330 likes | 524 Views
Lietuvos ir Baltijos valstybių energetikos strategijų aptarimas. Vilnius, 2007 m. sausio 30 d. Habil. dr. V . Miškinis. Baltijos energetikos strategijos projektas. Pristatymo turinys. Strategijos rengimo organizavimas Energetikos sektoriaus strateginė analizė
E N D
Lietuvos ir Baltijos valstybių energetikos strategijų aptarimas Vilnius, 2007 m. sausio 30 d. Habil.dr. V. Miškinis Baltijos energetikos strategijos projektas
Pristatymo turinys • Strategijos rengimo organizavimas • Energetikos sektoriaus strateginė analizė • Baltijos valstybių strateginiai tikslai • Elektros energetikos sektoriaus uždaviniai • Gamtinių dujų sektoriaus uždaviniai • Skysto kuro sektoriaus uždaviniai • Tolesni veiksmai
Prie Prie ž ž i i u ū ros ros komitetas komitetas BES BES rengimo rengimo koordinatorius koordinatorius Lietuvos Lietuvos Latvijos Latvijos Est Est ijos ijos darbo grup darbo grup ė e darbo grup darbo grup ė e darbo grup darbo grup ė e MA MA Energ Energ . . i į m m . . Ekspertai Ekspertai BES rengimo organizavimas
Lietuvos darbo grupė • Akad. Z. R. Rudzikas (darbo grupės vadovas); • Prof. L. Ašmantas; • S. Bilys (AB „Lietuvos dujos”); • Prof. R. Deksnys (KTU); • Dr. A. Galinis (LEI); • Prof. J. Gylys (KTU); • Habil. dr. V. Miškinis (LEI); • Dr. R. Šimašius (LLRI); • Dr. D. Šulga (AB „Lietuvos energija”); • Akad. J. Vilemas (LEI).
BES tikslai • Atnaujinti Baltijos valstybių energetikos politiką, ypač siekiant parengti principus dėl bendros elektros energijos rinkos; • Pagrįsti darnią energetikos sektoriaus plėtrą; • Numatyti bendrus sprendimus dėl atskirų sektoriųtolesnės raidos.
Stiprybės • Gera pirminės energijos balanso struktūra; • Esamų energetinių pajėgumų pakanka regiono poreikiams tenkinti; • Gera elektros energijos gamybos struktūra pagal technologijas ir naudojamo kuro rūšis; • Racionaliai išvystyta gamtinių dujų infrastruktūra; • Veikianti naftos perdirbimo gamyklair galimybė naudoti netradicines skysto kuro rūšis.
Stiprybės • Gera pirminės energijos balanso struktūra; • Esamų energetinių pajėgumų pakanka regiono poreikiams tenkinti; • Gera elektros energijos gamybos struktūra pagal technologijas ir naudojamo kuro rūšis; • Racionaliai išvystyta gamtinių dujų infrastruktūra; • Veikianti naftos perdirbimo gamyklair galimybė naudoti netradicines skysto kuro rūšis.
Stiprybės • Gera pirminės energijos balanso struktūra; • Esamų energetinių pajėgumų pakanka regiono poreikiams tenkinti; • Gera elektros energijos gamybos struktūra pagal technologijas ir naudojamo kuro rūšis; • Racionaliai išvystyta gamtinių dujų infrastruktūra; • Veikianti naftos perdirbimo gamyklair galimybė naudoti netradicines skysto kuro rūšis.
Silpnybės (1) • Ribota rinka, mažas elektros tiekėjų skaičius ir Baltijos šalių politikos tikslų bei teisės aktų skirtumai; • Nepakankami ryšių su ES energijos rinkomis pajėgumai; • Žemas energijos vartojimo efektyvumas pastatuose, transporto sektoriuje ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemose; • Nepakankama perdavimo sistemų ir skirstomųjų tinklų techninė kokybė;
Silpnybės (2) • Silpni ir neskaidrūs kainų signalai investicijoms į naujus generuojančius pajėgumus; • Maža Baltijos šalių elektros rinkos apimtis kelia papildomas problemas, susijusias su didelės galios atominių elektrinių eksploatavimu; • Dabartiniu metu Baltijos valstybės gali pirkti gamtines dujas tik iš Rusijos; • Neskaidrus gamtinių dujų rinkos reguliavimas, neskatinamos investicijos į tinklų, ypač jungčių tarp šalių plėtrą, ribotas infrastruktūros pralaidumas.
Galimybės (1) • Galimo energijos taupymo potencialo panaudojimas sumažins energijos poreikių ir generuojančių galių augimo tempus; • Ekonomiškai pateisinamas didesnis galimų vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių indėlis sumažins priklausomybę nuo kuro importo; • Esama infrastruktūra ir sukaupta patirtis yra palankūs veiksniai naujai atominei elektrinei statyti; • Esamų centralizuoto šilumos tiekimo sistemų modernizavimas skatins bendros šilumos ir elektros gamybos plėtrą;
Galimybės (2) • Jungčių su Suomijos, Lenkijos ir Švedijos elektros energetikos sistemomis įrengimas padidins elektros energijos tiekimo patikimumą; • Pozityvus Baltijos šalių visuomenės požiūris į branduolinę energetiką sudarys palankią aplinką naujai atominei elektrinei Lietuvoje statyti; • UCTE reikalavimų taikymas padidins elektros energijos tiekimo patikimumą; • Esamų gamtinių dujų saugyklų plėtra ir naujų statyba; • Potencialus suskystintų dujų importo/eksporto terminalo įrengimas; • Tolesnė netradicinių kuro rūšių naudojimo plėtra.
