Mechanika

1. Mechanika Kinematika Dinamika Slenkamasis judėjimas Sukamasis judėjimas Slenkamasis judėjimas Sukamasis judėjimas

2. Judėjimas Judėjimas – materialaus taško arba kūno padėties kitimas erdvėje, kintant laikui. Judėjimas – visada turi kryptį (juda kažkieno atžvilgiu) gali būti: tolydus, greitėjantis, sukamasis, kintamas ir t.t.

3. Kinematika Kinematika – [gr. Kinematos – judėjimas] - fizikos šaka, kuri nagrinėja įvairaus pobūdžio mechaninį judėjimą, neanalizuodama jį sukeliančių priežasčių. Kinematika – neįskaito kūno masės ir jį veikiančių jėgų. Kinematika – kūno judėjimą visada aprašo kažkokio kito kūno atžvilgiu, vadinamu atskaitos kūnu arba sistema. (Dažniausiai x,y,z koordinačių sistemoje)

4. Slenkamojo – sukamojo judėjimo charakteristikų transformacijos Slenkamasis judėjimas Sukamasis judėjimas at a an j R v

5. Kinematika - Fundamentinės lygtys

6. DINAMIKA Dinamika – [gr. Dynamis – jėga] - fizikos šaka, kuri nagrinėja priežastis, dėl kurių prasideda arba kinta kūnų judėjimas. Dinamika – pagrindinė priežastis, dėl kurios prasideda ar kinta judėjimas yra jėga. Jėga – mechaninio poveikio matas. Dinamika – pagrindinė priežastis, dėl kurios judėjimas nekinta ar priešinasi pokyčiui yra masė. Masė – kūno inertiškumo matas.

7. DINAMIKA • Trys Niutono dėsniai: • Kūnai išlaiko pastovų greitį arba nejuda, jeigu jų neveikia jėga. • 2. Kūno įgyjamas pagreitis tiesiogiai proporcingas jį veikiančiai • jėgai ir atvirkščiai proporcingas to kūno masei. • Kūnai veikia vienas kitą jėgomis, kurios nukreiptos viena tiese ir kurių • moduliai lygūs, o kryptys priešingos.

8. Gravitacija - Inercija Visuotinės traukos dėsnis - du materialieji taškai traukia vienas kitą jėga, proporcinga jų masėms ir atvirkščiai proporcinga atstumo tarp jų kvadratui. (1687 m., I. Niutonas) Masė – skirstoma į dvi rūšis pagal savybes – gravitacinė ir inercinė. Pagal visus matavimus ir sistemos susitarimą: mgravitacinė=minercinė t.y. masė pasižymi dviem savybėm – gravitacinėm ir inercinėm.

9. Dinamika - Fundamentinės lygtys

10. Mechaniniai svyravimai Svyravimas – judėjimas ar procesas, pasižymintis pasikartojimu laike. Mechaninis svyravimas – periodiškai pasikartojantis materialiojo taško ar kūno judėjimas erdvėje.

11. Svyravimo pradžios sąlygos • Materialus kūnas turi įgyti daugiau energijos, negu turi stabilios pusiausvyros padėtyje. • Jį turi veikti grąžinančioji jėga. • Papildoma energija, gauta, jį nukreipus nuo stabilios pusiausvyros padėties, • neturi būti visa išeikvota pasipriešinimui nugalėti, grįžtant į tą padėtį.

12. Svyravimų tipai Savieji svyravimai – taškas svyruoja veikiamas vien tik grąžinančios jėgos. Laisvieji svyravimai – taškas svyruoja veikiamas grąžinančios jėgos ir aplinkos pasipriešinimo jėgos. Neslopstantieji svyravimai – taško svyravimai pastovia amplitude kintant laikui. Slopstantieji svyravimai – taško svyravimai mažėjančia amplitude. Priverstiniai svyravimai – pastovios svyravimų amplitudės palaikymas, papildant kiekvieną svyravimą energija.

13. Pagrindinės svyravimų ir bangų charakteristikos Svyravimo periodas T – laikas, per kurį įvyksta pilnas vienetinis svyravimas. Matematinė svyruoklė T, s l T, s A t, s T, s mg S, m A, m

14. Pagrindinės svyravimų ir bangų charakteristikos Svyravimo dažnisn – svyravimų skaičius per laiko vienetą (SI sistemoje - 1 s), matuojamas Hercais – Hz. (1 Hz – 1 svyravimas per 1 s). Matematinė svyruoklė T, s l T, s A t, s T, s mg S, m A, m

15. Pagrindinės svyravimų ir bangų charakteristikos Svyravimo amplitudėA – didžiausias nuokrypis nuo pusiausvyros padėties. Matematinė svyruoklė T, s l T, s A t, s T, s mg S, m A, m

16. Pagrindinės svyravimų ir bangų charakteristikos Svyravimo fazėj – dydis, apibūdinantis svyruojančio taško padėtį ir judėjimo kryptį konkrečiu laiko momentu. T, s A A j t, s T, s

17. A A t, s t, s A A t, s t, s Pagrindinės svyravimų ir bangų charakteristikos Svyravimo fazių skirtumasDj – dydis, apibūdinantis svyruojančio taško padėtį ir judėjimo kryptį kito svyravimo atžvilgiu. Dj=? Dj=?

18. A A s,m t, s T, s Pagrindinės svyravimų ir bangų charakteristikos Banga – svyravimų sklidimas aplinka. l, m

19. Pagrindinės svyravimų ir bangų charakteristikos Bangos ilgis – bangos taško nueitas kelias per periodą. l, m A s,m l, m Bangos kelias – bangos taško nueitas kelias per atitinkamą laiką.

20. Pagrindinės svyravimų ir bangų charakteristikos Bangos sklidimo greitis – bangos taško nueitas kelias per laiko vienetą. A l, m s,m

21. Harmoniniai svyravimai Harmoniniais svyravimais – vadinami svyravimai, aprašomi lygtimi: • S – amplitudė, kintanti laike • - ciklinis dažnis, t – laikas, j0– pradinė fazė, s A t, s

22. t,s Slopstantieji svyravimai Slopstantieji svyravimai – taško svyravimai mažėjančia amplitude. Slopstantieji svyravimai