Socialinio darbo teoriniai modeliai

Socialinio darbo teoriniai modeliai Transakcinė analizė Raminta Jančaitytė SDK

Eric Berne • Transakcinės analizės (TA) autorius JAV psichiatras Eric Berne (1910-1970). • Domėjosi psichoanalize, bet pastebėjo, kad per mažai dėmesio skiria žmonių santykiams ir per daug žmonių vidui. • 1957 m. išleido pirmąjį straipsnį apie transakcinę analizę ir toliau plėtojo savo teoriją, kurios populiarumas po 1964 m. išleistos knygos ‘Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės” pastebimai augo.

Svarbiausios TA sąvokos • Ego būsenos (tėvas-suaugęs-vaikas); • Transakcijos; • Gyvenimo scenarijai; • Psichologiniai žaidimai; • Psichologinės (egzistencinės) pozicijos.

E. Berne asmenybės vystymosi teorija • Žmogaus asmenybės struktūrą sudaro ego būsenos: Tėvas – Vaikas – Suaugęs • Šios ego būsenos egzistuoja kiekviename žmoguje kaip ankstesnės gyvenimo patirties rezultatas. • Tai sąmoninga kasdienio pirmųjų kelių žmogaus gyvenimo metų patirtis, kuri, veikiama tiek vidinių, tiek ir išorinių įvykių, giliai įsirėžė žmoguje (tuo skiriasi nuo Freud id, ego, superego, kurios yra vidinio pasaulio elementai pasąmonės lygmenyje)

Fenomenologiškai – tai nuosekli jausmų būsena. Veiklos požiūriu – tai nuoseklių elgesio modelių rinkinys. Ego būsenos

Ego būsenos • Praktikos požiūriu ego būsena yra jausmų sistema ir su ja susijusių elgesio modelių seka. • Sveikoje su kitais kiekvienas individas demonstruoja tėvo, suaugusio ar vaiko Ego būseną. • Individai skirtingu greičiu gali pereiti iš vienos būsenos į kitą.

Ego būsena: Tėvas (T) • Tėvo būsena perimama iš tėvų, kitaip sakant kiekviename žmoguje slypi jo tėvai. • Išreiškia asmenybės moralines nuostatas, vertybes ir įsitikinimus. • Funkcijos: • Efektyviai atlikti tikro tėvo savo vaikams vaidmenį. • Išlaisvinti Suaugusįjį nuo pareigos priimti sprendimus kasdieninėje veikloje (rutinoje), per reakcijų automatiškumą (daug kas daroma todėl, kad “taip įprasta”.

Tėvas Bruožai: • Autoritariško kalbėjimo maniera; • Kategoriškumas; • Vertinimas; • Kaltinimas; • Ironizavimas; • Nurodinėjimas; • Draudimas; • Švelnumas; • Rūpestis.

Tėvas Posakiai: • Daryk taip, kaip aš darau. • Nedaryk taip, kaip aš darau, bet daryk taip, kaip liepiu. • Daryk taip kaip sakau, arba bus blogai. • Privalai... Gestai: Grūmojimas pirštu

Kritiškais tėvas Kaltina Kritikuoja Nurodo Nustato taisykles Jei dominuoja kritiškas tėvas – žmogus tampa diktatoriškas. Rūpestingas tėvas Empatiškas Rūpestingas Šiltas Palaikantis Ginantis Jei dominuoja rūpestingas tėvas žmogus tampa per daug besirūpinantis, per daug įsitraukęs, gali užgniaužti vaiko iniciatyvą. Tėvo būsenos formos

Ego būsena:Vaikas(V) • Susiformuoja žmogui gimus. • Kiekvienas žmogus viduje turi mažą berniuką ar mergaitę, kuriais buvo vaikystėje. • Žmonės, būdami vaiko būsenoje, kalba, galvoja, suvokia, jaučia taip, kaip vaikystėje.

