“ Žinoti nepakanka, reikia žinias taikyti, norėti nepakanka, reikia daryti“ . J.V. Gėtė

1. Istorinio mąstymo kompetencijų ugdymo ypatumai (struktūra ir modelis) ugdymą organizuojant dvikalbio ugdymo būdu Vidmantas Jurgaitis, Liucija Pobedinska, Robertas Ramanauskas, Kornelijus Šleževičius, Žaneta Vaškevičienė

2. “Žinoti nepakanka, reikia žinias taikyti, norėti nepakanka, reikia daryti“. J.V. Gėtė

3. Istorijos mokymas(is) šiandien Šiandieninės paieškos sistema akimirksniu pateikia gausybę įvairių istorinių faktų, šaltinių bei jų ištraukų, istoriografinių tekstų. O jei dar pasirinksime keletą kalbų.... Telieka tik jais tinkamai pasinaudoti.Išleista daug įvairių istorinių knygų, kurios siūlo įvairius, skirtingais argumentais ir faktais pagrįstus požiūrius į praeities įvykius. 3

4. Iššūkiai mums • Kaip turime keisti istorijos mokymą? • Kokius istorijos gebėjimus turime ugdyti? • Kokias užduotis turi atlikti mokiniai? • Ar reikia versti įsiminti daugybę faktų, datų ir sąvokų ? • Ar reikia mokyti mokytis (kalti) mintinai? • Ar reikia mokyti orientuotis istoriniame laike ir erdvėje? • Ar reikia mokyti įvertinti istorinių tekstų patikimumą ir argumentuoti jų pagrįstumą? • Ar reikia mokyti tyrinėti istorinius šaltinius? • Ar reikia mokyti interpretuoti istorijos tekstus? • Ar reikia mokyti mokytis istorijos?

5. Istorijos pagrindinio ugdymo bendroji programa (2008) ir Istorijos vidurinio ugdymo bendroji programa (2011) “Svarbiausias istorijos mokymo pagrindinėjemokykloje tikslas – padėti mokiniams formuotis istorinę sąmonę, supratimą, kad šiandienos pasaulis, jo tvarka ir vertybės yra istoriškai nulemtos ir kintančios.” “Vidurinio ugdymo pakopos koncentro istorijos ugdymosi tikslas: ugdytis istorinį mąstymą ir jį taikantsuprastiLietuvosvisuomenėsraidosEuroposkontekstetendencijas ir savo Lietuvos piliečio, europiečio tapatybę.”

6. Istorijos dalyko struktūra Istorijos ugdymo turinys jungiamas į keturias ugdomąsias veiklos sritis (subkompetencijas): Istorinės raidos supratimas. Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje. Istorijos tyrimas ir interpretavimas. Istorinio supratimo raiška.

7. Tematika • gamtinė aplinka; • visuomenė; • politika ir teisė; • ūkis; • žmogaus pasaulėžiūros pokyčiai; • tikėjimas ir religija; • mokslas ir švietimas; • menas; • žmogaus kasdienis gyvenimas.

8. ??? O koks būtų istorinio mąstymo ugdymo modelis ???

9. Artimesnių kaimynų patirtis (Vokietija)

10. Istorijos mokslo schema(pagal Jorn Rusen)

11. Istorijos mokymasis (Markus Bernhardt, Peter Gautschi, Ulrich Mayer) Orientuotis Dalykinės žinios Vertinimas Pokyčiai Laike Visuotinė Individas Istorijos šaltiniai istorija Praeitis Ateitis Istorinė sąmonė – dalykožinojimas – kompetencija Dalykinė Klausimo formulavimas analizė

12. Istorijos tematika (1) I Condicio Humana (kultūros ir istorijos metmenys) 1. Laiko suvokimas ir pasaulėžiūra 2. Gyvenimo etapai ir gyvenimo būdas 3. Sava ir svetima 4. Erdvės įveikimasir panaudojimas

13. Istorijos tematika (2) II Societes Humana (socialinai – istorinai arba visuomeninis istorijos matmuo) 1. Valdymas 2. Ekonomika 3. Kultūra 4. Socialinės nelygybės formos

14. ??? Kaip ir ką galėtume pritaikyti sau?

