Download
1 / 34
340 likes | 597 Views
Apie Latvijos ir Lietuvos forumą. Idejos ir vyksmas. Latvijos ir Lietuvos forumas – tai abiejų baltų tautų kultūros, meno, žiniasklaidos, akademinių, politinių ir kitų visuomenės sluoksnių atstovų kvietimas aptarti 21 amžiuje pakitusią abiejų baltų tautų situaciją.
E N D
Apie Latvijos ir Lietuvos forumą • Idejos ir vyksmas
Latvijos ir Lietuvos forumas – tai abiejų baltų tautų kultūros, meno, žiniasklaidos, akademinių, politinių ir kitų visuomenės sluoksnių atstovų kvietimas aptarti 21 amžiuje pakitusią abiejų baltų tautų situaciją.
Latvijos ir Lietuvos forumo tikslas – konstatuoti problemas, ieškoti jų sprendimo būdų, plačiau atskleisti baltiškąją tapatybę bei stiprinti šiuolaikinį jos suvokimą. • Baltų kalbos ir kultūra yra unikalus pasaulinio masto paveldas, kurį išsaugoti ir puoselėti galime tiktai mes patys – taip tapsime stipresni kaip valstybės, tautos ir kaip artimiausi partneriai.
Latvijos ir Lietuvos forumo kongresai • 1. – Kaune, 2005 m. IX 21-22 diena • 2. – Rygoje, 2006 m. IX 21-22 diena • 3. – Agluonoje ir Rėzeknėje, 2008 m. IX 20-21 diena • 4. – pirmoji diena Rygoje, 2010 m. IX 23 d.
Svarbiausias pirmosios kongreso dienos įvykis: ES namuose • vykęs apskritasis stalas tema „Latvija, Lietuva: nacionalinės valstybės misija, perspektyva ir iššūkiai“
Apskritojo stalo tikslas ir uždaviniai • Apskritojo stalo diskusijos metu mokslo profesionalų tarpe buvo išvystyta diskusija apie nacionalinės valstybės problematiką permainingomis istorinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis kultūrinėmis sąlygomis
Latvijos Mokslų akademijos Senato pirmininkas akademikas Janis Stradinis • Latvijos Universiteto profesorė, akademikė Janina Kursytė • Latvijos Universiteto profesorė, akademikė Maija Kūlė
Lietuvą atstovavo • Lietuvos Kultūros, filosofijos ir meno instituto vyresnioji bendradarbė, humanitarinių mokslų daktarė Rita Repšienė
Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto dekanas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Zenonas Butkus
Lietuvos Pilietinės visuomenės instituto direktorius, Vilniaus Universiteto docentas, humanitarinių mokslų daktaras Darius Kuolys
Lietuvos Respublikos ambasadorius Latvijos Respublikoje Antanas Valionis perskaitė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą forumui
Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Europos šalių departamento Ypatingųjų reikalų ambasadorė Dalia Kraulytė
Latvijos Užsienio ministerijos Europos Sąjungos direkcijos vadovė, ambasadorė Ilzė Juhansonė
Akademikas Janis Stradinis • Iki 2004 mes dažniaus susitikdavome, rengėme bendras konferencijas abiejų šalių sostinėse, tačiau dabar dažniausiai susitinkame tiktai Briuselyje. Tarsi Briuselis būtų šių dienų Maskva. Mes formuojame horizontalius ryšius. Sovietiniais laikais daugiau dirbome kartu, o šiandien prarandame šį Baltijos šalių bendrumą. (...) Šiandien net ir regionas išplėstas, įtraukiant Skandinaviją ir Šiaurės Vokietiją. Tačiau kaip išsaugosim mūsų baltų vienybę, panbaltizmą?
Kultūrologas Darius Kuolys • Ar mes esame šeimininkai savo žemėje? • Iš nacionalinės valstybės buvo tikimasi, kad ji bus tarsi skydas mums visiems – šių valstybių gyventojams, tačiau globaliame pasaulyje jaučiame, kad valstybė tampa policininku, kuris renka mokesčius ir reguliuoja, bet ar rūpinasi žmonėmis?
Darius Kuolys (tęsinys) • Kas vyksta su mūsų bendra tapatybe? • Ar mes iš etninės bendrijos virtome politine bendrija? • Ar tautiškumas pripildo valstybę? • Ar esame etninė bendrija atnaujintoje valstybėje?
Profesorius Zenonas Butkus • Kadaise manėme, kad reikėtų tik daugiau kalbėti angliškai, ir mūsų gerovė kils savaime, tačiau šiame procese dingsta valstybė. • Ar nėra taip, kad jaučiamės tarsi pokolonialinė tauta?
Zenonas Butkus (tęsinys) • Ėjome į Europą, bet atsidūrėme Afrikoje. Mes nieko nebegaminame. Tik girdime, kad valstybė yra blogas šeimininkas. Taip, NATO mus saugo nuo išorinės grėsmės, bet kas apsaugos mūsų ekonomiką? Kas saugos politinius procesus? Mūsų valstybių institucijos turėtu tuo susirūpinti. Ir šioje srityje mums reikėtų kuo glaudžiau bendradarbiauti.
Profesorė Janina Kursytė • Mums nevertėtų kentėti nuo nepilnavertiškumo kompleksų. Mums nebūtinos idėjos, kurios remiasi tik prognozėmis ir skaičiais, bet neatsižvelgia į tai, kur yra mūsų vieta. Mes esame tarsi atmesti į Afriką. • Ar iš tiesų ieškosime kelio atgal į Sovietų Sąjungą, kad susigrąžintume bendrystės saitus?
Janina Kursytė (tęsinys) • Mes turime nugalėti savo nepilnavertiškumo jausmą. Iš nedidelių dalykų mes privalome susikurti viziją, kad galėtume ižsiveržti pirmyn. • Visur girdime tik “ekonomika, gamyba”, bet tame dingsta valstybės idėja ir prasmė. • Ne mažiau svarbi ir kultūra bei tapatybė.
Profesorė Maija Kūlė • Mūsų valstybėms būdingas labai aukštas tolerancijos lygis. Net ir kritiniais momentais noekada nekilo etninių konfliktų. • Integracijos srityje nėra taip, kad buvo tik nesėkmių, buvo ir sėkmingų dalykų. Mūsų problemos palyginti yra mažos. Latvija – daugiakultūrinė šalis. Tačiau nepaisant net religinių skirtumų, konfliktų nekyla.
Maija Kūlė (tęsinys) • Mes remiame tautinių mažumų mokyklas. Tai patvirtinta valstybiniuose dokumentuose. Remiame ir tautinių mažumų kultūrą. • Tai pasaulis galėtų tik stebėtis mūsų taikingumu.
