Dalykin ė komunikacija 2 -oji paskaita

1. Dalykinė komunikacija2-oji paskaita Doc. Dr. Nijolė Bankauskienė KTU Socialinių mokslų fakultetas Edukologijos institutas Edukacinės kompetencijos centras Donelaičio g. 20-404 Tel. (8– 37)300134, 868239005 El.paštas: ekc@ktu.lt

2. Paskaitoje spręsime uždavinius: • aptarti terminą “bendravimas”; • išanalizuoti bendravimo proceso modelį; • išryškinti sėkmingo bendravimo rodiklius; • apibūdinti bendravimo funkcijas; • išsiaiškinti, kokie yra bendravimo lygiai; • aptarti terminą “komunikacija”; • išsiaiškinti terminą “sąveika”; • nustatyti komunikacijos ir sąveikos santykį bendravimo procese.

3. Bendravimas - • žmonių socialinės būties forma, pasireiškianti žmonių santykių užmezgimu ir palaikymu, draugyste, partneryste; • Keitimasis informacija, patirtimi, jos turtinimas žodiniais ir nežodiniais ženklais (signalais). Jovaiša L. (2007). Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius: Gimtasis žodis, p.36.

4. Bendravimas: • dviejų ar daugiau asmenų sąveika. Jos metu perduodama informacija ir patenkinami žmonių poreikiai; • Tai procesas, kurio metu keičiamasi informacija, perduodamas emocionalus būvis, daroma tam tikra įtaka.

5. Bendravimas – visuomenės egzistavimo sąlyga. Grupių nariai, netekę galimybės bendrauti, netenka ir socialinių ryšių, siejančių juos vieną su kitu. Tokios grupės suyra.

6. Bendravimas – specifinis žmogaus poreikis. Jis vystosi laipsniškai; pradedant kūdikio šypsena 4-ą savaitę iki intymaus ir visuomeninio bendravimo. Bendravimas ne tik sėkmingo ugdymo sąlyga, bet ir visa pedagoginio proceso šerdis. (L.Jovaiša, 1993, Pedagogikos terminai, p. 8)

7. Bendravimas – tai dviejų ar daugiau žmonių sąveika, kurios metu perduodama informacija ir patenkinami žmonių poreikiai. Bendravimas – sudėtingas reiškinys. Jis turi savo vidinius, socialinius, dorovinius – psichologinius mechanizmus, dėsnius, taisykles, “kodus” ir “šifrus”. Žemaitis V. (1992). Bendravimo prasmė. Vilnius: Ethos, p.4.

8. Bendrauti – turėti bendrų reikalų, santykių (S.Keinys ir kt., 2000, p. 78).

9. Bendravimo procesas – tai veiksniai, kuriais informacijos siuntėjas siekia paveikti jos gavėją ir sukelti pageidaujamą reakciją. Misevičius V., Urbonienė R. (2006). Dalykinio bendravimo pagrindai. Šiauliai: VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla, p.11.

10. Bendravimo proceso schema (Misevičius V., (2005). Verslo etikos ir bendravimo pagrindai. Kaunas: Technologija, p. 60.)

11. Žodinis (verbalinis) Kodavimas Dekoravimas Nežodinis neverbalinis Perdavimas, iššifravimas Gavėjo interpre-tacija Siuntėjas Gavėjas Grižtamasis ryšys Dekodavimas Kodavimas Bendravimo proceso modelis Šilingienė V. Sakalas A. (2000). Personalo vadyba, Vilnius. Misevičius V. (2006). Verslo etikos ir bendravimo pagrindai. Kaunas: Technologija, p.63.

12. Informacijos tikslumo ir interpretacijos adekvatumo siekimas. • Neužkerta kelio laisvai skleistis ir augti asmenybei: • nuostata bendrauti atvirai, konstruktyviai; • analizuoti savo tikslus jausmus, elgesį • Sėkmingo socialinių poreikių tobulinimo siekimas: • atskleidžiama savo individualybė; • daroma įtaka aplinkiniams; • teigiamas požiūris į save. Sėkmingo bendravimo rodikliai Visų dalyvaujančių siekimas kiek geriau patenkinti savo poreikius/ • Teigiamų subjektyvių išgyvenimų siekimas (gera atmosfera): • jaučiasi esą svarbūs; • aplinkiniai juos priima; • vieni kitų palaikymas; • dalinimasis atsakomybe; • kartu sprendžia iškilusias problemas. Almonaitienė J. (2006). Bendravimo menas ir mokslas. // Bendravimo psichologija. Kaunas: Technologija, p.14.

