Indij os etiketas

1. Indijos etiketas Parengė: Technologijų pedagogikos I kr studentė Aliona Jakovleva

2. Indija • Jau dabar Indija yra didžiausia pasaulio demokratinė valstybė, įsikūrusi savo subkontinente. Tai sena kultūra ir viena seniausių pasaulio civilizacijų. Tada, kai apie 600 m. pr. Kr. atsirado budizmas, induizmas – pagrindinė vietinė religija ( žinoma kaip brahmanizmas savo ankstyviausiose stadijose ) buvo jau labai sena. Šiandien 90% pasaulio indų gyvena Indijoje. Indijos skurdas stebina. Žemė sunkiai gali išmaitinti savo gyventojus, tačiau visus supa gamtos grožis – nuodidžiausių Himalajų šiaurėje iki nuostabiausių tropinių pakrančių pietuose. Žmonės kalba daugiau kaip trisdešimčią įvairių kalbų, išpažįstą keturias pagrindines pasaulio religijas. Šis subtilus mišinys nuolat kaitina atmosferą.

3. Priklausomi ar nepriklausomi nuo kitų? • Derinamas nuoširuds rūpinimasis šeima, visa gimine ir kitomis grupėmis, apibūdinančiomis individą ( darbas, religija ), su saviraiška. Individai savo grupėje atsako patys už save. Iš jų laukiama, kad patys naudotų savo išteklius tikslams pasiekti. Vis dėlto individuali iniciatyva, nors ir svarbi, turi būti pateisinta kitiems teikiama nauda. Kad ji butų sėkminga, į procesą reikia įtraukti kuo daugiau kitų žmonių.

4. Hierarchijos ar lygybės šalininkai? • Kastų sistema sukūrė griežtą hierarchiją kaip visuomenės organizavimo būdą visais lygiais – namuose, mokykloje, gatvėje, darbe. Visada pradėkite nuo galimo aukščiausio lygio. Susiformavusi tradicija labai oficialiai bendrauti su žmonėmis pagal jų rangą ir statusą. Indijoje kiekvienas demonstruoja savo rangą valdžia iš viršaus, ir tai valdžiai rodoma. Toks hierarchijos pabrėžimas normalizuoja nelygius santykius : natūralu, kad vieni vadovauja, kiti ne, vieni valdo, kiti ne, vieni diktuoja, kiti paklūsta. Aukštesnieji visada priima sprendimus.

5. Valdingumas arba bendravimas? • Tiesioginės situacijos apibrėžia sprendimus ir veiksmus, vadinasi, beveik viskas priklauso nuo to, ar žinai reikalingus žmones ir ar supranti įtakos reikšmę. Vis dėlto tuo pačiu metu aišku, kad moralės atžvilgiu tai gali būti neteisinga, taigi sunerimstama, kai toks elgesys tampa akivaizdus. Labai vertinamos universalios taisyklės.

6. Požiūris į laikąVienmatis ar daugiamatis? Iš esmės Indija yra daugiamatė kultūa – laikrodis paprastai neapibrėžia veiksmų. Atleidžiami neišvengemi vėlavimai ir demonstruojamas supratimas, kai reikalai nevyksta taip, kaip buvo suplanuoti. Žmonės gali ateiti arba neateiti į suorganizuotus renginius, susitikimus. Projektai gali būti vykdomi arba nevykdomi taip, kaip buvo numatyta. Netgi šiandien tvarkarščiai laisvi ir lankstūs; darbas prasideda apie 9 val. ryto ir baigiasi apie 4 val. popiet.

7. Rizikuojantys ar vengiantys rizikos? • Indai, užimantys aukštas pareigas, linkę rizikuoti, o žemas – ne. Reikia pasikeisti nuomonėmis su daugeliu žmonių, kol sprendimas priimamas. Tačiau retai pasiekiamas sprendimas. Tai paprastai yra individai, kurie neketina palengvinti savo verslo.

8. Kaip visuomenei geriausia bendrauti su pasauliu? • Indai gali būti labai atviri. Individai turi neginčytiną valdžią, kurią lemia jų padėtis. Viena iš kastų sistemos susiformavimo priežasčių buvo sukurti aiškias tų sluoksnių elgesio taisykles, todėl indai neabejodami sako tai, ką jų padėtis leidžia jiems sakyti. Jie nebūtinai vengia konfrontacijos ( prieštaravimo didėjimas ar didinimas ). Bendraudami su pašaliniais asmenimis, ypač vakariečiais, indai atsisako kai kurių rango teisių ir tampa apdairesni.

