Taikomasis tyrimas Tyrimo vykdytojai : Liongina Juozaitienė,

1. ŠIAULIŲ APYGARDOS GYVENTOJŲ INFORMUOTUMAS APIE VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS TARNYBOS VYKDOMĄ VEIKLĄ BEI TEIKIAMAS PASLAUGAS Taikomasis tyrimas Tyrimo vykdytojai: Liongina Juozaitienė, Sigitas Balčiūnas, Šiaulių universitetas,2008 gruodis

2. Tyrimo klausimai • Koks gyventojų ir tikslinių grupių informuotumo apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą lygis? Kaip jis pasikeitė lyginant su 2007 metais? • Kokiais informavimo kanalais Šiaulių teisminės apygardos gyventojai gauna informaciją apie VGTPT paslaugas ir veiklą? Kokie pokyčiai įvyko lyginant su 2007 metais? • Kur reikėtų skelbti informaciją apie ŠVGTPT teikiamą nemokamą teisinę pagalbą? • Kokios kliūtys ar problemos trukdo tikslinėms gyventojų grupėms pasinaudoti nemokamomis advokato paslaugomis? • Kaip visuomenė ir tikslinės ŠVGTPT grupės vertina nemokamą teisinę pagalbą? Koks visuomenės požiūris dėl nemokamos teisinės pagalbos paslaugų kokybės ir advokatų darbo? Ar pasikeitė visuomenės požiūris, lyginant su 2007 metais?

3. Tyrimo komponentai 1.Šiaulių regiono gyventojų informuotumo apie antrinę teisinę pagalbą tyrimas(Standartizuota gyventojų apklausa raštu) 2.Valstybės institucijų ir tarnybų pasirengimo teikti informaciją apie antrinę teisinę pagalbą tyrimas a) Asmenų, dirbančių socialinės rūpybos srityje, informuotumo ir pasirengimo šią informaciją teikti gyventojams tyrimas. (Pusiau standartizuotas interviu) b) Savivaldybių, teisinių institucijų arba tarnybų (notarai, advokatai) pasirengimo teikti informaciją apie ATP paslaugas tyrimas (stebėjimas, žvalgomasis eksperimentas, dokumentų analizė)

4. 1. Šiaulių teisminės apygardos gyventojų informuotumo apie antrinę teisinę pagalbą tyrimas

5. Klausimyno „Gyventojų informuotumas apie antrinę teisinę pagalbą“ struktūra

6. Anketinio tyrimo imtis (I) • Apklausoje dalyvavo 944 respondentai iš dešimties savivaldybių, priklausančių Šiaulių teisminei apygardai • Duomenų rinkimas buvo atliekamas tuo pačiu būdu, kaip ir 2007 m. Imtis pagal socialines ir demografines charakteristikas atitinka 2007 m. imtį. • Pagal demografinius požymius imtis iš esmės atitinka gyventojų struktūrą, o pagal socialinius požymius –stebima imties slinktis link žemesnį socialinį statusą turinčių (mažesnes pajamas gaunančių, darbo neturinčių, socialines pašalpas gaunančių) gyventojų.

7. Anketinio tyrimo imtis (II) • Nemokamos teisinės pagalbos galimybėmis tikslingai domėjosi 6 proc. respondentų. • Pirmine teisine pagalba (nemokama juridine konsultacija) pasinaudojo 17 proc. respondentų ar jų artimųjų. • Antrine teisine pagalba pasinaudojo 11 proc. respondentų ar jų artimųjų.

8. Gyventojų informuotumo apie antrinę teisinę pagalbą lygis Gyventojų informuotumas apie antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygas Gyventojų informuotumas apie tai, kur reikėtų kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos Gyventojų informuotumas apie įstaigos „Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba“ veiklą

9. 75 proc. gyventojų yra bent šiek tiek girdėję apie valstybės teikiamą antrinę teisinę pagalbą. (2007 m. – 73 proc.) Respondentų, girdėjusių apie antrinę teisinę pagalbą, dalis pagal amžių (proc.) Respondentų, girdėjusių apie antrinę teisinę pagalbą, dalis pagal išsilavinimą (proc.)