Vaikas Bruožai: • Elgesio impulsyvumas. • Fantazavimas • Pykčio protrūkiai • Irzlumas • Neatsakingumas • Linksmumas • Kvailiojimas • Išradingumas • Kūrybingumas

Laisvas vaikas Impulsyvus Kūrybiškas Smalsus Žaismingas Mėgstantis linksmintis Laisvas Žingeidus Jei dominuoja per daug laisvo vaiko, tai žmogus gali tapti nevaldomas Prisitaikantis vaikas Linkęs į kompromisus Konformistas Prisitaikantis Nuolaidus Lengvai sutariantis Jei dominuoja per daug prisitaikančio vaiko, žmogus turi daug psichologinių problemų: depresija, kaltės jausmas, pykčioprotrūkiai ir pan. Vaiko būsenos formos

Ego būsena: Suaugęs • Nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. • Kiekvienas žmogus turi Suaugusįjį. • Paremta patirtimi, turima informacija, sąmoningais sprendimais. • Šioje būsenoje veikiama įvertinant realybę, savo galimybes ir racionaliai išskaičiuojant. • Svarbiausias uždavinys – reguliuoti Tėvo ir Vaiko veiklą, būti objektyviu jų tarpininku.

Bruožai Dalykiškumas Objektyvumas Racionalumas Dėmesingumas Veiklair gebėjimai Elgiasi kaip komiuteris Renka ir apdoroja informaciją Numato ir priima sprendimus Vertina aplinką Sugeba išklausyti kitus Nustato Vaiko ir Tėvo poreikius ir emocijas Suaugęs

Visos ego būsenos yra svarbios asmenybei. • Tinkam elgesį diktuoja situacija, kurią Suaugęs išanalizuoja ir pasinaudoja gebėjimu kontroliuoti Tėvo ir Vaiko būsenas atsižvelgiant į susidariusias sąlygas.

Psichosocialiniai stimulai • Žmogaus elgesio motyvacija kyla iš: • bazinių poreikių (maistas, pastogė, seksas) • psichosocialinių stimulų.

Psichosocialiniai stimulai pagal Berne • Stimulų alkis • Pripažinimo alkis • Struktūros alkis • Sujaudinimo alkis

Stimulų alkis • Stimulų alkis, kaip ir maisto alkis, susijęs su žmogaus išlikimu. • Palankiausia stimulų forma yra fizinis artumas. • Įkalinimas vienatvėje yra bausmė, kurios bijo net žiauriausių fizinių bausmių užgrūdinti kaliniai. • Bet koks socialinis bendravimas yra geriau negu jokio bendravimo.

Paglostymai • Glaudų fizinį kontaktą nusako apibendrinanti sąvoka paglostymas: • apkabinimas, prisiglaudimas, lietimas, glostymas; • poelgis, kuriuo pripažįstamas kito asmens buvimas. • Paglostymai – viena iš svarbiausių elgesio stimuliavimo formų. • Pasikeitimas paglostymais sudaro transakciją – žmonių bendravimo vienetą.

Pripažinimo alkis • Žmogus siekia būti pastebėtas ir pripažintas kitų. • Teigiami pripažinimo paglostymai: • Sveikinimai, šypsena, pritarimas, aplodismentai. Neigiami pripažinimo paglostymai: • Šaltas žvilgsnis, nepritarimas, kritika, suraukti antakiai. Neigiami paglostymai yra geriau, nei jokių paglostymų.

Struktūros alkis • Struktūros alkis – poreikis planuoti laiką (pvz. Žmogus nejaukiai jaučiasi tylos pauzėje – tyliu nesustruktūrintu laiko momentu). • Išreiškia poreikį išvengti nuobodulio. • Laiko struktūrinimui būdingi trys aspektai: • Materialinis planavimas • Socialinis planavimas • Individualus planavimas

Materialinis planavimas • Paremtas duomenų apdorojimu ir susijęs su galimybių įvertinimu. • Domina tiek, kiek pasiūlo paglostymų ar pripažinimo.

Socialinis planavimas • Vyksta tradiciniais ritualiniais ar pusiau ritualiniais bendravimo būdais ir siejamas su geromis manieromis. • Tėvai išmoko vaikus elgesio manierų per apribojimus arba pastiprinimus, kurie gali būti universalūs arba vietiniai (būdingi tik tam tikrai kultūrai).

