7.Netobula konkurencija: sprendimų optimizavimas ir valstybinis reguliavimas

1. 7.Netobula konkurencija: sprendimų optimizavimas ir valstybinis reguliavimas doc.dr. Violeta Pukelienė

2. Monopolija • Keturi rinkos modeliai ir jų pagrindiniai bruožai • Grynoji monopolija. Įėjimo į rinką kliūtys. Monopsonija • Paklausa monopolijos produkcijai; bendrosios ir vidutinės pajamos • Ribinės monopolijos pajamos • Monopolija ir maksimalus pelnas • Monopolija ir efektyvumas • Monopolijos reakcija į reguliavimo priemones: maksimalios kainos nustatymą, mokesčius, subsidijas • Kainų diskriminacija esant monopolijai • Natūralios monopolijos ir jų veiklos reguliavimas

3. Keturi rinkos modeliai ir jų pagrindiniai bruožai

4. Grynoji monopolija • Absoliučioji (grynoji) monopolija – tai rinka, kurioje yra vienintelis prekių, neturinčių artimų pakaitų pardavėjas (abstrakcija) • Monopolijos valdžia – tuomet, kai firma gali keisti savo produkcijos kainą keisdama kiekį, kurį numato parduoti • Natūralioji monopolija • Grynoji monopsonija • Monopsonijos valdžia

5. Įėjimo į monopolinę rinką kliūtys • Tai tam tikri trukdymai, kurie mažina konkurenciją ir neleidžia kitoms firmoms įeiti į šaką • Išskirtinės teisės • Patentai ir autorinės teisės • Svarbiausiųjų žaliavų šaltinių nuosavybė • Didelės monopolinės gamybos maži kaštai

6. Monopolinės firmos paklausa

7. Bendrosios, vidutinės, ribinės monopolijos pajamos • TR= P x Q • AR = TR/Q = P • MR =ribinės pajamos: papildomos pajamos papildomam produkcijos vienetui pagaminti; • MR < P ( MR kreivė yra du kartus statesnė nei paklausos kreivė)

8. Monopolijos bendrosios ir ribinės pajamos

9. Monopolinė firma ir jos ekonominiai sprendimai • Pelno maksimizavimas MR = MC

10. Monopolija ir efektyvumas • Vartotojo perteklius – tai kainos, kurią vartotojas linkęs sumokėti už prekę ir kainos, kurią jis iš tikro moka skirtumas. Matuojamas plotu, esančiu žemiau paklausos kreivės ir virš kainos. • Gamintojo perteklius – tai gamintojo minimalių pajamų, už kurias gamintojai sutiktų parduoti savo prekes ir faktinių pajamų skirtumas. Matuojamas plotu, esančiu žemiau kainos ir virš pasiūlos kreivės.

11. Monopolija ir efektyvumas • Monopolija – Pareto neefektyvi struktūra

12. Monopolijų veiklos reguliavimas • Daugeliu atvejų monopolijos gamina plačiai visuomenės vartojamas prekes. • Monopolijų veikla yra reguliuojama trim pagrindiniais būdais: • Nustatoma maksimaliai galima kaina (benzinas, cukrus ir t.t.); • Mokesčiai; • Subsidijos.

13. Monopolijos reakcija į vyriausybės nustatytą kainą

14. Monopolijos reakcija į mokesčius ir subsidijas

15. Kainų diskriminacija monopolijos sąlygomis KD yra tuomet, kai tas pats produktas (vienodų kaštų ir kokybės) parduodamas daugiau nei viena kaina Kainų diskriminacijai reikalingos sąlygos: • Pardavėjas turi būti monopolininkas; • Pirkėjus galima suskirstyti į grupes, kurių kiekvienos galimybė mokėti už produktą būtų skirtinga; • Pirkėjas negali perparduoti prekės ar paslaugos.

