Paveldėjimo teisės ypatumai Baltijos šalyse, Austrijoje ir Vokietijoje

1. Paveldėjimo teisės ypatumai Baltijos šalyse, Austrijoje ir Vokietijoje Notarė Ilzė Metuzalė 2014-05-09

2. Kompetentinga paveldėjimo reikalų tvarkymo institucija Notaras– Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje Teismas – Vokietijoje Notaras kaip teismo paskirtas atstovas – Austrijoje

3. Paveldėjimui taikoma teisė • Paveldėjimui taikoma teisė kiekvienoje valstybėje gali priklausyti nuo: • mirusiojo pilietybės, • mirusiojo nuolatinės gyvenamosios vietos, • turto buvimo vietos.

4. Austrija – paveldėjimui taikoma teisė yra teisė tos valstybės, kurios pilietybę turėjo mirusysis mirties dieną. Austrijos įstatymas išimčių nenumato, todėl asmenys negali pasirinkti paveldėjimui taikytinos teisės. Vokietija– paveldėjimui taikoma teisė yra teisė tos valstybės, kurios pilietybę turėjo mirusysis, tačiau kiekvienas užsienietis gali pasirinkti Vokietijos teisę kaip teisę, taikytiną Vokietijoje esančiam palikėjonekilnojamajam turtui.

5. Lietuva – palikimui yra taikoma teisė tos valstybės, kurioje buvo palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta jo mirties dieną. Nekilnojamajam turtui yra taikoma tos valstybės teisė, kurioje yra nekilnojamasis turtas. Lietuvos įstatymai neleidžia pasirinkti kitos taikytinos teisės. Estija – palikimui taikytina teisė yra tos valstybės teisė, kurioje buvo palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta jo mirties momentu. Estijos teisė numato galimybę pasirinkti paveldėjimui taikytiną teisę, tačiau galimybės pasirinkti teisę yra ribotos: yra galima pasirinkti tik tos šalies teisę, kurios pilietis yra palikėjas.

6. Latvija - paveldėjimui taikytina teisė priklauso nuo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto buvimo vietos. Paveldėjimui yra taikoma teisė tos valstybės, kurioje yra kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas palikėjo mirties dieną. Latvijos įstatymas nenumato jokių šio principo išimčių, o tai reiškia, kad asmuo negali pasirinkti paveldėjimui taikytinos teisės.

7. Paveldėjimas pagal įstatymą Austrija – paveldima pagal eiles, priklausomai nuo giminystės artumo. Sutuoktinis gauna trečdalį palikimo, o likusioji palikimo dalis lygiomis dalimis yra paskirstoma vaikams. Vokietija – paveldima pagal eiles, priklausomai nuo giminystės artumo. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis bus tik vienas iš paveldėtojų kartu su vaikais ir t.t., o jo paveldėjimo dalis priklausys nuo sutuoktinių turto teisinio režimo. Jeigu palikėjas gyveno kartu su sutuoktiniu ir sutuoktiniams priklausė bendras turtas lygiomis dalimis, susilaukė vaikų, palikėją pergyvenęs sutuoktinis gauna pusę palikimo (¼ kaip palikimo dalį pagal įstatymą ir ¼ dalį kaip vienkartinę kompensacinę išmoką). Likusi turto dalis yra po lygiai padalijama vaikams.

8. Lietuva - paveldima pagal eiles, priklausomai nuo giminystės artumo (iš viso Lietuvoje yra šešių eilių paveldėtojai). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ir su antros eilės paveldėtojais (jei tokių yra). Su pirmos eilės paveldėtojais sutuoktinis paveldi ¼ palikimo, jeigu paveldėtojų nėra daugiau negu 3, neskaitant sutuoktinio. Jeigu paveldėtojų yra daugiau negu trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais paveldėtojais. Jeigu sutuoktinis paveldi tik su antros eilės paveldėtojais, jam priklauso pusė palikimo. Jeigu nėra pirmos ir antros eilės paveldėtojų, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Estija – paveldima pagal eiles, iš viso yra trys paveldėtojų eilės. Jeigu palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi kartu su pirmos eilės paveldėtojais pagal įstatymą – įpėdiniais – sutuoktinis paveldi vaiko dalį, tačiau ne mažiau kaip ¼ palikimo dalies. Jeigu paveldi su antros eilės paveldėtojais – pusę palikimo. Jeigu nėra nei pirmos, nei antros eilės paveldėtojų, sutuoktinis gauna visą palikimą.

9. Latvija – paveldima pagal tam tikrą eilę, pagrįstą tiek giminystės rūšimi, tiek ir laipsnių artumu. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi vaiko dalį, jeigu vaikų nėra daugiau negu trys, o jeigu vaikų yra keturi ir daugiau – ne mažiau kaip ketvirtadalį viso palikimo.Jeigu palikėjas nepalieka įpėdinių, sutuoktinis gauna pusę palikimo, taip pat būsto įrangą. Jeigu palikėjas nepalieka nei įpėdinių, nei įvaikių, nei protėvių, nei brolių ar seserų arba jų vaikų, arba jeigu likusieji atkrenta, tuomet visą palikimą gauna palikėją pergyvenęs sutuoktinis.