Individualus planavimas • Kai žmonės geriau susipažįsta, jų bendravimą vis labiau veikia individualus planavimas. • Incidentų atveju žmonės, t.y. kai neteisėtai demonstruojant emocijas imamos taikyti sankcijos, žmonės bandoreguliuoti emocijas tam tikrais žaidimais

Sąveikų (tranzakcijų) tipai • Ritualai • Veikla • Neįpareigojantis bendravimas • Intymumas • žaidimai

Ritualai – saugiausia transakcijos forma, pagrįsta stereotipinėmis transakcijomis, kurias suformavo kultūra: • Pasisveikinimai: Labas, kaip laikais? Ačiū, gerai, o tu? • Vestuvių, laidotuvių ritualai ir pan. Ritualai abipusio pripažinimo ženklai, nereikalaujantys dalintis dideliu kiekiu informacijos tarp transakcijoje esančių žmonių.

Veikla – kuri struktūruoja laiką (indų plovimas, ruošimasis egzaminams, projektų rašymas ir pan.). • Veiklos metu transakcijos su kitais žmonėmis nėra būtinos. • Kai kurie žmonės pasineria į veiklą, kad išvengti transakcijų.

Neįpareigojantis bendravimas – yra pusiau ritualinis; taip bendrauja žmonės, turintys panašių pomėgių (pvz., pokerio žaidėjai arba plepėjimas su bendrakeleiviais važiuojant traukiniu). • Toks bendravimas leidžia struktūruoti laiką ir išvengti incidentų, kurie kelia daug emocijų.

Intymumas – sąveika, kuri yra spontaniška ir atvira. • Gali būti maloni arba grėsminga. • Dažniausiai vengiama tokių laisvų ir nestruktūruotų sąveikų, pakeičiant jas struktūruotomis ir saugesnėmis.

Žaidimas – gudrybėmis pagrįstos transakcijos. • Transakcijos metu vienas ar keli žmonės sąmoningai ar nesąmoningai naudoja paslėptas schemas, kad pasiekti slaptus tikslus.

Psichologiniai žaidimai • Turi savo taisykles, žaidėjus, numatomą baigtį. • Tai pasikeitimas paslėptomis transakcijomis, kurių tikslas – gyvenimo scenarijaus sprendimų patvirtinimas. • Gaunama tam tikra nauda, bet dažniausiai sukelia neigiamus jausmus visiems žaidimo dalyviams.

Dažniausiai žaidimą pradeda vienas žmogus, kuris pasirenka vaidmenį vadinamajame “dramos trikampyje”, kurio kampus sudaro: • Auka (Vaiko ego būsena) • Gelbėtojas (negatyvus globojantis Tėvas) • Persekiotojas (Negatyvus kontroliuojantis Tėvas)

Įsijungus žaidimo partneriui, žaidimas prasideda. • Žaidimo kulminacija įvyksta tada, kai žaidimo iniciatorius staiga pakeičia ego būseną ir patenka į “dramos trikampio” kraštine į vieną r kitą pusę.

Žaidimų rūšys • Visam gyvenimui • Santuokiniai • Seksualiniai • Nusikaltėlių pasaulio • Kompanijų • Vakarėlių • Psichoterapeuto priimamajame

Žaidimų tipai • Konstruktyvūs (jų nėra daug,pavz.,diskusijos įvairiomis temomis laisvalaikiu, asistavimas, pagalbair globa, nors turint savų tikslų, bet naudingi abiem partneriam). • Destruktyvūs

Destruktyvūs žaidimai • Jei ne tu ... – paprastai kaltinami kiti, kad riboja žaidėjo teises ir laisves. • Pvz., jei ne tu, aš būčiau padariusi karjerą... • Sudarius sąlygas tokiam žaidėjui realizuoti savo norus, staiga paaiškėja, kad viskas jau per vėlu. Persekiotojas tampa auka.