10. Ar Jūs žinote, kokiais atvejais asmenims teikiama antrinė teisinė pagalba (nemokamas advokatas, kompensuojamos teismo išlaidos)? Lyginant su 2007 metais, 2008 m. gyventojų informuotumas apie ATP teikimo sąlygas padidėjo 7 procentiniais punktais

11. Ar Jūs žinote, kokiais atvejais asmenims teikiama antrinė teisinė pagalba (nemokamas advokatas, kompensuojamos teismo išlaidos)? 2008 m., lyginant su 2007 m., asmenų virš 60 m. informuotumas padidėjo 14 proc. punktų, gyventojų nuo 40 iki 60 metų – 9 procentiniais punktais.

12. Informuotumas pagal užimtumo statusą 2008 m. informuotumas apie tai, kokiais atvejais teikiama antrinė teisinė pagalba, padidėjo: • tarp pensininkų -16 proc. punktų; • tarp darbininkų -13 proc. punktų; • tarp tarnautojų ir vadovų – 5 proc. punktais; • Bedarbių, bent šiek tiek žinančių apie ATP teikimo sąlygas, padidėjo tik 2 procentiniais punktais, tačiau gerai žinančių tarp jų buvo net 9 proc. punktais daugiau nei 2007 metais.

13. Gyventojų informuotumas apie tai, kur reikėtų kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos 2008 metais gyventojų informuotumas apie tai, kur gyventojai turėtų kreiptis, kad jiems būtų suteikta antrinė teisinė pagalba, padidėjo 9 proc. punktais

14. Gyventojų informuotumas apie tai, kur reikėtų kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos, pagal išsilavinimą Pradinį ir pagrindinį išsilavinimą turinčiųžmonių, numanančių, kur kreiptis pagalbos, yra10 proc. punktų daugiau, vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčių – 8 proc. punktais daugiau, aukštąjį išsilavinimą turinčių – 6 proc. punktais daugiau, nei nustatyta 2007 metais.

15. Gyventojų informuotumas apie tai, kur reikėtų kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos Labiausiai per metus minėtu klausimu informuotumas (bent šiek tiek žino) išaugo: • pensininkų (20 proc. punktų); • darbininkų (18 proc. punktų); • ir žemės ūkio darbuotojų (12 proc. punktų); • vadovų, tarnautojų ir bedarbių informuotumas praktiškai nekito, tačiau tarp bedarbių išaugo gerai žinančių dalis.

16. Informuotumas apie įstaigos „Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba“ veiklą Lyginant su 2007 metų tyrimo duomenimis, galima teigti, kad gyventojų, informuotų apie minėtą įstaigą, skaičius padidėjo 11 procentinių punktų.

17. Informacijos apie antrinę teisinę pagalbą kanalai ir jų prieinamumo vertinimas

18. Informacijos apie antrinę teisinę pagalbą šaltinių reitingas(proc.)

19. Informacijos apie antrinę teisinę pagalbą šaltinių prieinamumo vertinimas (proc.) (Kur reikėtų skelbti informaciją?)

20. Apibendrinimas • Gyventojų nuomonė apie tai, kur reikėtų skelbti informaciją apie teisinę pagalbą, lyginant su 2007 m., praktiškai nekito tiek visumoje, tiek lyginant atskirus gyventojų sluoksnius. • Lyginant informacijos kanalų reitingą ir informacijos, pateiktos šiais kanalais, prieinamumo vertinimą, pastebima, kad daugiau informacijos reikėtų teikti vietiniuose laikraščiuose ir radijo laidose. Informacijos vietinėje spaudoje ir radijo laidose daugiau pageidauja tos gyventojų grupės, kurių poreikiams tenkinti antrinė teisinė pagalba iš esmės ir orientuota: mažas pajamas gaunantys, pensininkai, bedarbiai, gaunantys socialines pašalpas. • Asmenys, kurie jau pasinaudojo antrine teisine pagalba, daug labiau nei kiti vertina skelbimų savivaldybėje ir seniūnijose reikšmę. • 45 proc. gyventojų teigia, kad juos domintų informacija apie antrinę teisinę pagalbą.