15. Istorijos mokymasis (V- X/XII kl) Orientuotis Dalykinės žinios Vertinimas Pokyčiai laike Pasaulio/ Lietuvos Individas Istorijos šaltiniai Praeitis Ateitis Istorinė sąmonė istorija Dalykinė Klausimo formulavimas analizė

16. Istorijos mokymasis ir kompetencijų ugdymas Istorijos supratimo raiškos /interpretavimo Orientacijos istoriniame laike ir kompetencija Orientuotis erdvėje kompetencija Dalykinės žinios Vertinimas Pokyčiai laike Individas Pasaulio/Lietuvos Istorijos Praeitis Istorinė sąmonė Ateitis istorija šaltinai Dalykinė Klausimo formulavimas analizė Istorijos šaltinių tyrimo kompetencija Raidos supratimas/ pokyčių istorijoje suvokimo kompetencija

17. Galima tematinio suskirstymo logika Visuotinė istorija/Lietuvos istorija Mokinys Originalus ISTORINĖ SĄMONĖ ISTORINĖ KULTŪRA susitikimas Istorijos tyrimų matmuo Žinios (prasmių laukas) (terminai ir sąvokos) Kompetencijos Įgalina Kertinės problemos (įgūdžiai ir gebėjimai) TEMA („didieji“ dabarties klausimai) Nuostatos Kolektyvinė atmintis PANAUDOJIMO ASPEKTAI PERSPEKTYVŪS PASIŪLYMAI

18. Individualios ir organizacinės sąlygos:  Interesai, motyvacija, žinios, kompetencijos, nuostatos, atskirų mokinių darbo įpročiai.  Išorinės sąlygos: mokymo programa, laikas, patalpos, finansai. Mokinių tikslų kompetentingas klasifikavimas ir diferencijavimas:  Kokių atskirų kompetencijų elementų pasieks mokiniai po tam tikro mokymosi etapo? Mokinių santykis su dabartimi (prieinamumas):  Priežasties ryšiai.  Kontekstas. Tema Mokymo  Santykis su pasauliu. Tematinė programos struktūra: Skersinis pjūvis tematika Genetinis – chronologinis procesas Įvykių analizė Išilginis pjūvis Lyginimas Priemonės ir medžiagos: Tekstiniai ir vaizdinai šaltiniai: Paveikslai, karikatūros, komiksai Filmai ir video Daiktai Žemėlapiai Organizacijos formos: Pasiūlomas istorijos mokymas Daugiau klausk savęs istorijos mokymas Užduotimis pagrįstas istorijos mokymas Tiriamasis istorijos mokymas Vertinimas ir įsivertinimas: Formuojamasis Savęs vertinimas Suminis Vertinimas iš šalies Prognozinis

19. R e i k a l a v i m a i Pokyčių istorijoje suvokimo kompetencija Kompetencijų Istorijos šaltinių tyrinėjimo kompetencija sritys Istorijos interpretavimo kompetencija Orientacijos istoriniame laike kompetencija Turinys iš pasaulio ir Lietuvos istorijos 1 Tema 2 Tema 3 Tema n Tema

20. Ken Osburne (britų mokslininkas) “Istorinis mąstymas nėra viskas arba nieko, esminis siekis yra pažanga, bet pažanga kame? “

21. Kompetencija ir subkompetencijos Mokslininkai nustatė kokios yra istorinio mąstymo kompetencijos sudėtinės dalys (kitaip subkompetencijos). Jie išskyrė skirtingus, bet glaudžiai susijusius istorinio mąstymo elementus/aspektus.

22. Istorinis mąstymas ir vertinimas • Ką mokiniai turi žinoti ir gebėti kai baigia eilinius istorijos mokymosi metus. Žinoma jie prisimena daugybę faktų, bet ar tai bus mūsų laukiamas atsakymas. Bendrosios programos kalba apie istorinio mąstymo ugdymą, kuo tai galėtų būti naudinga istorijos mokytojui ir mokiniams. Jeigu ne „daugiau faktų“ tai koks istorijos mokymosi tikslas. • Pirmiausia tai svarbu vertinat mokinių pasiekimus. Bendri teiginiai apie vertingą istorijos mokymosi nauda, neveiksmingi, jei mes to nevertiname. Mūsų tikslas susikurti instrumentus vertinančius istorinį mąstymą.