9. Oficialūs ir neoficialūs? • Indijos visuomenė yra oficiali, laikosi ritualų; kikeviena grupė savaip gerbia hierarchiją ir kiekvieno sluoksnio pareigas. Indai dar oficialesni, kai asmuo yra pašalinis arba tik pradedantis užmegzti ryšius su grupe.

10. Pagarbūs kreipiniai į vyrus, moteris ir vaikus • Svarbu atpažinti induizmo atstovus ir musulmonus, nes pagarbūs kreipiniai ir pasisveikinimai bus skirtingi. Kalbant bendrai, musulmonus galima atpažinti pagal jų vardus. Dažnai jie arabiški arba arabiškų formų ( nes tai kalba, kuria buvo parašytas Koranas; daugelis ją laiko šventa ). Induizmo arba budizmo žodžių ( pvz., Subramanian, Prabudha )

11. Induizmo atstovai • Nemažai išlaikę tradicines indiškas formas, kai nėra pavardės, tik vardas ir pagarbu kreipinys. Ir vyrai, ir moterys priš savo vardą rašo pirmąją tėvo vardo raidę. Pavyzdžiui, R. Sarinda. Sarinda yra asmens vardas, o R – tėvo vardo ( Ravi ) pirmoji raidė. Teisngas krepinys – pone Sarinda. Jeigu moteris, vardu K. Sardar už pono Sarindos, į ją reikės kreiptis ponia Sardar Sarinda. • Ponas indiškai – sri; dažnai jis eina prieš vardą. Pavyzdžiui, Sri dr. R. Sarinda.

12. Musulmonai • Kreipdamiesi į vyrus, vartokite vardą bin ( reiškianti “ kieno sūnus” ) ir tėvo vardą ( pvz., Ali bin Muhammad ). Tinkamas kreipinys yra “Pone Ali”. • Kreipdamiesi į moteris, vartokite vardą, binti arba binte ( reiškiančius “kieno dukra” ) ir tėvo vardą ( pvz., Asmah binti Naguib ). Tinkamas kreipinys yra “Ponia/ Panele Asmah”. • Jeigu Ali it Asmah būtų susituokusę, kreipiantis į ją po jos vardo galima sakyti vyro vardą. Taigi tinkamas kreipinys “Ponia Asmah Alu”. Jeigu žinomos pareigos , jos turi būti įvardintos prieš vardus ( pvz., Ponas dr. Ali bin Muhamad ). • Jeigu vyrai musulmonai yra atlikę chadžą ( kelionę į Meką ), prieš jų vardą vartojamas pagarbus kreipys chadžijus ( kelionę į Meką ). • Jeigu moterys musulmonės yra atlikusios chadžijus ( pvz., Chadžijus Ali bin Muhammand ). • Jeigu moterys musulmonės yra atlikusios chadžą, prieš jų vardą vartojamas chadžija ( pvz., Chadžija Asmah binti Naguib, o jei ištekėjusi – Chadžija Asmah Ali ).

13. Sikai • Prieš savo vardą vyrai sikai vartoja singh, o moterys – kaur ( pvz., Singh Ali, Kaur Asmah ). • Ištekėjusios moterys vartoja savo vardą ir vyro vardą kaip vardą kaip pavardę ( kaip ir musulmonės ). Nervartokite singh vietoj pavardės, nesakykite “Pone Singh”, nes tai reikštų “ Pone pone”.

14. Sveikinimasis ir supažindinimas • Sveikindamiesi indai vadina jus paprastai – vardu arba pavarde, pridedami pareigas. Vardo vartojimas nėra neoficialus, nes vardas Indijoje yra tinkamas kreipnys. • Visada laukite, kol jus pristatys nepažįstamiems; niekada nesiimkite iniciatyvos patys, nes dažniausiai tai bus laikoma netinkamu poelgiu. Indai užtikrina, kad vieni kitiems nebus pritatyti skirtingų kastų atstovai. • Susibūrime niekada nesėskite, kol nebūsite pakviesti. • Atsisveikinti reikia su kiekvinu dalyvaujančiu asmeniu, pamojavimas čia netinka.