21. Respondentų nuomonė apie teisinės pagalbos paslaugų kokybę ir organizavimą

22. Respondentų nuomonė apie antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų darbą

23. Respondentų nuomonė apie antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų darbą • Lyginant su 2007 m., situacija šiek tiek pagerėjo, žmonių nuomonė apie nemokamo advokato darbą tapo šiek tiek pozityvesnė. Tačiau žmonės atsakingiau nei prieš metus reiškė savo nuomonę, didesnė dalis nei prieš metus teigė, kad apie tai neturi nuomonės.

24. Jei teko girdėti draugų, pažįstamų atsiliepimus apie nemokamo advokato darbą (antrinę teisinę pagalbą), kokie buvo šie atsiliepimai? (proc.) N=682

25. Gyventojų atsiliepimai apie nemokamo advokato darbą (atsakymų kategorijos ir pavyzdžiai) Atsainus advokato požiūris į nemokamos teisinės pagalbos teikimą. N= 38 • Nerimtai žiūri i savo darbą; Advokatas labai nenoriai atlieka šią nemokamą paslaugą; Nemokamas advokatas nepakankamai įsigilina į žmogaus problemą; Advokatas savo darbą atliko, bet jautėsi, kad to darbo dirbti nenori, buvo nepaslaugus; Dirba atmestinai, nesistengia. Bylą teismui paruošia atmestinai; Visiškai neįsigilino į bylos esmę, net pavardes sumaišė; Nemokamo darbo gerai neatlieka ir nesistengia; Mažas advokato suinteresuotumas nagrinėjamos bylos baigtimi. Teko ilgai laukti. Sunkiai pasiekiami, sutartu laiku advokato nebūdavo. Abejonės advokato darbo kokybe N= 36 • Daug vargo, todėl neapsimoka; Nekelia pasitikėjimo; Nemokamo nieko gero nebūna; Manau, jei nori geros advokato konsultacijos, reikia mokėti; Vis tiek reikia duoti pinigų, tada esi labiau garantuotas, kad advokatas gerai atliks savo darbą; Girdėjau, kad ten dirba išgerti mėgstantys; Nemokamas advokato darbas yra atliekamas atmestinai, kadangi nemokamas.

26. Gyventojų atsiliepimai apie nemokamo advokato darbą (atsakymų kategorijos ir pavyzdžiai) Nenuoširdus, atstumiantis bendravimas su klientu. N= 23 • Trūksta nuoširdumo teikiant pagalbą, tai daroma formaliai. Nėra kontrolės už suteiktas paslaugas; Iš aukšto žiūri į nepasiturintį žmogų; Nėra normalaus bendravimo; Nemandagiai aptarnavo. Daugiau nesikreipiau; Su socialiai remtina šeima advokatai bendrauja šaltai, bet atlieka savo darbą, kad ir iš pareigos; Advokatai nenoriai bendrauja su klientu; Pozityvus advokato darbo vertinimas N= 21 • Dažniausiai darbas atliekamas gerai ir iki galo. Advokatas, kuris konsultavo, buvo suinteresuotas savo darbo rezultatu, todėl atsiliepimai geri. Advokatas atliko darbą gerai; Buvo sąžiningas; suteikė visą galimą informaciją. Patenkinti tinkamomis konsultacijomis. Labai išsamiai, aiškiai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba; Labai būtina pagalba; Priklauso nuo pačio žmogaus (advokato), vieniems pasisekė: geras, nuoširdus, liko patenkinti, kitiems atvirkščiai, svarbu, kažką "dirbo"; Ilgai užtruko, kol sutvarkė dokumentus, bet advokatu likome patenkinti.