23. Pavyzdžiai Mokiniai gebėtų: • nustatyti istorinio įvykio/reiškinio/proceso reikšmę (kodėl šiandien mums aktualūs tam tikri istoriniai įvykai? Kodėl Žalgirio mūšio jubiliejus svarbus mums?) • panaudoti pirminius šaltinius (kaip surasti, atrinkti, kontekstualizuoti, interpretuoti šaltinius – istoriniai argumentacijai. Ką reiškia Vasario 16- osios akto įspausdinimas 1918 m. “Lietuvos Aide”?) • identifikuokiti tęstinumą ir pokyčius (kas pasikeitė, kas liko tas pats per ilgą laiką. Kas pasikeitė ir kas liko taip pat Lietuvos vaikų gyvenime nuo 1950 m. iki šiandienos?)

24. Pavyzdžiai • išanalizuoti priežastis ir pasekmes (kaip ir kodėl tam tikros aplinkybės ir veiksmai atvedė į kitus. Kokios buvo 1863 m. sukilimo priežastys?) • vertinti iš istorinės perspektyvos (suvokti atskiros socialinės grupės, su skirtingu socialiniu, kultūriniu, intelektualiniu, netgi emociniu kontekstu, indėlį į visuomenės ar valstybės raidą . Kaip vyko totorių įsiliejimas į Lietuvos valstybę ir visuomenę nuo viduramžių iki šių dienų?) • suvokti istorinių interpretacijų moralinį matmenį (kaip vertiname kitus, kaip vertiname praeities veikėjų veiksmus, kaip skirtingos praeities interpretacijos atspindi skirtingas moralines pozicija šiandien? Kokios praeities nusikaltimų pasekmės šiandienai? Kas šiandiena turi būti padaryta, kad nebebūtų eskaluojamas atskirų lietuvių dalyvavimas holokauste?)

25. Mūsų istorinio mąstymo kompetencijos modelio struktūra.

26. Istorinis mąstymas - kompetencija Istorinio mąstymo subkompetencijos • Istorinės raidos supratimas • Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje • Istorijos tyrimas ir interpretavimas • Istorijos supratimo raiška

27. Istorinės raidos subkompetencijos elementai • Įvykio/reiškinio/proceso bruožai.(visuomeninis ,ūkinis, politinis, kultūrinis). • Įvykio/reiškinio/proceso priežastys ir pasekmės. • Įvykių/ reiškinių/ procesų tąsa ir pasikeitimai. • Asmenybių sąsajos su įvykiais/reiškiniais/procesais.

28. Orientavimosi istoriniame laike ir erdvėje subkompetencijos elementai • Istorijos įvykių/reiškinių/procesų nustatymas laike. (datą/amžius.) • Įvykių/reiškinių/procesų chronologinė seka. • Įvykio/reiškinio/proceso chronologiškumas/sinchroniškumas. • Erdvės nurodymas ir apibūdinimas. • Žemėlapio duomenų naudojimas. • Gamtinių sąlygų įtaka įvykiams/reiškiniams/procesams.

29. Istorijos tyrimo ir interpretavimo subkompetencijos elementai • Istorijos šaltinio tipo nustatymas ir pagrindimas. • Informacijos apie šaltinį išgavimas. • Šaltinių palyginimas - (panašumų ir skirtumų nustatymas). • Šaltinio autoriaus požiūrio ir patikimumo įvertinimas. • Šaltinio reikšmės vertinimas.

30. Istorijos supratimo raiškos subkompetencijos elementai • Sąvokų paaiškinimas ir vartojimas. • Supratimo įvairiais būdais raiška (raštu, žodžiu, vaizdinėmis priemonėmis). • Įvykio/reiškinio/proceso vertinimas iš perspektyvos. • Įvykio/reiškinio/proceso moralinis vertinimas.

31. Užduotis Remiantis atrinktais istorinio mąstymo subkompetencijų elementais aprašyti mokinių gebėjimų grupių pasiekimo lygmenisatskiruose koncentruose: 5 - 6 kl., 7 – 8 kl., 9 – 10 kl. Trukmė - 45 min. Darbų pristatymas - 20 min.