16. Pirmojo laipsnio kainų diskriminacija Monopolininkas parduoda skirtingą prekę skirtinga kaina

17. Antrojo ir trečiojo laipsnio kainų diskriminacija • Antrojo laipsnio KD yra tuomet, kai monopolininkas parduoda skirtingą produkcijos vienetų kiekį skirtinga kaina, o kiekvienas individas pirkdamas tą patį kiekį, moka tą pačią kainą (elektra ir pan.); • Trečiojo laipsnio KD yra tuomet, kai monopolininkas parduoda prekes skirtingoms socialinėms vartotojų grupėms skirtinga kaina ( transporto bilietai ir pan.).

18. Natūraliosios monopolijos ir jų veiklos reguliavimas • NM – tai firma, kuri esant bet kokiai kainai, gali patenkinti rinkos paklausą mažesniais vidutiniais kaštais nei dvi ar daugiau mažesnių firmų. • NM gamina visuomenei būtinas prekes ar paslaugas; • NM susidaro tokiose srityse, kaip pašto, telefono, komunalinės paslaugos ir pan.

19. Natūralios monopolijos ir jų veiklos reguliavimas

20. Monopolinė konkurencija • Pagrindiniai bruožai • Sprendimų optimizavimas trumpuoju laikotarpiu • Sprendimų optimizavimas ilguoju laikotarpiu • Nekaininė konkurencija

21. 1.Monopolinė konkurencija: pagrindiniai bruožai • Daug firmų; • Lengvas įėjimas ir išėjimas iš rinkos; • Diferencijuotas produktas (dantų pasta); • Nekaininė konkurencija (firmos konkuruoja ne tik kaina, bet ir kokybe, įpakavimu, produkto pateikimu, didelę įtaką turi reklama).

22. 2.Monopolinė konkurencija: trumpas laikotarpis • Paklausos kreivė yra elastingesnė nei monopolijos, tačiau nėra absoliučiai elastinga kaip tobuloje konkurencijoje (priklauso nuo firmų skaičiaus ir produkto pobūdžio); • Firmos maksimizuoja pelną; • MR = MC.

23. Monopolinė konkurencija: trumpas laikotarpis

24. 3.Monopolinė konkurencija: ilgojo laikotarpio pusiausvyra • Tai situacija, kuriai esant nėra labai aktyvus ir nėra skatinamas firmų įėjimas ar išėjimas iš šakos; • Firmos ekonominio pelno neturi; • Firmos nuostolių neturi; • Firmos gauna normalųjį pelną; • Visais atvejais firmos mėgina gauti ir ekonominį pelną.

25. Monopolinė konkurencija: ilgojo laikotarpio pusiausvyra

26. Oligopolija • Oligopolijos apibūdinimas ir pagrindiniai bruožai; • Neturinti slapto susitarimo oligopolija (stabilios kainos modelis); • Slapto susitarimo kartelio kainų modelis; • “Kainų lyderio modelis”: trumpalaikė ir ilgalaikė pusiausvyra; • Duopolija: Cournot modelis.

27. 1.Oligopolija: pagrindiniai bruožai • Nedidelis firmų skaičius; • Produkto diferenciacija gali egzistuoti gali jos ir nebūti; • Įėjimas į šaką sudėtingas; • Pavyzdžiai: automobiliai, plienas, aliuminis, elektros įrengimai, kompiuteriai ir t.t.

28. Oligopolija: įėjimo į šaką barjerai • Natūralūs: • Masto ekonomija; • Patentai; • Technologijos; • Vardo pripažinimas. • Strateginė veikla: • Rinkos užėmimas; • Pagrindinių žaliavų šaltinių kontrolė.

29. Pusiausvyra oligopolinėje rinkoje • Firmos dirba kaip gali geriau, tačiau jos neturi iniciatyvos pakeisti gaminamos produkcijos kiekį ir kainą; • Visos firmos priimdamos sprendimus atsižvelgia į savo konkurentų galimą elgseną; • Visos firmos priimdamos sprendimus, žino, kad konkurentai gali reaguoti arba nereaguoti į jų sprendimus.