28. Gyventojų siūlymai dėl teisinės pagalbos organizavimo tobulinimo(atsakymų į atvirą anketos klausimą kategorijos) • Informacijos apie ATP sklaida (N=93) . • Priemonės. Daugiau apie tai kalbėti pasitelkiant vietinį radiją, televiziją, spaudą. • Kryptys. Kryptinga informacijos sklaida tikslinėms grupėms: kaimo žmonėms, savivaldybių ir seniūnijų darbuotojams, kad informacija būtų kiekvienoje vietovėje. • Pagalbos organizavimas (N=94) • ATP organizavimo skaidrumas ir lankstumas • „Nemokamo advokato“ paslaugų kokybės siekis, skatinimo ir kontrolės sistemos sukūrimas • Sistemos biurokratizmo mažinimas • ATP pagalbos teritorinio prieinamumo didinimas • Nuoširdus pagalbą organizuojančių institucijų bendravimas su klientu

29. Apibendrinimas Pastebėta kontraversiška situacija, kurią galima apibūdinti kaip „išankstinės nuostatos apie advokato darbą“. Daugiau negatyvių pastabų išsakė asmenys, kuriems neteko gauti šios paslaugos, o ją gavusiųjų nuomonė stipriai išsiskyrė nuo labai teigiamos iki labai neigiamos. Vadinasi, svarbu dirbti dviem kryptimis, viena – gerinti advokatų darbą, o antroji – skleisti daugiau pozityvios informacijos ir keisti gyventojų nuostatas.

30. 2. VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ IR TARNYBŲ PASIRENGIMAS TEIKTI INFORMACIJĄ APIE ANTRINĘ TEISINĘ PAGALBĄ

31. Interviu „Socialinių darbuotojų apklausa apie antrinę teisinę pagalbą“ struktūra (Ndarbuotojų=29)

32. Būdai, kuriais socialiniai darbuotojai padėjo gyventojams gauti antrinę teisinę pagalbą

33. Socialinių darbuotojų nuomonė apie kliūtis gauti nemokamąteisinę pagalbą

34. Socialinių darbuotojų nuomonė apie kliūtis gyventojams gauti nemokamą teisinę pagalbą(atsakymų kategorijos ir pavyzdžiai) • Advokatų trūkumas Mūsų rajono gyventojams antrinę teisinę pagalbą gauti sunku, nes nėra vietinių advokatų. Žmonės turi vykti į Mažeikius arba Šiaulius. Tai, manau, didelė problema; Daugelis pareiškėjų turi mažai pajamų, patiria išlaidas vykdami į kitus miestus; Kliūtys atsiranda tada, kai paskirtasis advokatas yra labai užimtas, nespėja, suserga. Sudėtinga advokato pakeitimo procedūra, ilgai užtrunka. • Dokumentų išmanymo trūkumas Teisinę pagalbą gauti nesunku, tik žmonėms trūksta socialinių įgūdžių tvarkant dokumentus. Daug žmonių yra neraštingų; Dažniausiai nemoka pildyti dokumentų, kai kuriais klausimais trūksta informacijos. • Lėšų trūkumas Trukdo pajamos. Kartais tikrai žmogui trūksta pajamų nusisamdyti advokatą, o jo pajamos jau rodo, kad jam nepriklauso antrinė teisinė pagalba; Žmogus susiduria su sunkumais, nes pažymos yra mokamos ir dar jis turi papildomų išlaidų; Sunkumai įrodinėjant savo turtinę padėtį, nes žmogus, gaunantis mažas pajamas, dar turi išlaidų rinkdamas pažymas.