13. Bendravimo funkcijos Emocinė (Jovaiša L., 2007) Reguliacinė (Jovaiša L., 2007; Baršauskienė V., Janulevičiūtė-Ivaškevičienė B., 2005; Misevičius V., Urbonienė R., 2006) Pažintinė (Jovaiša L., 2007) Komunikacinė (Baršauskienė V., Janulevičiūtė-Ivaškevičienė B., 2005) (Tarpusavio sąveikos – Misevičius V., Urbonienė R., 2006) Kontaktinė (Baršauskienė V., Janulevičiūtė-Ivaškevičienė B., 2005; Misevičius V., Urbonienė R., 2006) 1 pav. Bendravimo funkcijos

14. Pagrindinės bendravimo funkcijos: • komunikacinė; • reguliacinė; • kontaktinė.

15. Bendravimo funkcijos (komunikacinė, reguliacinė ir kontaktinė) nulemia bendravimo pobūdį bei žmogiškuosius santykius.

16. Reguliacinė (lot. regulo – tvarkau, nukreipiu) – funkcija akcentuoja įtaką aplinkiniams žmonėms: draugams, biznio partneriams, bendradarbiams, siekiant išsaugoti ar daryti įtaką jų elgesiui, aktyvumui, požiūriui į vertybių sistemą. Ši funkcija skatina tam tikros žmonių grupės veiksmus, turi įtakos jų aktyvumui, kūrybai, iniciatyvai.

17. Kontaktinė – Funkcija siejama su įprastiniu žmonių tarpusavio santykių palaikymu, savitarpio supratimu. Bendraujant sprendžiamos iškilusios problemos, ieškoma būdų joms pašalinti, keičiamasi nuomonėmis. Bendraujant įgyjama patirties, sužinomos naujienos, todėl kontaktai yra malonūs ir reikalingi.

18. Komunikacinė(lot. communicatio – pranešimas, perdavimas) – funkcija akcentuoja informacijos perdavimą, pasikeitimą žiniomis, patirtimi bei informacijos priėmimą ir suvokimą.

19. J.Higginso (1987) bendravimo lygių organizacijoje klasifikacija: • tarpasmeninis bendravimo lygis, • tarpgrupinis bendravimo lygis, • asmens-grupės bendravimo lygis, • “asmuo organizacijai – organizacija asmeniui” bendravimo lygis, • “grupė organizacijai – organizacija grupei” bendravimo lygis, • asmeninis bendravimo lygis.

20. Bendravimo lygius ir juose vykstančius procesus veikia išorinės sąlygos, bendras gyvenimo lygis, pokyčiai politikoje.

21. Tarpasmeninis bendravimo lygis • Tai dviejų gerai vienas kitą pažįstančių asmenų tiesioginis bendravimas organizacijos viduje. • Tai apsikeitimas tarpusavyje įvairiomis nuomonėmis, neformalus pavaldinio ir vadovo, kolegų bendravimas.

22. Tarpgrupinis bendravimo lygis Atskirų žmonių grupių sąveika. Organizacijoje daug grupių – padalinių. Jos bendrauja tarpusavyje. Susikuria ir neformalios grupės, kurios atsiranda savaime, pasirinkdamos įvairius bendravimo būdus ir priemones.

23. Asmens-grupės bendravimo lygis Tai tiesioginis jų bendravimas. Pvz., dėstytojas bendrauja su studentų grupe. Vadovas bendrauja su projektų kūrimo grupe. Čia į talką ateina vaizdinės priemonės.

24. “Asmuo organizacijai – organizacija asmeniui” bendravimo lygis Šis bendravimo lygis reikšmingas atskirų interesų derinimui. Svarbu, kad žmogus efektyviai dirbtų organizacijoje ir padėtų siekti jos tikslų. Ypač svarbu patenkinti ir žmonių poreikius. Šis bendravimo lygmuo labai reikšmingas, kuriant organizacijos filosofiją bei siekiant organizacijos tikslų.

25. “Grupė organizacijai ir organizacija grupei” bendravimo lygis Organizacijoje darbai yra padalinti tarp atskirų žmonių grupių. Vadovas koordinuoja veiklą, paskirsto ir deleguoja užduotis. Vadovui svarbu, kad bendradarbiautų ir formalios ir neformalios grupės. Visos jos turi savo veiklą orientuoti į organizacijos tikslus. Bet ir organizacija turi pastebėti bei įvertinti jų darbą.

26. Asmeninis bendravimas Tai – savirefleksija, savęs klausiama: • Ką aš matau? Ką aš girdžiu? • Kodėl aš taip matau? Kodėl taip aš girdžiu? Tik analizė leidžia vertinti savo paties veiksmus. Galima išsiugdyti ir papildyti bendravimo komunikacinėmis formomis. Tik suvokus ir įvertinus savojo “aš” vaizdą, galima sėkmingai bendrauti įvairiuose lygiuose.

