190 likes | 351 Views
Šalies mokslo potencialo raida nuo 1990 m.: Mokslininkų organizacijos požiūris. Vygintas Gontis Bronislovas Kaulakys. Kodėl reikia šio pranešimo?. V alstybės išlaikomų tyrėjų turime net kelis kartus daugiau nei ES šalyse , R. Sližys
E N D
Šalies mokslo potencialo raida nuo 1990 m.: Mokslininkų organizacijos požiūris Vygintas Gontis Bronislovas Kaulakys
Kodėl reikia šio pranešimo? • Valstybės išlaikomų tyrėjų turime net kelis kartus daugiau nei ES šalyse, R. Sližys • MS biudžetinio finansavimo didinimas yra beprasmiškas, jei nebus didinamas sistemos veiklos efektyvumas, R. Sližys • Lietuva mokslo požiūriu (ir ne tik šiuo požiūriu) tapo Europos Vasiukais, V. Daujotis • Lietuvos mokslas ir studijos – efektyviausia biudžetinė investicija, B. Kaulakys
Mokslininkų ir tyrėjų skaičiaus kitimas Lietuvoje 1990-2001 m. (etatai)
Mokslo darbuotojai valstybiniuose mokslo institutuose (etatai)
Tyrėjų skaičiaus palyginimas 2000-2001 m. Statistikos departamento VDDE ir MII vertinimai.
Nustatytos tyrėjų skaičiavimo metodinės problemos • Skaičiuojami tyrėjų etatai, o ne galvos (2000) • Anketos pildomos vadovaujantis skirtingomis pateikiamų duomenų sampratomis • Doktorantai skaičiuojami, kaip visą dieną dirbantys mokslinį darbą tyrėjai, mokslinio darbo dalis ir kitų tyrėjų metinės veiklos balanse įvertinama nesilaikant metodikos • Doktorantų mokslinio darbo apskaita turi būti pateikiama atskirai nuo bendro tyrėjų skaičiaus (2000). • Verslo sektoriaus statistikos praktiškai nėra
Mokslininkai ir tyrėjai visos darbo dienos ekvivalentais (VDDE)
Mokslo biudžetinis finansavimas Lietuvoje 1990-2003 m., 2000 metų kainomis (mln. Lt.)
Baltijos šalių tarptautinės mokslinės publikacijos 1993-1999 m. pagal Citavimo indekso duomenis
Vidurio Europos valstybių mokslo finansavimas irkokybė,”Science”,t.283,1999
Išvados • Lietuvos mokslo potencialas dėl vykstančių geopolitinių pokyčių ir daromų klaidų toliau traukiasi • Atsiveriančios naujos galimybės gali būti neišnaudotos, jei neigiami procesai nebus sustabdyti
Finansavimo principai, kurių turime laikytis • Mokslo reformos be papildomo finansavimo yra jo griovimas • Reikia administruoti ne institucijas bet resursus per įgyvendinamas programas • Visos priemonės turi būti nukreiptos į finansavimo šaltinių ir mokslininkų iniciatyvos didinimą • Griežtas ne “lobistiniam” resursų ir prioritetų skirstymui. Visiems lygias galimybes. • Verslininkams turi labiau apsimokėti užsakyti tyrimus, nei kurti savo tyrimų laboratorijas.