Julija Romanovskaja Justina Gaidamavičiūtė (TVvnm09-1gr.)

1. Tyrimo “Nelegalaus darbo, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų, darbdavių atstovų grasinimų ar kitokio psichologinio pobūdžio įtakos darbuotojų darbo rezultatams bei saugai ir sveikatai” pristatymas Julija Romanovskaja Justina Gaidamavičiūtė (TVvnm09-1gr.)

2. Tyrimo tikslas • įvertinti nelegalaus darbo, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų bei darbdavių atstovų grasinimų ar kitokio psichologinio poveikio įtaką darbuotojų darbo rezultatams bei jų saugai ir sveikatai.

3. Respondentų grupės • Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektoriai. • Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai (anketos buvo platinamos per organizacijas: Lietuvos profsąjungų/darbuotojų konfederaciją, Lietuvos darbo federaciją bei Lietuvos profesinę sąjungą “Solidarumas”). • Įmonių vadovai/darbdavių atstovai.

4. Anketos struktūra • Visa anketa suskirstyta į keletą dalių pagal pateikiamų klausimų tematiką: • Teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai. • Nelegalus darbas/neoficialus užimtumas. • Psichologinis poveikis

5. Darbo teisės pažeidimų statistika • darbo apmokėjimo pažeidimų – 2088; • darbo ir poilsio organizavimo pažeidimų – 3779; • darbo sutarties sudarymo pažeidimų – 4502; • darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų – 28280.

6. Darbo teisės pažeidimų masto įvertinimas remiantis 2004 m. Valstybinės darbo inspekcijos inicijuotų tyrimų rezultatais (palyginamoji analizė)

7. Darbo sutarties pažeidimai

8. Darbo apmokėjimo pažeidimai

9. Darbo ir poilsio laiko pažeidimai • 1. Neteisingai fiksuojamas darbo laikas • 2. Darbo laikas nėra fiksuojamas • 3. Darbo laikas nustatomas, neatsižvelgiant į darbo aplinką (kenksmingus darbo aplinkos veiksnius) • 4. Laiku nesuteikiamos atostogos • 5. Nesuteikiamos kasmetinės minimalios atostogos • 6. Nesuteikiamos pailgintos ir papildomos atostogos • 7. Nesuteikiamos tikslinės atostogos (pvz., studijoms) • 8. Neskiriamos pertraukos pailsėti, pavalgyti • 9. Neskiriamos papildomos ir specialios pertraukos • 10. Nesuteikiamas paros ir savaitės poilsis • 11. Neteisingai apskaitomas naktinio darbo bei budėjimų darbo laikas

10. Priežastys, dėl kurių tenka dažniausiai pažeisti darbo teisės įstatymus

11. Teisės aktų pažeidimų įtaka darbo rezultatams

12. Teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų įtaka darbuotojų saugai ir sveikatai

13. Nelegalus darbas/neoficialus užimtumas • T.y. veiksnys, kuris įsigalėjo ir suklestėjo pereinamojo laikotarpio į rinkos ūkį sąlygomis ir kuris ganėtinai padidina realų gyventojų užimtumą ir sumažina nedarbą. • Abstrakčios sąvokos užimtumas ir nedarbas nedaug ką pasako apie tikrąją padėtį darbo rinkoje, nes egzistuoja ir kiti darbo rinkos struktūros elementai (neregistruotas arba paslėptas nedarbas, nevisiškas ir neoficialus užimtumas), kurie yra faktiškai neapčiuopiami ir sunkiai įvertinami. • Daugelyje besivystančių šalių neoficialus užimtumas yra vertinamas teigiamai lyginant su nedarbu. Tačiau, reikia pažymėti, jog neoficiali užimtumo forma mažina darbuotojų socialines garantijas, apriboja jų žmogiškųjų išteklių plėtrą, sudaro pagrindą darbo apmokėjimo pažeidimams. • Manoma, jog pagerėjus padėčiai darbo rinkoje bei išaugus gyvenimo lygiui, neoficialus užimtumas vidutinės trukmės perspektyvoje sumažėja.