35. Socialinių darbuotojų nuomonė apie kliūtis gyventojams gauti nemokamą teisinę pagalbą(atsakymų kategorijos ir pavyzdžiai) • Informacijos trūkumas Mažai gyventojų žino apie antrinę teisinę pagalbą; Tai nėra labai sudėtinga, tačiau reikia žinoti, kur ieškoti, kur kreiptis; Sudėtinga nėra, tačiau kartais žmonės nedrįsta kreiptis, bijo, kad bus labai sudėtinga; Sunku, nes žmonės nelabai supranta, kas tai yra; Gyventojai mažai žino ir domisi savo teisėmis; • Organizacinės kliūtys Kai kuriuos gyventojus baugina ilgai trunkanti procedūra, pajamų deklaravimo, dokumentų užpildymas; Daugelį gyventojų neramina ilgai užtrunkantis dokumentų tvarkymas, laukimas atsakymo, taip pat kai kuriems atrodo, jog jei susitvarkys dokumentus, tai nieko nepakeis; Reikia daug dokumentų, patvirtinančių nemokamai teisinei pagalbai gauti ;Ilgi terminai; Galvoja, kad jiems niekas nepadės, o informacija apie pagalbą klaidina žmones, nes iš tikro niekas nepaaiškina. • Korupcija Sunku gyventojams gauti antrinę teisinę pagalbą, manau, neįmanoma, bent jau mūsų rajone, kadangi čia klesti korupcija. Šiuo laiku yra sunku, nes reikia pinigų, kurių nelabai paprasti kaimo žmonės turi. Ir žmogus žinodamas, kad reikia visur ir visada „duoti“, nesiryžta eiti toliau. Girdėjau, kad nelabai stengiasi teisininkai dėl tokių paprastų žmogelių.

36. Socialinių darbuotojų nuomonė apie kliūtis gyventojams gauti nemokamą teisinę pagalbą(atsakymų kategorijos ir pavyzdžiai) • Susisiekimo problemos Sunku susisiekti su advokatu; Sunki materialinė padėtis pas juos nuvykti ir panašiai; Ši pagalba yra nemokama (mažas pajamas gaunantiems žmonėms), todėl žmonėms sudėtinga bendrauti su advokatais telefonu ar pas juos nuvykti; Šis procesas dažnai užsitęsia; Ilgai negalėjo susitikti su paskirtu advokatu. • Kokybiškai suteikta pagalba Žmonėms kokybiškai buvo suteikta nemokama pagalba; Turėdami problemų kreipiasi į jau paslaugą teikusį advokatą; Žmogui, gaunančiam mažas pajamas, suteikiau informaciją apie antrinę teisinę pagalbą; Po teismų žmogus atėjo padėkoti už suteiktą informaciją; Netikėjo, kad nemokamas advokatas apgins jo teises.

37. Socialinių darbuotojų komentarai dėl antrinės teisinės pagalbos sistemos tobulinimo galimybių (atsakymų kategorijos ir pavyzdžiai) • Advokatų poreikis Didžiausia problema mūsų rajone - advokatų stygius. Taip pat, manau, turėtų būti suvienodintos teisines paslaugas teikiančių teisininkų pareigos; Pirminė teisinė pagalba - prioritetinė, tačiau teisininkams užkrauta ir begalė kitų darbų; Pažvelgus į ataskaitas: vieni darbuotojai teikia tik teisinę pagalbą, neturi kitų funkcijų, o kiti atlieka ir kitus darbus; 1. Advokatai iš kitų miestų galėtų atvykti į Naująją Akmenę (susitikti su klientais). 2. Galėtų per trumpesnį laiką užpildyti dokumentus teismui. • Sistema pakankamai gera Gera sistema; Mano nuomone, kad mažai informacijos; Daugiau gyventojų galėtų pasinaudoti šiomis paslaugomis; Tobulinti kol kas nereikia; Teisinės pagalbos gyventojams teikimo sistema tinkama; Didelių permainų daryti nereikėtų, manau, sistema pakankamai efektyvi; Aš pati apie teisinę pagalbą sužinojau tik prieš metus, nes atlikau praktiką Juridiniame skyriuje; Tobulinti jos nereikia, tik gal labiau priminti žiniasklaidoje, kad egzistuoja teisinė pagalba; Tobulinti jos nereikia, ji pakankamai efektyvi.