15. Fizinis sveikinimosi stilius • Induizmo atstovai ir Sikai. Kaip ir daugelyje Azijos kultūrų, Indijoje žmonės sveikindamiesi nesiliečia vienas prie kito, bent jau iš pradžių. Rankos paspaudimas nebūdingas šiam regionui. Kadangi Vakarai turi didelę įtaką Indijai, kartais vakariečiams spaudžiama ranką po tradicinio pasisveikinimo namaste ( pažodžiui, “gerbiu dievybę tavyje” ). Namaste reikalauja, kad rankos būtų sudėtos taip, kaip meldžiantis, krūtinės lygyje, kad nulenkiant galvą smakras beveik liestų pirštų galiukus. Lenkdami galvą, keliate rankas ir sakote: “Nameste”. • Paprastai rankų nespaudžia vyrai su moterimis; jeigu jau taip atsitinka, moterys turi ištiesti ranką pirmos. • Labai oficialiose situacijose pasisveikinus tradiciškai žmogui ant kaklo uždedamas gėlių vainikas ( panašus į Havajų lei ). Jeigu jums uždėtų tokį vainiką, būkite nuolankus, o pasodintas nusiimkite jį ir padėkite ant stalo, esančio jūsų dešinėje.

16. Musulmonai. Įprastas pasisveikinimas – salaam. Vadinasi, švelniai paspaudžiama dešinė ranka, tada ranka paliečiama krūtinė. Tradiciškai salaam reiškė – nusilenkiant dešine ranka greitai paliesti kaktą, tada širdį ir viršutinę pilvo dalį. Musulmonės moterys ir musulmonai vyrai nespaudžia vieni kitiems rankų. • Prisistatant indų verslininkams reiktų pasikeisti vizitinėmis kortelėmis. Visada pasiimkite daug vizitinių kortelių, nes turėsite jas pdalyti kiekvienam pristatytam asmeniui. Jūsų kortelės turi būti tvarkingos: jos parodo jus kaip asmenybę, todėl turi atrodyti kuo gražiau. • Šypsena yra kita nežodinio bendravimo forma; keičiantis kortelėmis reikia šypsotis, parodyti, kad jums malonu sutiktį kitą žmogų. Svarbiausia – žinios apie vienas kito socialinę padėtį. • Pasibaigus susitikimui, nedėkite vizitines korteles į užpakalinę kelnių kišenę; kruopščiai jas susirinkite ir sudėkite į varinę kortelių dėžutę ( ji negali būti odinė ), o ją įsidėkite į kairiają vidinę švarko kišenę ( arčiau širdies ).

17. Bendravimo būdaiTinkamos ir netinkamos temos • Tinkamos. Viskas, kas atspindi jūsų asmeninius interesus ir pomėgius, domėkitės Indija – tautiniais patiekalais, istorija. Palankiai bus įvertinta diskusija apie jūsų firmą ir jos darbą. Taip indai sužinos daugiau apie jus ir jūsų veiklą. Visų pokalbių tikslas, ypač iš pradžių, - sukurti ir palaikyti draugišką atmosferą, nors svarstomos temos ir būtų sudėtingos, priešingos. Pirmiausia kalbėkite apie dalykus, kurie bendri visiems, kad užsimegztų tarpusavio ryšys. • Netinkamos. Politika, aktualūs įvykiai, bet koks reiškinys, kuris gali būti vertinamas priešingai. Atsitiktiniame pokalbyje neklauskite žmogaus apie jo pareigas ir uždarbį. Neklausinėkite kolegos apie šeimos gyvenimą, apie tarnus ir namų ūkį. Nesakykite savo nuomonės apie Gandhi šeimą ar politinę korupciją. Niekada neaptarinėkite religijos, nemenkinkite nė vienos konkrečios grupės.

18. Tonas, garsumas, kalbėsena • Paprastai indai kalba švelniu, tyliu balsu, bent jau iš pradžių. Tačiau jie gali tapti labai gyvi ir tiesūs. Tada tonas pakeliamas labiau, negu vakariečiai įpratę, kalbama greitakalbe. Jeigu jūs šnekėsite lėtai, jie gali suprasti užuominą ir taip pat sulėtinti kalbą.

