas, tačiau kartais ši problema visai ignoruojama. Visuomenė dar nėra pakankamai aktyvi sprendžiant smurto prieš vaikus problemą, užtikrinant jų teises ir teisėtus interesus bei garantuojant elementarų jų gerbūvį (oficialios ir tyrimo gautos statistika); • Smurtas prieš vaikus išlieka latentiniu nusikaltimu Vaikai, patyrę smurtą mokykloje bei šeimoje, yra linkę nuslėpti smurto prieš jį atvejus, todėl atitinkamų institucijų pareigūnai negali padėti vaikams, kol nėra gautas pranešimas; • Mokykla ir mokyklos prieigos, šeimos aplinka išlieka tomis vietomis, kur vaikas patiria fizinę ir emocinę prievartą ar agresiją, persekiojimą ir tyčiojimąsi; • Vaikai patiria fizinį bei psichinį smurtą Tiek mokykloje, tiek šeimoje vaikams yra grasinama, prieš juos yra panaudojama jėga. Vaikai įvardija šias smurto protrūkio priežastis: pavydas, neribota agresija, vaiko kitoniškumas, jo elgesio ir charakterio savybės;

24. Tyrimo išvados (tęsinys) • Smurtas prieš vaikus šeimoje Pagal mūsų gautus anketų rezultatus, smurto atvejai šeimoje neturėtų būti dažni (tik 16,83% vaikų atsakė teigiamai dėl smurto prieš juos šeimoje), lyginant su smurto, patiriamo mokykloje, atvejųskaičiumi, tačiau oficialios statistikos duomenimis smurtą šeimoje 2003m. patyrė 1 553 vaikai; PASTABA. Tyrimo eigoje, buvo pastebėta, jog vaikai bando nuslėpti smurto atvejus šeimoje, t.y. moksleiviai paklausti, ar prieš juos smurtaujama šeimoje, atsakydavo neigiamai, bet į klausimą “ar žino, kodėl prieš juos šeimoje smurtaujama”- pažymėdavo vieną iš pateiktų variantų ar parašydavo savo atsakymą; • Smurtas prieš vaikus mokykloje Remiantis tiek tyrimo rezultatų (38% berniukų bei 30% mergaičių patiria smurtą mokykloje), tiek oficialios statistikos duomenimis (kas trečias moksleivis bent kartą yra tapęs smurto auka) galima teigti, jog prieš vaikus yra smurtaujama ir mokykloje. Tiek mokinių, tiek mokytojų apklausa patvirtino, jog prieš vaikus dažniausiai smurtauja bendraklasiai bei vyresni mokiniai. Užfiksuoti mokytojų smurto prieš mokinius atvejai; • Smurto įtaka vaiko vystimuisi įrodyta Tiek apklausoje dalyvavusių mokytojų, socialinių darbuotojų, psichologų tiek mokslininkų nuomone, smurtą patyręs vaikas tampa irzlus, nervingas, užsidaręs, šalinasi žmonių ir vengia bendravimo. Todėl vaiko psichinis vystimasis sulėtėja. Smurtą patyrę vaikai neretai vėliau patys smurtauja;

25. Pasiūlymai Nemažėjant smurto prieš vaikus problemos aktualumui, būtina kiekvienam visuomenės nariui prisidėti prie šios problemos sprendimo. Pirmiausia - NELIKTI ABEJINGAM! • Mokyklose bei jos prieigose užtikrinti vaikų saugumą, galima pasitelkti aktyvesnį policijos pareigūnų patruliavimą šiose vietose; • Mokytojams - būtina skatinti vaikų pasitikėjimą jais; • Socialiniams darbuotojams bei Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojams - efektyviau organizuoti vaikų teisių apsaugos mechanizmo funkcionavimą; • Tėvams - niekada nepamiršti savo pareigų vaikams ir dėti visas pastangas, kad vaikas šeimoje augtų pilnavertį gyvenimą; • Valstybei - ekonominių išteklių pagalba finansuoti sektorius, atsakingų už vaikų teisių apsaugą, ir taip užtikrinti vaiko teisių apsaugos realų įgyvendinimą;

26. Kriminologinį tyrimą atliko: • Laukaitytė Lina • Lenčik Julija • Pilybaitė Indrė • Subačiūtė Rita • Šturmina Tatjana