38. Socialinių darbuotojų komentarai dėl antrinės teisinės pagalbos sistemos tobulinimo galimybių (atsakymų kategorijos ir pavyzdžiai) • Informacijos poreikis Dažniau skelbti spaudoje apie teisinę pagalbą; Teikti daugiau informacijos; Daugiau teikti informacijos apie tai žmonėms, gaunantiems mažas pajamas. Ir šią informaciją patalpinti įstaigose, kur šie žmonės lankosi, o ne internete, kuris tokiems žmonėms neprieinamas ar jie nemoka naudotis; Reikėtų dar labiau agituoti žmones kreiptis dėl teisinės pagalbos, pagarsinant atvejus, kai antrinė teisinė pagalba padėjo daugeliui žmonių išspręsti jų problemas; Manau, kad daugiau informacijos reikėtų kaimo vietovėse, nes ten mažai žmonių turi internetą, ne visur yra bibliotekos; Daugiau informacijos pateikti vietinėje spaudoje, televizijoje, labiau įstaigoms dirbti vieno langelio principu; Supažindinti žmones, pateikiant informaciją įvairiomis formomis apie teisinę pagalbą. • Mokymų poreikis Organizuoti mokymus darbuotojams, kurie reikiamu momentu galėtų padėti žmogų nukreipti reikiama linkme; Daugiau informuoti gyventojus (lankstinukai, plakatai, žinutės laikraščiuose, informacija per radiją ir TV).

39. Apibendrinimas • Didesnių miestų ir rajonų centrų socialiniai darbuotojai yra geriau pasirengę teikti pagalbą ir informaciją socialiai remtiniems žmonėms apie galimybę gauti ATP paslaugas. • Lyginant su 2007 m. apklausos duomenimis, padidėjo skaičius darbuotojų, kuriems teko padėti gyventojams gauti antrinę teisinę pagalbą ir jų teikiama pagalba nebeapsiriboja vien gyventojų informavimu. • Atokesnėse vietovėse mažiau rasta informacinių priemonių, mažesnė darbuotojų kompetencija. 2008 m., lyginant su 2007-iais, pagerėjo vaizdinės informacijos pateikimas savivaldybių seniūnijose. Daugiau yra skelbimų, lankstinukų, bukletų. • Tyrimo metu nustatyta, kad pagrindinis yra žmogiškasis faktorius. Savo pareigas suvokiantys ir geranoriški darbuotojai daugiau padeda žmonėms.

40. Apibendrinimas • Gyventojams padėję socialiniai darbuotojai ir teisininkai kaip didžiausią kliūtį nurodo tai, kad žmonės neturi pinigų nuvykti į įstaigas (mažos pajamos), o tie, kuriems neteko padėti, didžiausia kliūtimi laiko žmonių nepasitikėjimą ir netikėjimą, kad kas nors galėtų jiems padėti. • Reikėtų daugiau skleisti informacijos apie pozityvius procesus ir keisti gyventojų kritiškas nuostatas dėl valstybės teikiamos nemokamos teisinės pagalbos. Daugiau dėmesio skirti informacijos apie nemokamą ATP sklaidai kaimo vietovėse, įjungiant į šį darbą seniūnijų darbuotojus, nes šiuo metu informacija šį gyventojų socialinį sluoksnį pasiekia mažiau. • Būtų tikslinga seminarus rengti bendruomenėse, nes būtent rajonų ir kaimų gyventojai yra mažiausiai informuoti apie visas galimybes. Kita vertus, kaimo gyventojai mažiau domisi šiais klausimais.

41. Rajono savivaldybių, teisinių institucijų arba tarnybų pasirengimas teikti informaciją apie ATP paslaugas (žvalgomasis eksperimentas)

42. Metodika Žvalgomojo eksperimento schema Studentai pagal iš anksto apibrėžtą procedūrą teiraujasi informacijos apie ATP, imituodami interesantą. Po pokalbio fiksuoja savo pastebėjimus ir įspūdžius nestandartizuota forma.