27. Refleksija – (lot. reflexio – atgręžimas, pasukimas), ne tik to, kas mąstoma (objekto), bet kartu ir mąstančiojo (subjekto) bei paties mąstymo proceso mąstymas. Šių laikų požiūriu refleksija reiškia atsigręžimą į pagrindus, sąlygas ir prielaidas sąmonėje, kaip vietą, kur vyksta mąstymas, ir kaip į mąstančiojo bei visų jo galimų objektų buvimo erdvę. Aristotelis, Tomas Akvinietis, Hegelis refleksiją supranta kaip mąstančiojo grįžimą į save ir vėl išsiveržimą iš savęs į virš individų iškilusią dvasią, kuri suprantama kaip pirminė visos esamybės būties – mąstančiojo ir pasaulio – žinojimo dabartis (Filosofijos žodynas, 2002, p. 174).

28. Komunikãcija [lot. Communicatio – pranešimas]: • Susisiekimas (transportas, ryšiai); • Bendravimas, keitimasis patyrimu, mintimis, išgyvenimais. Komunikabilus [angl. communicable] – gebantis bendrauti su kitais žmonėmis. (Tarptautinių žodžių žodynas, 2001, p. 388)

29. Komunikãcija – • susisiekimo, eismo keliai; • susisiekimas, kelyba. (A.Lyberis, Sinonimų žodynas, 1981)

30. Komunikãcija – tarpasmeninė ar grupinė žmonių veikla, keičiantis patirtimis žodžiais ir nežodiniais signalais; ši veikla vadinama bendravimu. Ja domisi asmenybės ir socialinė psichologija, pedagogika. (L.Jovaiša, 1993, p. 100)

31. Komunikãcija – • susisiekimas, ryšiai; • bendravimas: žodis – komunikacijos priemonė. (J.Kruopas ir kt., “Dabartinės lietuvių kalbos žodynas”, 1972, p. 324)

32. Komunikacija – tai bendravimo, keitimosi patyrimu, mintimis, išgyvenimais procesas (B. Railienė, 1996, knygoje: “Komunikacijos ir informacijos procesai”).

33. Komunikacija – dvišalis veiksmas, tai bendravimo, keitimosi informacija procesas visuomenėje. Šis veiksmas realizuojamas kalboje ištartu ar parašytu tekstu (I. Jansone, 1997, Mokslinės konferencijos tezės: Meniniai tekstai ir komunikaciniai tekstai.)

34. Komunikacijos procesas atsako į klausimus: • Kas? • Ką sako? • Kokiomis priemonėmis? • Kam? • Su kokiomis pasekmėmis?

35. communico – bendrauju, susirišu, susijungiu, susivieniju kalbu, tariuosi communicatio – pranešimas, suteikimas komunija com-mūnio – labai sutvirtinti, sustiprinti komuna commūnis – bendras, viešas, visuotinis komunizmas commūne – bendruomenė, valstybė

36. Communicatio, communicationis – pranešimas, suteikimas. Communico – ką bendra daryti, bendrinti, suvienyti; su kuo reikalų turėti; su kuo tartis, svarstyti; kam žinią duoti. Communitas, communitatis – bendravimas, bendrumas, visuomeniškumas. Communitio, communitionis – sutvirtinimas, kelio pravedimas. (V.Kuliešis, Praktiškas lotyniškai-lietuviškas žodynas, p. 140-141)

37. Bendravimas (ugdymo procese) – visada tikslinga veikla. Ugdome bendraudami. Paprastas bendravimas nuo pedagoginio skiriasi tuo, kad pastarasis yra kryptingas: bendraudamas su ugdytiniu ugdytojas siekia jį paveikti, turėdamas tam tikrą tikslą (kad augtų, žinotų, mokėtų, įgustų, galvotų, vertintų, elgtųsi taip, kaip pageidauja ugdytojas). Jakavičius V. (1998). Žmogaus ugdymas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, p.9.

38. Mokymofunkcijos Organizavimas Vadovavimas Sąveika Trys mokymo funkcijos (Arends R.I. (1998). Mokomės mokyti. Vilnius: Margi raštai)

39. Ugdymas procesualine prasme apibrėžiamas kaip ugdytojo ir ugdytinio pedagoginė, t.y. turinti tikslą, sąveika. Sąveikos dėka ugdytiniai išmoksta: • orientuotis pasaulyje; • bendrauti; • dirbti.

40. BENDRAVIMAS KOMUNIKACIJA Sąveika – (tarpusavio poveikis) ugdytinio žadinimas asmenybės savikūrai Sąveikos ir komunikacijos santykis bendravimo procese