10. Paveldėjimas pagal testamentą • Austrija: • oficialusis arba autentiškas testamentas, kurį sudaro notaras arba teismas, • holografinis testamentas, kurį visą savo ranka surašo ir pasirašo testatorius, • rašytinis testamentas, kurį gali būti surašęs ne pats testatorius, tačiau testatorius testamentą yra pasirašęs trijų liudytojų akivaizdoje.

11. Vokietija: • oficialusis arba autentiškasis testamentas, surašytas ir patvirtintas pas notarą, • holografinis testamentas, kurį visą savo ranka surašo ir pasirašo testatorius, • savarankiškai surašytas testamentas, kuris testatoriaus prašymu yra perduodamas saugoti teismui. • Yra įmanoma sudaryti ir bendrąjį testamentą, tačiau tik tarp sutuoktinių arba tarp vienos lyties asmenų, kurie tarpusavyje yra užregistravę partnerystę.

12. Lietuva: • oficialusis arba autentiškasis testamentas, sudarytas ir patvirtintas pas notarą, • 2) holografinis testamentas, testatoriaus ranka surašytas ir jo paties pasirašytas testamentas.

13. Igaunija: • oficialusis arba autentiškasis testamentas, sudarytas ir patvirtintas pas notarą, • testatoriaus sudarytas testamentas, perduotas saugoti notarui, • holografinis testamentas, kurį surašė ir pasirašė pats testatorius, • Testamentas, kurį gali būti surašęs ne pats testatorius, tačiau testatorius jį yra pasirašęs dviejų liudytojų akivaizdoje. • Dvi pastarosios testamentų rūšys galioja tik šešis mėnesius po jų sudarymo, jeigu testatorius tuo momentu dar yra gyvas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, reikia sudaryti naują testamentą. Oficialiojo testamento arba notarui saugoti perduoto testamento terminas nėra apribotas.

14. Latvija: • oficialusis arba autentiškas testamentas, kurį patvirtina notaras arba našlaičių teismas (gyventojams, kurie gyvena našlaičių teismo veiklos teritorijoje, kurioje nėra notaro), • testatoriaus surašytas testamentas, perduotas saugoti notarui arba našlaičių teismui, • holografinis (privatus) testamentas, kuris visas turi būti testatoriaus autentiškai surašytas ir pasirašytas, • ranka surašytas arba atspausdintas testamentas, sudarytas ir pasirašytas dviejų liudytojų akivaizdoje – ši testamento rūšis bus iš Latvijos Civilinio įstatymo pašalinta nuo 2014 metų liepos 1 dienos.

15. Tapimas paveldėtoju • Austrija – palikimas yra perduodamas paveldėtojui teismo sprendimu, kuris yra priimamas, pasibaigus specialiajai procedūrai. Procesinius veiksmus atlieka notaras teismo vardu. Mirusiojo asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas, gavęs pranešimą apie asmens mirtį, savo iniciatyva pradeda paveldėjimo procedūrą. Paveldėjimo bylos procesą veda notaras kaip teismo atstovas, kuris veikia teismo vardu. Paveldėjimo procesas pasibaigia teismo sprendimu.

16. Vokietija – jeigu paveldėjimo byla yra teisminga Vokietijos teismui, tiek notarine forma sudaryti testamentai, tiek ir testamentai, kurie yra perduoti saugoti teismui, palikėjo mirties atveju yra atplėšiami ir perskaitomi be paveldėtojo iniciatyvos. Jeigu paveldėtojas nori atsisakyti palikimo, jis turi jo atsisakyti, priešingu atveju yra laikoma, kad paveldėtojas palikimą yra priėmęs. Terminas atsisakyti palikimo yra šešios savaitės po palikėjo mirties, o jeigu palikėjo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kitoje valstybėje – šeši mėnesiai.

17. Lietuva – kad gautų palikimą, paveldėtojas turi paduoti notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba turi faktiškai pradėti valdyti paveldimąjį turtą. Paveldėjimo priėmimo terminas yra trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu paveldėtojas pradelsė palikimo priėmimo terminą, jis turi kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti palikimo priėmimo terminą. Igaunija – kad gautų palikimą, paveldėtojas turi paduoti notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. O jeigu paveldėtojas nori atsisakyti palikimo, jis turi jo atsisakyti, priešingu atveju yra laikoma, kad paveldėtojas palikimą priėmė. Terminas atsisakyti palikimo yra trys mėnesiai nuo to momento, kai paveldėtojas sužinojo apie palikėjo mirtį.

18. Latvija – kad gautų palikimą, palikėjas turi notarui įteikti pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pavedėjimo reikalus tvarko notaras, kuris dirba tame apygardos teisme, kur buvo palikėjo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta, o jeigu ji nėra žinoma - pagal paveldimo turto arba pagrindinės jo dalies buvimo vietą. Palikimo priėmimo terminas yra vieneri metai po palikėjo mirties, tačiau suinteresuotų asmenų prašymu notaras gali paskelbti apie palikimo atsiradimą ir gali nustatyti trumpesnį terminą paraiškoms pateikti. Jis negali būti trumpesnis negu trys mėnesiai nuo kvietimo publikavimo dienos. Kvietimas yra publikuojamas oficialiame leidinyje „Latvijas Vēstnesis“.