43. Pagalbos mastas ir požiūriai rajono savivaldybėse, seniūnijose yra labai skirtingi (pavyzdžiai) • Joniškio savivaldybėje ir Socialinių paslaugų skyriuje informacijos apie ATP nepastebėta. Vieno advokato kontoroje yra informacija apie ATP, kito advokato – nėra. • Kelmės Socialinių paslaugų skyriaus darbuotojai atsakinėjo labai nenoriai, nukreipė į savivaldybės Juridinį skyrių. Jų nuomone, tai yra naujovė, kuri priimama nevienareikšmiai. Skyriuje rašytinės informacijos apie antrinę teisinę pagalbą nėra. • Radviliškio rajono savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus darbuotojai nukreipė į savivaldybės juridinį skyrių. Patys jokios informacijos nesuteikė, susidarė įspūdis, kad jie patys nežino apie antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką. • Pakruojo rajono savivaldybėje informacijos ATP nepastebėta. Viename notarų biure skelbiama apie ATP, taip pat maloniai nurodė internetinį puslapį, kitame informacijos nebuvo ir nukreipė į savivaldybės juridinį skyrių. • Šiaulių miesto Socialinės paramos skyriuje yra pateikta informacija apie pirminę ir antrinę teisinę pagalbą, gausu skelbimų, lankstinukų, nuorodų, kur kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos. Skyriaus darbuotojas teigia, kad informacijos lankytojams pakanka, bet reikia pratinti ir mokyti, kaip ja naudotis.

44. Miestų ir rajonų savivaldybės • Lyginant su 2007 metais, miestų ir rajonų savivaldybių pasirengimas informuoti gyventojus apie ATP pagerėjo. • Internetiniuose savivaldybių puslapiuose apie ATP skelbiama daugiau informacijos, pasikeitė informacijos teikimo forma, ji tapo išsamesnė, suprantamesnė, paprastesnė tapo informacijos paieška. • Tyrimas parodė, kad informavimo apie ATP funkcija savivaldybėse ir seniūnijose suprantama skirtingai. Dalyje savivaldybių ir seniūnijų skelbimų apie ATP nepastebėta, darbuotojai atsisako teikti tokią informaciją. • Didžiausia sąveika ir suderinamumas turėtų būti tarp dviejų teisines paslaugas gyventojams teikiančių institucijų: miestų ir rajonų savivaldybių ir ŠVGTPT.

45. Notarai • Tyrimas rodo, kad dalis notarų ne tik nenoriai teikia informaciją, bet ir nemano, kad šią informaciją turėtų žinoti, tuo labiau viešai skelbti. • Daug gyventojų, spręsdami turtinius klausimus, naudojasi notarų paslaugomis, todėl būtų logiška, kad notarų biuruose būtų skelbiama informacija apie ATP. • Lietuvos Respublikos notariato įstatyme informavimo apie teisines paslaugas funkcija nenumatyta. Todėl daugelyje apskrities notarų biurų nepavyksta šios informacijos gauti.

46. Advokatai • Visuomenėje egzistuojantis nepasitikėjimas advokatais ne visada turi realų pagrindą, jis kartais būna pagrįstas gandais, o dar dažniau – išankstine nuostata dėl negatyvaus požiūrio į visą teisinės sistemos veiklą. • Informacijos apie ATP teikimo srityje situacija yra labai nevienoda. Dalyje advokatų kontorų nėra vaizdinės informacijos apie ATP. Stebėtas atvejis, kai advokatas už informaciją apie ATP netiesiogiai reikalavo atlygio. • Advokatų kontorose turėtų būti informacija apie antrinę teisinę pagalbą ir ją reikėtų suteikti besikreipiantiems žmonėms.

47. Apibendrinimas Tyrimo duomenys rodo, kad įvairių teisinių tarnybų, savivaldos institucijų pasirengimas teikti informaciją apie ATP, lyginant su praėjusiais metais, pagerėjo, tačiau jų veiklos suderinamumas yra nepakankamas.

48. Ačiū už dėmesį