Kazimieras Būga (1879 m. – 1924 m.)

Kazimieras Būga(1879 m. – 1924 m.)

Lietuvos kalbininkas, vienas iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius.

TRUMPAI APIE K. BŪGĄ Gimė valstiečių šeimoje. Vykdydamas tėvų valią, įstojo į Peterburgo dvasinę akademiją, bet po metų iš jos pasitraukė. Nuo 1898 m. rudens pradėjo savarankišką gyvenimą. Vertėsi pamokomis, dirbo meteorologijos observatorijoje, dalyvavo Peterburgo lietuvių veikloje. Mokydamasis Peterburge, tapo žymiaus lietuvių kalbininko Kazimieruo Jauniaus moksliniu sekretoriumi. 1905 m. įstojo į Peterburgo universitetą studijuoti kalbotyros. Studijuodamas išleido pirmą stambų veikalą, parašė vertingų mokslo darbų. 1920 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Lietuvos švietimo ministerijoje. Mirė dėl smegenų gripo, palaidotas Kauno kapinėse, vėliau palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines.

VEIKLA • tyrinėjo lietuvių kalbos kirčiavimą, gramatinę sandarą, • įvairių garsų atsiradimo kelius, istorinę jų raidą. • išaiškino daugelio lietuviškų žodžių kilmę. • yra paskelbęs daug etimologijų, išsiaiškinęs mūsų kalbos skolinių kilmę, lietuviškų asmenvardžių darybą. • rūpinosi praktiniu rašomosios kalbos tobulinimu. • parašė ne vieną veikalą apie rašybos suvienodinimą. • išgelbėjo nemažai lietuviškų žodžių, kurie buvo paskelbti svetimybėmis (labas, liaudis, riba, kūdikis, skriauda, marios, vilna).

DARBAI Pirmasis jo stambus darbas buvo „Aistiškusstudijus“, kurio pirmoji dalis pasirodė 1908 metais. Jamenagrinėjama: • bendras prūsų, latvių ir lietuvių kilties vardas; buvo siūloma juos vadinti aisčiais • išvardinti pagrindiniai požymiai, kuriais aisčių prokalbė skyrėsi nuo indoeuropiečių prokalbės • pateikta aisčių protautės skilimo į dvi šakas: lietuvių – latvių ir prūsų – teorija • akcentuoti svarbiausi atskirų šakų ir aisčių prokalbės skirtumai • aiškinamas prokalbės suskilimas į atskiras kalbas ir tarmes, nurodomi svarbiausi skirtumai.

DARBAI • „Aistiškų studijų autokritika (rusų kalba), kurioje paneigė beveik visus svarbiausius K. Jauniaus mokslo teiginius • „Apie lietuvių asmens vardus“ 1911 m.; joje buvo nustatytos Lietuvos kunigaikščių vardų lietuviškos formos, kai kurie dviskiemenių lietuvių vardų darybos ypatumai. • „Lituanica“ 1912 m. (rusų kalba), kurioje buvo aiškinami seniausi lietuvių skoliniai iš rusų kalbos ir nustatyta jų chronologija.

DARBAI • „Lietuvių ir baltarusių santykiai ir jų senumas“ 1925 m. (vokiečių kalba), kurioje buvo aptariami seniausi lietuvių kalbos slavizmai. • „Visų senieji lietuvių santykiai su germanais“ 1921 m. buvo ištirti ir chronologizuoti senieji baltų kalbų skoliniai iš germanų kalbų. • ,,Kirčio ir priegaidės mokslas” • ,,Metatonija lietuvių ir latvių kalbose”

Darbai Atstatė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardų formas: • Jogaila • Mindaugas • Švitrigaila • Traidenis • Vytautas

Darbai • Rašybai suvienodinti paskelbė straipsnius, jų serijas: • ,,Genys margas, o lietuviška rašyba dar margesnė”(1900) • ,,Kalbos mažmožiai”(1907-1910) • ,,Kalbos dalykai”(1914-1922)

Didžiausias Kazimiero Būgos nuopelnas lietuvių leksikologijai ir leksikografijai yra „Lietuvių kalbos žodyno“ leidimo organizavimas (nuo 1920 m.). K. Būga parengė du pirmuosius žodyno sąsiuvinius. Iš pirmojo sąsiuvinio buvo matyti, kad žodynas buvo rengiamas tezauro tipo (į jį turėjo tilpti ne tik bendriniai, bet ir tikriniai vardai, turėjo būti ne tik aiškinamasis, bet ir istorinis – etimologinis su dialektologijos ir kalbos istorijos ekskursais žodynas).

KITI K. BŪGOS VEIKALAI • „Kalbų mokslas bei mūsų senovė“ (1913 m.) • „Upių vardų studijos ir aisčių bei slavėnų senovė“ (1923 m.), • „Lietuvių įsikūrimas šių dienų Lietuvoje“ (1924) m., • „Aisčių praeitis vietų vardų šviesoje“ (1924 m.), • „Medžiaga lietuvių, latvių ir prūsų mitologijai“ (1908 - 1909 m.).

Kazimieras Būga (1879 m. – 1924 m.)