Pakliuvai, niekše! – žaidėjas nuolat ieško kitų žmonių poelgiuose blogybių, sukčiavimų, apgavysčių ir pats bando tokį poelgį išprovokuoti. • Pvz., Visi jie – niekšai. Aš taip ir žinojau, kad niekuo negalima pasitikėti. • Sutikus tokį žaidėją reikia labai apriboti tarpasmeninius santykius.

Trūkumai. – Žaidėjas nuolat akcentuoja kitų trukumus, slėpdamas savuosius, tik šiek tiek švelniau nei žaidime “Pakliuvai, niekše!”. • Antitezė – neaptarinėti kitų žmonių trūkumų.

Spirk man. – žaidėjas persekioja kitus žmones, juos dirgina, išradingiausiais būdais erzina tarsi prašydamas sau bausmės. Susilaukęs kitų atstūmimo, jis jau gali tvirtinti, kad jo kiti nesupranta, kad jie labai neteisingi. • Atntitezė – nebausti žaidėjo.

Taip...bet...- žaidėjas išsako savo problemą ir ieško patarimo. Tačiau patarimai reikalingi tik tam, kad juos atmestų. • Pvz., taip aš tą ją išbandžiau, bet nepavyko. • Antitezė – ne patarinėti, o leisti žaidėjui pačiam spręsti savo problemas.

Aš geriau. - Žaidėjas siekia pasakyti kažką daugiau, ar geriau, kad ir ką kiti besakytų. • Pvz., jei kas nors sugavo labai didelę žuvį, tai žaidėjas papasakos istoriją kaip sugavo dar didesnę žuvį.

Medinė koja. – žaidėjas stengiasi manipuliuoti kitais, kad pastarieji iš jo nieko nesitikėtų, nes jam nesiseka, jis nelaimingas, neturėjo geros vaikystės ir pan. • Pvz., Būtų gerai, bet... • Tai bandymas racionaliai paaiškinti nesėkmes siekiant tikslų ar atliekant užduotis.

Vargšelis. – Žaidėjas siekia simpatijos iš kitų, kad jie padarytų darbus už jį. • Psichiatras – patarinėja kitiems, kaip spręsti problemas. • Mylėk ir palik. – žaidėjas turi daug seksualinių santykių su skirtingais partneriais. • Misteris Macho arba Miss Pasaulis – žmonės, sureikšminantys savo gožį, ir fizinius sugebėjimus.

Gyvenimo scenarijai (GS) • Pagrindinė TA sąvoka • GS tai gyvenimo planas, kuriamas nuo vaikystės.

Gyvenimo scenarijui poveikį turi: • Tėvų ir artimųjų elgesys su vaiku. Tokios replikos, kaip: • Tu nuostabi mergaitė • Tu kvailas bernas • Tu tikrai pamišęs • Tu būsi įžymus • Pasakos, TV ir pan.

Suaugęs žmogus nesąmoningai stengiasi įgyvendinti vaikystėje sukurtą planą: ieško tokių žmonių ir tokių situacijų, kad pasitvirtintų jo vaiskytės sprendimai, išvados ir pan. • GS planus pradeda vykdyti tada, kai pakliūna į streso situaciją, kuri kažkuo primena vaikystės situaciją. • Tuomet ima ignoruoti galimus problemos sprendimo būdus, kurie atitiktų nūdienos realijas, ir nesąmoningai renkasi tai, ką jam siūlo Tėvo arba Vaiko ego būsena.

Gyvenimo scenarijų tipai • Laimėtojo • Pralaimėtojo • Nelaimėtojo

Laimėtojas • Sugeba pasiekti scenarijuje numatytą tikslą. • Svarbu ne tiek sėkmė, kiek buvimas pačiu savimi. • Realizuoja savo individualumą ir vertina tai kituose. • Atsiskleidžia, o ne kuria kitiems patinkantį įvaizdį. • Kiekvienas žmogus pats sau nusprendžia, ar jis yra laimėtojas.

Pralaimėtojas • Nepasiekia tikslų. • Abejoja, praleidžia geras galimybes. • Patys sau trukdo matyti, girdėti, jausti. • Tokia pozicija išmokstama vaikystėje.

Socialinio darbo teoriniai modeliai