30. Oligopolija: sprendimų priėmimas • Adam Smith(1779): jeigu kiekvienas savanaudiškai siekia savo asmeninių interesų, tai “nematoma ranka” užtikrins bendrą visiems laimėjimą (t.konkurencija) • John Nash (1953): mano pasirinkimas priklauso nuo to, ką daro kiti (oligopolija): • Ekonomikos Nobelio premija 1994m.; • “Nuostabus protas”.

31. 2.Oligopolija: stabilios kainos modelio prielaidos • Rinkoje dirba trys firmos A, B, C; • Vienai A firmai keičiant kainas, kitų dviejų firmų reakcija (strategija) gali būti dvejopa; • Firmos sekdamos paskui, taip pat keičia kainą, paklausos kreivė produkcijai išlieka ta pati (D1); • Firmos ignoruoja A firmos kainų pokyčius, paklausos kreivė pasidaro žymiai elastingesnė.

32. Oligopolija: stabilios kainos modelis

33. Oligopolija: stabilios kainos modelio rezultatai • Optimaliausia kaina lūžio taške, dėl pajamų mažėjimo kainą keisti nėra tikslinga; • Keičiantis ribiniams kaštams tam tikrame intervale, kaina ir kiekis išlieka tie patys; • Modelis yra kritikuojamas dėl sudėtingo taikymo praktikoje; • Kainų pokyčiai oligopolinėje rinkoje aiškinami karteliniais susitarimais.

34. 3.Oligopolija: kartelio modelis • Slaptas kartelio susitarimas sudaromas tuomet, kai firmos tiesiogiai arba netiesiogiai susitaria dėl kainų ar rinkos dalies, t.t. apriboja konkurenciją; • Slaptas susitarimas sudaromas, kai: • Firmų produkto gamybos sąlygos yra daugmaž panašios; • Paklausa gaminamai produkcijai panaši.

35. Oligopolija: kartelinis susitarimas • Slaptojo kartelinio susitarimo sprendimai prilygsta monopolijos sprendimams: nustatoma aukšta kaina ir mažesnis kiekis, pasidalinamos rinkos; • Slaptojo kartelinio susitarimo dalyviai ne visuomet laikosi kvotų, daugeliu atvejų jiems yra naudingiau ta pačia aukšta kaina parduoti daugiau prekių ir gauti didesnį pelną; arba mažinti kainas.

36. Slaptų susitarimų kliūtys: • Kaštų ir paklausos skirtumai; • Firmų skaičius; • Sukčiavimas; • Ekonominio augimo smukimas; • Naujų firmų įėjimas į šaką; • Teisinės kliūtys: antimonopoliniai įstatymai, draudžiantys kartelių veiklą.

37. 4.Oligopolija : “kainų lyderio” (vyraujančios firmos) modelis • Firma, kuri priima sprendimus kaip monopolija, įvertinus smulkių užimamą rinkos dalį; • Firma nėra monopolija, bet veikia kaip kainų lyderis; • Smulkios firmos seka paskui lyderį; • Štakelbergo šaka (analizavo vokiečių ekonomistas Stackelberg H.(1905-1946)

38. Oligopolija: vyraujanti firma • Dv = D - Ss; • Dv = 0, kai D = Ss; • Qs = 0, tai Qv = Q; • Vyraujanti firma skiriasi nuo grynosios monopolijos: • Vyraujančiajai firmai turi įtakos veiksniai, keičiantys šakos D kreivę; • Turi įtakos mažųjų firmų kaštų pokyčiai;

39. 5.Duopolija • A.Cournot (1801-1887), - prancūzų matematikas, ekonomistas, filosofas; • Duopolijos modelis (1938): nepriklausomai nuo to, kokią kainą atėjusi į rinką atroji firma nustatytų, pirmoji firma gaminamo produkcijos kiekio nekeis, o prie kainos prisitaikys; • Rinkoje pusiausvyra susidaro, kai Q 2a/3;