14. Nelegalus darbas/neoficialus užimtumas Vidutinė neoficialaus užimtumo apimtis (užimtųjų neoficialioje darbo rinkoje dalis) Lietuvoje skaičiuojant nuo bendro užimtųjų skaičiaus (%) • Nedeklaruoto darbo apimtis tampriai susijusi su šešėline ekonomika. Šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro maždaug apie 20 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). (Statistikos departamentas tokiais kl. atlieka vienkartinius tyrimus, todėl gauti rezultatai atspindi tik esamą padėti tiriamuoju laikotarpiu.)

15. Nelegalus darbas/neoficialus užimtumas Išskiriamos pagrindinės neoficialiojo užimtumo paplitimo priežastys: • nepakankama (finansinė ir darbo) kontrolė • Oficialusis užimtumas ir registruotas nedarbas • Neapskaitomas darbo užmokestis; • Atskiri socialinių grupių interesai. • mažos atskirų gyventojų grupių pajamos • MMA dydis • Atlyginimai vadinamuosiuose vokeliuose.

16. Nelegalus darbas/neoficialus užimtumas • Nuo 2002 m. funkcionuoja Nelegalaus darbo reiškinių atsiradimo sąlygų nagrinėjimo ir jo kontrolės centrinė koordinavimo grupė (LR Vyr. Nut. 2001 m. lapkričio 26 d. r. 1407) – to pasekoje, paskutiniaisiais metais padidėjo išaiškintų nelegalaus darbo atvejų skaičius ir darbdaviams pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 - 3 straipsnį (Nelegalus darbas), numatantį administracinę atsakomybę darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų, surašyta daugiau ATP protokolų.

17. Nelegalus darbas/neoficialus užimtumas • Įdomu, kad įvairių grupių respondentų nuomonės apie neoficialaus užimtumo mastą buvo iš esmės panašios. Šališkumo išvengta vertinant tiriamo reiškinio apimtį. • Pastebėta, kad ekonominės veiklos įvardijimas esminės įtakos neoficialaus užimtumo įvertinimui neturėjo.

18. Nelegalus darbas/neoficialus užimtumas • Respondentų atsakymų į klausimą ” Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo rezultatams?” pasiskirstymas (%) • Respondentų atsakymų į klausimą ” Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo sąlygoms, darbuotojų saugai ir sveikatai?” pasiskirstymas (%)

19. Nelegalus darbas/neoficialus užimtumas • Iš tyrimų duomenų seka labai svarbi išvada: kad negatyvi nelegalaus darbo įtaka darbo sąlygoms, darbuotojų saugai bei sveikatai yra gerokai svaresnė už jo įtaką darbo rezultatams, kuris faktiškai yra antraeilis negatyvus neoficialaus užimtumo veiksnys. Akivaizdu, kad būna atvejų, kad nelegalus darbas turi netgi pozityvią įtaką darbo rezultatams, jeigu darbuotojus įdarbinantys oficialioje darbo rinkoje darbdaviai tepasiūlo itin žemą, jų sugebėjimų neatitinkantį atlyginimą. • Todėl galima teigti, kad žemas oficialus darbo užmokestis sudaro itin palankias sąlygas neoficialiam užimtumui klestėti, iš kurio dirbančiųjų žmonių pajamos gali būti didesnės. • Vienas iš būdų išvengti šios blogybės: didinti minimalų darbo apmokėjimą, kuris negali užtikrinti pakankamo šalies gyventojų vartojimo lygio. Kita vertus, neoficialus darbas didina užimtumo galimybes.

20. Psichologinis poveikis darbe • Šiuolaikinėje visuomenėje, augant gamybos sudėtingumo laipsniui bei kasdieninio gyvenimo ritmui, darbo santykiai turi didelę įtaką žmogaus psichologinei savijautai bei darbo motyvacijai, kas tiesiogiai sąlygoja darbo rezultatus. • T.y. mažai Lietuvoje analizuojamas darbo santykių bruožas. • Psichologinės prievartos prevencija ir mažinimas paskatintų efektyvesnį darbo jėgos panaudojimą, užtikrinantį Lietuvos įmonių konkurencingumo didinimą, bet ir sudarytų sąlygas spartesnei žmonių socialinei raidai.