Grėsmės (1) • Bendras energijos tiekimo būklės blogėjimas; • Bendros energetikos politikos nebuvimas; • Pažeidžiamumas, kurį kelia globalinės tendencijos; • Lėtas centralizuoto šilumos tiekimo sistemų modernizavimas; • Potencialus staigus elektros kainų padidėjimas; • Stambių avarijų tinkluose ir/arba sisteminių avarijų tikimybė;
Grėsmės (2) • Galimas vietinės pilietinės visuomenės ir vietinės valdžios priešinimasis; • Neapibrėžtumas dėl ilgalaikio kuro tiekimo elektrinėms; • Priklausomybės nuo gamtinių dujų tiekimo padidėjimas uždarius Ignalinos atominę elektrinę; • Potencialūs naftos ir jos produktų tiekimo sutrikimai; • Potencialus Rusijos elektros energijos tiekėjų dominavimas su dempingo elementais; • Kvalifikuotų specialistų stoka.
Strateginiai tikslai (1) • Energetinis saugumas; • Darni energetikos sektoriaus plėtra; • Konkurencingumas.
Strateginiai tikslai (2) • Integruoti elektros energetikos ir gamtinių dujų tiekimo sistemas į ES energetikos sistemas ir energijos rinkas; • Diversifikuoti pirminės energijos šaltinius ir tiekėjus, padidinti atsinaujinančių energijos išteklių indėlį; • Padidinti energijos vartojimo efektyvumą; • Plėsti energijos išteklių, įskaitant elektros energiją, tranzito maršrutus; • Stiprinti universitetus ir mokslo tyrimų institucijas; • Parengti ir įgyvendinti bendrą politiką dėl energijos importo iš šalių, nepriklausančių ES.
Elektros energetikos sektoriaus uždaviniai • Plėsti Baltijos šalių bendradarbiavimą – sukurti racionalią konkurencinę aplinką, stiprinti tranzitą, skatinti bendrą elektros energijos rinką; • Parengti elektros energetikos sistemų integracijos į Centrinės Europos ir Šiaurės šalių rinkas veiksmų planą; • Modernizuoti esamas elektrines, atnaujinti ir plėsti perdavimo ir skirstomuosius tinklus; • Išnaudoti paskirstytosios elektros energijos gamybos plėtros galimybes ir privalumus; • Elektros energijos gamybos struktūroje padidintiatsinaujinančių energijos išteklių indėlį.
Gamtinių dujų sektoriaus uždaviniai • Parengti regioninio suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo ir reikiamos infrastruktūros plėtros galimybių studiją; • Parengti Lenkijos ir Lietuvos gamtinių dujų tiekimo sistemų sujungimo galimybių studiją; • Siekti paramos iš ES struktūrinių fondų strateginių dujotiekių, sujungsiančių Lietuvos - Lenkijosir Estijos - Suomijosgamtinių dujų sistemas, statybai.
Skysto kuro sektoriaus uždaviniai • Palaikyti skystojo kuro struktūros įvairovę Baltijos valstybių rinkoje; • Plėtoti biodegalų gamybą ir netradicinius energijos šaltinius; • Efektyviai sukaupti privalomas skystojo kuro atsargas.
Pirminės energijos intensyvumas 2004 m., BVP valiutų keitimo kursu
Pirminės energijos vartojimo struktūra 3 22 31 33 86 55 58 72
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis pirminės energijos balanse 2004 m.
Tikslai • Padidinti pirminės energijos šaltinių įvairovę; • Iki 2010 m. sukaupti racionalias skystojo kuro atsargas; • Iki 2012 m. elektros jungčių su kitomis ES šalimis pajėgumas bus ne mažesnis kaip 1500 MW; • Iki 2015 m. pastatyti dujų jungtį su kitomis ES šalimis; • Kasmetmažinti infrastruktūros sutrikimų skaičių; • Padidinti projektų, įgyvendintų bendradarbiaujant Baltijos energetikos kompanijoms, skaičių; • Mažinti energetikos sistemų pažeidžiamumą; • Metinis galutinės energijos sąnaudų prieaugis turi neviršyti 30% nuo BVP padidėjimo.
Išvados • Globali energetikos aplinka reikalaujaformuoti bendrą energetikos politiką ir parengti bendrus sprendimus; • Elektros energetikos ir gamtinių dujų sistemų integracija į ES energetikos sistemas; • Naujų generuojančių galių statyba; • Energetikos sistemų modernizavimas; • Regioninio suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimas; • Spartesnis ekonomiškai pateisinamų vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas; • Svarbiausios BES nuostatos – Veiksmų plane.
Elektros energijos sąnaudų augimo tempai 1,0% -2,2% 1,8% 6,4% 4,3% 6,8% 4,3% 4,3% 6,6% 6,6% 4,3% 4,0%