19. Tylos intarpai • Pasyvi tyla, kai tiesiog nėra žodžių, gali būti iniciatyvi bendravimo forma, bet Indijai nėra būdinga.

20. Fiziniai gestai ir veido išraiška • Indijoje įprasta kraipyti galvą, ypač Pietuose. Šis judesys rodo, kad indas klauso, ką sakote, ir kad turite kalbėti toliau. Mirksėjimas, švilpimas ir panašūs veiksmai laikomi labai vulgariais. Niekada nelieskite niekieno, net mažų vaikų, galvos; ji laikoma švenčiausia kūno vieta. Niekam nerodykite savo bato pado. Tai vulgaru, nes padas liečia žemę, todėl yra nešvariausia vieta. Gatvėje niekam neduokite išmaldos, nes tai tik paskatins prašančiuosius. Filantropine veikla galima užsiimti aukojant aukas garbingoms vietos labdaros įstaigoms. • Kai veiksmas ar gestas atliekamas veina ranka, niekada to nedarykite kaire, ypač jeigu šalia yra musulmonų, nes ji laikoma nešvaria ( ranka, naudojama asmniniai higienai ). Dokumentus, maistą, pinigus paduokite tik dešine ranka ( jeigu esate kairiarankis, teks to išmoksti ). Prieš įeidami į indų šventiklą ar musulmonų mečetę, nusiaukite batus; taip pat reikia nusiplauti rankas ir kojas. Indų šventyklose laukiami ir vyrai, ir moterys, bet moterims gali būri draudžiama būti tam tikrose mečetės vietose arba į ją įeiti tam tikru laiki. Moterys, įeinančios į šventiklą ar mečetę, turi prisidengti galvas, kojas iki kelių ir rankas iki alkunių.

21. Laikysena ir fizinis artumas • Niekada, ypač susitikę indą pirmą kartą, nelieskite jo, tik paspauskite jam ranką. Niekada netapšnokite per nugarą, neapsikabinkite, nebučiuokite. Jei vyrai ir moterys sėdėdami nori sukryžiuoti kojas, tai kulkšnis negali būti virš kelio (moterims priimtinas būdas yra sukryžiuoti kulkšneliai; negalima atsukti batų padų į kitus žmones). Niekada nekramtykite gumos, nesikūprinkite, nesilenkite virš daiktų.

22. Žvilgsniai • Indijoje žvilgsniai tarp skirtingų klasių labai netiesioginiai, tačiau jie gali būti tiesūs tarp lygių žmonių. Susidomėjimas, ką kalba vadovas, parodomas nukreipiant žvilgsnį, o ne žiūrint tiesiai į akis. Neoficialiose situacijose akimis dažnai parodomi tikrieji jausmai, kai žodžiais išreikšti mintis gali būti sunku.

23. Emocijos • Indai gali būti labai santūrūs, susitikę su kitos klasės žmonėmis arba su tais, kurių klasės ir autoriteto nežino. Tačiau su pažįstamais ir sau lygiais gali elgtis labai emocingai.

24. Elgesys viešose vietoseVikščiojimas ir stovėjimas eilėse • Gatvėse, parduotuvėse ir daugomoje viešų vietų žmonės beveik nekreipia dėmesio į eilių tvarkingumą. Nuo keleivių kiekio priklauso, ar viešajame transporte nuolat stumdomasi ir baksnojama. Tačiau tai nereiškia, kad reikia įlipti į traukinį ar autobusą ankščiau už visus kitus.

25. Oro uostas, geležinkelio stotys, parduotuvėse • Šalyse, kuriose taip svarbu rangas, klientų aptarnavimas nėra toks, kokio tikimės. Tai kultūra, orientuota į vergiškumą, o ne į paslaugas. Parduotuvės miestuose atidarytos vakarais, savaitgaliais, ir dienomis. Maisto prekyvietėse nelieskite produktų, nes kitiems jie bus nešvarūs. Jeigu nusiperkate daiktą pramoninių prekių parduotuvėje ir vėliau iškyla problemų, grąžinti pirkinį sunku. • Rūkimas yra liga. Transporte, restorane, kitose viešose vietose gali būti nelengva rasti vietą, kurioje tai draudžiama (jokiu būdu nerūkykite musulmonų akivaizdoje ramadano metu, kai jie pasninkauja).