21. Psichologinis poveikis darbe Veiksniai sąlygojantys psichologinę įtampą darbo vietoje (aplinkos sąlygojami ir asmeniniai): • Per didelis ir nepakankamas darbo krūvis; • Veiksniai, susiję su darbo sąlygomis; • Veiksniai susiję su darbo organizavimu; • Veiksniai, susiję su darbo turiniu; • Socialiniai veiksniai; • Individualūs veiksniai.

22. Psichologinis poveikis darbe • Visų tyrime dalyvavusių respondentų nuomone, dažniausiai psichologinės prievartos auka yra darbuotojai. • Tuo tarpu didžioji dalis tyrime dalyvavusių respondentų darbdavius nurodydavo kaip dažniausią psichologinės prievartos subjektą. • Kaip rodo tyrimo duomenys, dažniausiai psichologinis poveikis darbe pasireiškia tokiomis formomis: naudojimusi tarnybine padėtimi ar žodinės agresijos elgesiu – įžeidimai, keiksmai, užgauliojimai ir pan. Mažiausia dalis respondentų nurodžiusių seksualinio priekabiavimo formą.

23. Psichologinis poveikis darbe Priežastys, dėl kurių atsiranda psichologinė prievarta darbe: • didelio darbo krūvis, • žemo darbo užmokestis, • nesąžiningo darbo apmokėjimas, • netinkamas vadovavimas, • papildomos (neaptartos) užduotys, • nerealūs darbo atlikimo terminai, • nepakankama darbo santykių kontrolė, • individualios asmens (darbdavio/darbuotojo) savybės.

24. Psichologinis poveikis darbe • Respondentų nuomonės, kaip įtakoja psichologinė prievarta į darbuotojus, jų elgesį? (%)

25. Psichologinis poveikis darbe Psichologinę prievartą darbe galėtų mažintų: • darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas, • teisingo darbo apmokėjimo užtikrinimas, • bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie jų teises ir pareigas, • darbuotojų laisvalaikio organizavimas, • sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas, • platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apie psichologinės prievartos atvejus, • saugių darbo sąlygų užtikrinimas.

26. Prevencija • Darbo teisės pažeidimai • Teisinės priemonės, susijusios su darbo santykiais; • Ekonominių svertų taikymas, siekiant sumažinti darbo teisės aktų pažeidimų skaičių; • Darbo teisės aktų pažeidimų galimybių mažinimas tobulinant mokesčių bei apskaitos sistemą; • Administracinės priemonės; • Profesinių sąjungų vaidmens didinimas; • Švietimas.

27. Prevencija • Nelegalus darbas: • tai mokesčių mažinimas; • darbo vietų kūrimas. • Mokesčių sistemos tobulinimas; • darbdavio ir darbuotojo sąmoningumo šiuo klausimu kaita; • plėsti kitas, kaip viešųjų ir namudinių darbų bei paslaugų sferas; • supaprastinti nelegalių darbuotojų legalizavimą.

28. Prevencija • Psichologinis poveikis darbe Pirminės prevencijos priemonės: • viešosios diskusijos kolektyve, • prevencijos patarėjo ir galimų pasitikėjimo darbuotojų skyrimas; • reguliarus darbuotojų informavimas ir švietimas; • įtampų šaltinių šalinimas (pvz., žmogaus pervedimas į kitą objektą ar į kitą pamainą, ar pan.) ir kt. Antrinės prevencijos priemonės, kurių tikslas – žalos prevencija. Tai iš esmės kalbama apie procedūras. Ir paskiausiai yra priemonės, kurių tikslas yra sumažinti padarytą žalą. Tai - tretinės prevencijos (“gydomosios”) priemonės.

29. Išvados • Aktualiausi darbo teisės pažeidimai- darbo sutarties ir darbo laiko pažeidimai, dažniausias- darbo užmokesčio vėlavimas; • Esminė priežastis-per dideli mokesčiai; • Pasekmės-darbų saugai ir darbuotojų sveikatai; • Neoficialaus gyventojų užimtumo (nelegalaus darbo) rodiklis siekia 10-20 proc. dirbančiųjų; • Dažniausiai psichologinis poveikis pasireiškia- naudojimasis tarnybine padėtimi ir žodinė agresija; • Psichologinė prievarta - didina stresą, nerimą, sąlygoja depresiją, mažina darbo našumą ir motyvaciją, neigiamai įtakoja fizinę asmens būklę bei sveikatą.

30. Ačiū už dėmesį 