Konferencija „ KARJERA BE SIENŲ MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ KONTEKSTE “

1. Konferencija „KARJERA BE SIENŲ MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ KONTEKSTE“ Nacionalinė profesinio orientavimo švietimo sistemoje programa, ugdymo karjerai problemos ir perspektyvos Lietuvoje Eglė Zybartienė, LR Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento atstovė 2010-12-16 Vilnius

2. PROGRAMOS KŪRIMO PRIELAIDOS Teisinė aplinka (Lietuva): - Švietimo įstatymas (2003) - Profesinio mokymo įstatymas (2007, 2009) - Užimtumo rėmimo įstatymas (2006) - Mokslo ir studijų įstatymas (2009) - Profesinio orientavimo strategija (2004) - Mokymosi visą gyvenimą strategija (2005) - Valstybinės švietimo strategijos nuostatai 2003-2012 m. (2003)

3. Teisinė aplinka (ES): • European Council Resolution on Strengthening Policies, Systems and Practices in the field of Guidance throughout life in Europe (2004) • European Council Resolution on better integrating lifelong guidance into lifelong learning strategies (2008) • Education and training (2010, 2020) • Lifelong learning strategy, • EU2020 • New skills for new jobs • kt.

4. Profesinio orientavimo strategija (2004) Profesinio orientavimo paslaugos apima plačią paslaugų sritį, kurią sudaro: • profesinis švietimas • konsultavimas • informacijos sklaida • įdarbinimo paslaugos • kt. Informavimo, konsultavimo ir orientavimo paslaugos priklauso tai paslaugų sričiai, kuri padeda asmenims neatsižvelgiant į jų amžių ir gyvenimo etapą pasirinkti savo kelią švietimo, mokymo bei užimtumo srityse ir aktyviai kurti savo profesinę karjerą.

5. Viena iš profesinio orientavimo paslaugų – profesinis švietimas(career education) kaip mokymo programos dalis ir kita mokymo institucijose vykdoma veikla, kurios tikslas – padėti besimokantiems išsiaiškinti būsimosios profesinės karjeros tikslus, susipažinti su darbo pasauliu bei padėti jiems įgyti gebėjimus profesinei karjerai planuoti

6. ES struktūrinės paramos panaudojimo galimybės profesinio orientavimo sistemos ir paslaugų plėtotei Lietuvoje (1): • ESSF paramos (2004-2006) programavimo etapas Vienas iš prioritetų – mokymosi visą gyvenimą skatinimas, profesinis konsultavimas ir orientavimas, Profesinio orientavimo strategijos (2004) įgyvendinimas Švietimo ir mokslo ministerijos valstybinės svarbos projektai(2005-2008): • „Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas“ Projekto partneriai: LMITKC, LDRMT • „Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) sukūrimas ir plėtojimas“ Projekto partneris – ITC

7. Konkursiniai projektai (2005-2008): VU • „Profesinio ir karjeros orientavimo, informavimo ir konsultavimo paslaugų modernizavimas įdiegiant vieningą karjeros projektavimo kompetencijų ugdymo modelį kolegijose ir universitetuose LŽŪU • „Efektyvus profesinės karjeros projektavimas” SMK „Inovatyvūs karjeros konsultavimo modeliai - sėkmingos integracijos į darbo rinką skatinimo priemonė“, kt.) Kauno rajono švietimo centras • “Profesinio informavimo ir konsultavimo sistemossukūrimas Kauno rajono švietimo įstaigose” Kt.

8. Įgyvendinus valstybinės svarbos projektus parengta: • 9 normatyviniai dokumentai (standartai, metodinės rekomendacijos) • 7 studijos (analizės, modeliai) • 8 mokymo programos ir 8 metodikos • 8 tipų mokymai (virš 4600 mokymų dalyvių) • AIKOS programinė įranga, informacinė sistema • 8000 AIKOS profesijų/kvalifikacijų/studijų ir mokymo programų aprašai • 640 PIT tinklas, 1600 kompiuterizuotų darbo vietų • kt.

9. Situacijos SSGG analizė (2007)

10. ES struktūrinės paramos panaudojimo galimybės profesinio orientavimo sistemos ir paslaugų plėtotei Lietuvoje (2): • Vienas iš prioritetų –mokymosi visą gyvenimą skatinimas, profesinis orientavimas. Profesinio orientavimo strategijos atnaujinimas Nacionalinė profesinio orientavimo švietimo srityje programa (2007) Programos tikslai: • Sudaryti sąlygas profesinio orientavimo sistemos plėtrai: • užtikrinti jos vieningumą ir nuoseklumą pereinant iš bendrojo lavinimo mokyklos į profesines ar aukštąsias mokyklas, • užtikrinti profesinio orientavimo paslaugų įvairovę, aukštą kokybę ir prieinamumą visiems švietimo sistemos dalyviams, • skatinti profesinio orientavimo priemonių kūrimą ir specialistų rengimą.