26. Arbatpinigiai • Arbatpinigių reikalaujama visur, kur tik galite įsivaizduoti. Restoranuose – 10 procentų, kurie neįrašomi į sąskaitą (garantuotas dvigubas čekis); arbatpinigių nereikės, jeigu iš anksto susitarėte dėl taksi kainos ir į ją įeina arbatpinigiai. Už visa kita pakanka kelių rupijų, bet visada turėkite daug smulkių, kurių per dieną prireiks. Būkite atidūs, vaikščiodami prie šventyklų. Prie jūsų gali prieiti žmonės ir siūlyti prasad (dievų dovaną) – gėlių vainiką arba apyrankę. Tada jūs privalote užmokėti. Ir sunku dovaną grąžinti.

27. Punktualumas • Punktualumas yra vertinamas, bet Indijoje nėra būdingas. Į verslo susitikimus, jeigu galite, ateikite laiku. Tik nesijaudinkite, jei penkias minutes vėluojate.Oficialiomis progomis tinka vėluoti dvidešimt minučių. Pasiteisinti galite bendra pastaba apie orą, eismą arba dar ką nors.

28. Asmens higiena • Indijoje švara siejama su tyrumu, todėl ji svarbi. Įprasta plauti rankas ir kojas daugiau nei kartą per dieną. Reikia skaniai kvepėti, bet tai, ką indas laiko geru ar blogu kvapu, vakariečiui gali atrodyti visai kitaip. Visame regione mėsos (ypač raudonosios) kvapas yra įžeidus, tačiau kitų maisto produktų kvapas - česnako, jūros gėrybių – nesulaukia tiek dėmesio, taip pat ir natūralūs žmogaus kūno kvapai. Nepūskite nosies viešose vietose – tai labai nekultūringa. Kartais gatvėse spjaudoma. Musulmonai ir indai vyrai dažnai demonstruoja savo veido plaukus. Paprastai jie nešioja ūsus. Pavalgius visiškai priimtina naudoti dantų krapštukus, tik reikia prisidengti kita ranka, kad aplinkiniai nematytų jūsų burnos. Prisiminkite, kad musulmonai laiko šunis labai nešvariais, todėl nesivedžiokite jų kartų.

29. Aksesuarai, papuošalai, kosmetika • Makiažas, šukuosena ir aksesuarai yra svarbūs moterims, bet tik jeigu jie kuklūs. Kvepalai ir odekolonai populiarūs, bet paprastai juose nėra alkoholio (islamas jį draudžia). Kad būtų dailesnės, per vidurį kaktos, šiek tiek virš antakių, indės užsideda bindi – grožio tašką; jis nerodo rango ar padėties.

30. Elgesys prie stalo • Valgomosios lazdelės nenaudojamos. Indijoje naudojami šaukštai, šakutės ir peiliai. Jei nereikia, nenaudojama jokių įrankių (daugiau tradiciniuose musulmonų restoranuose). Kadangi šaukštas yra svarbesnis už šakutę, laikyti jį dešine ranka, jei esate dešiniarankis. Prireikus jį padėkite ir pasiimkite šakutę. Niekada nevalgykite kairiąja ranka. • Jei nėra jokių įrankių rekia valgyti pirštais. Kai kurių nuomone, taip dar įdomiau – nauja jutiminė patirtis. Rankomis valgomas maistas vadinamas “banano lapo” maistu: tai puikūs vegetariški ir mėsos patiekalai, pateikiami su ryžiais ir padažu ant didelio banano lapo. Jokių lėkščių, jokių šakučių, šaukštų ar lazdelių. Pasiimate pirštais ryžių, smiliumi, nykščiu ir viduriniais pirštais (tik ne delnu) padarote iš jų kamuoliuką, pamirkote į padažą ant banano lapo, sumaišote su daržovėmis ar gabalėliu vištienos ir viską dedate į burną. Dauguma restoranų, kuriuose pateikiami patiekalai ant lapo, yra musulmoniški arba vegetariški.

31. Literatūros sąrašas • Dean Foster “ Azijos Šalių Etiketas”