11. Pagrindiniai principai: • valdymo-infrastruktūros-turinio-personalo tobulinimas • sąlygų asmens karjeros valdymo kompetencijų ugdymui sudarymas • tęstinumas ir perimamumas (bendrojo lavinimo, profesinės, aukštosios mokyklos)

12. Vykdomi NPO programos projektai (2010-2013): • „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme (I etapas)“ (LMITKC) • „Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su studentais dirbančių profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas (I etapas)“ (VU su partneriais) Viena iš centrinių abiejų projektų veiklų – Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių rengimas „Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) plėtotė“ (ITC) Ryšiai tarp NPO programos projektų Sinergija su kitų programų projektais – pvz., MTP ir MTP+

13. NPO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KONTEKSTAS Profesinio orientavimo strategijos ir jos įgyvendinimo plano atnaujinimas (LRV 2008 m. programa) Bendriausi siekiniai: • Tinkamai naudoti terminiją (sąvokų keitimo poreikis) • Geriau susieti strategiją su ES Tarybos 2004 ir 2008 m. rezoliucijų dėl orientavimo prioritetais, siekti dermės su nacionalinių ir ES strategijų ir programų prioritetais ir priemonėmis • Plačiau integruoti į profesinio orientavimo strategiją ugdymą karjerai, kaip edukacinę veiklą, nukreiptą į apibrėžtą rezultatą – individualių karjeros valdymo kompetencijų įgijimą, siejant jas su bendrosiomis kompetencijomis. • Įvertinti realią orientavimo sistemos padėtį, atlikti naują SSGG analizę

14. Karjera – įvairių socialiai reikšmingų žmogaus vaidmenų seka, kylanti iš darbo, mokymosi, saviraiškos ir laisvalaikio veiklų ir apimanti asmens profesinį gyvenimą, darbo vietas, pareigas ir pasiekimus. • Karjeros valdymas – tai asmens savęs ir karjeros galimybių pažinimo, karjeros sprendimų priėmimo, karjeros planavimo, derinimo su kitomis gyvenimo sritimis ir realizavimo procesas. • Ugdymas karjerai - visuma priemonių (informavimas, konsultavimas, mokymas ir kt.), kurių tikslas – išugdyti asmens karjeros valdymo kompetencijas.

15. Atnaujinama strategija • Misija – sėkminga (prasminga, produktyvi ir pasitenkinimą teikianti) karjera • Vizija – pasiekti, kad visuomenės nariai gebėtų plėtoti prasmingą, produktyvią ir pasitenkinimą teikiančią karjerą. Tikslas – sudaryti sąlygas/paskatas asmens karjeros plėtojimui; įgyti kompetencijas pažinti save, mokymosi/studijų, darbo ir karjeros galimybes, įgyti žinių, gebėjimų, nuostatų/vertybių, svarbių asmeninei karjerai valdyti (planuoti, įgyvendinti, vertinti); skatinti karjeros plėtojimui svarbių veiklų ir paslaugų plėtrą

16. Objektas ir apimtis: - Įvardinti pagrindinius veiksnius lemiančius sėkmingą karjeros valdymą ir apibūdinti/įvertinti šių veiksnių pasireiškimą, atskiriant individo lygmenį ir visuomenės (įvairių institucijų, interesų grupių ir pan.) lygmenį. - Suformuluoti bendrus principinius siūlymus kaip šiuos veiksnius daryti palankesniais karjeros valdymui - Suformuluoti išsamius siūlymus ir priemones karjeros valdymo paslaugų sričiai

17. Bazinės paslaugos – ugdymas karjerai (karjeros valdymo kompetencijų ugdymas), informavimas, konsultavimas, kt. Pagalbinės paslaugos – psichologinė, socialinė pagalba, įdarbinimas; paslaugų teikimo formų įvairovė, paslaugų teikimo aspektai – profesinis veiklinimas), kt. NPO programos projektų veiklų ir rezultatų reikšmė strategijos atnaujinimui (sprendimų modeliavimas renkantis iš galimų alternatyvų)

18. Situacijos SSGG analizė (2010)

19. Mokinių ugdymo karjerai modelio tikslas - surasti geriausius sisteminius sprendimus, kaip užtikrinti sėkmingą mokinių pasirengimą darbinei, tolimesniomokymosi ir bendrai savo ateities projektavimo veikloms. Bendri reikalavimai: • ugdymo karjerai strategija bei taktika: veiklos apimtys, tikslinės vartotojų grupės, bendrasis turinys, organizavimas (teisiniu, finansiniu ir administravimo aspektu), planavimo, valdymo ir įgyvendinimo principai vykdymo tvarka, būdai, formos, principai ir vykdytojai bei jų rengimas, infrastruktūra (materialinė techninė bazė, jos parengimas, išlaikymas ir kt.). • metodinės, programinės ir techninėspriemonės • modelio įdiegimas (įgyvendinimo rekomendacijos) ir ugdymo karjerai stebėsenos principai • ugdymo karjerai veiklų plėtros galimybės.

20. Pagrindiniai ugdymo karjerai modelio parametrai • Sistemos misija, tikslai, uždaviniai, principai • Karjeros valdymo kompetencijos (ugdomos kompetencijos, jų vertinimo rodikliai) • Paslaugų tipai (informavimas, konsultavimas, ugdymas karjerai, profesinis veiklinimas, kt.;), jų turinys ir formos (specialistų pagalba, savarankiško darbo priemonės – IKT, kt.), reikalingi meterialiniai ištekliai; sąsajos su: kitais švietimo ir darbo rinkos sistemų elementais: ugdymo turiniu (curriculum), aktyvios darbo rinkos priemonėmis (įdarbinimo paslaugos), psichologine ir socialine pagalba ir kt. • Paslaugų vartotojai (tikslinės grupės) • Paslaugų teikėjai (institucijų ir specialistų lygmuo; skaičius, statusas, rengimas, perkvalifikavimas, kompetencijos, veiklos uždaviniai ir turinys, veiklos koordinavimas) • Paslaugų kokybės užtikrinimo mechanizmai, stebėsena • Sistemos administravimas, koordinavimas, diegimas Dėkoju už dėmesį!