Specialyb ės kalbos kultūra Įvadas. I paskaita

1. Specialybės kalbos kultūraĮvadas. I paskaita Dėst. Vaida Buivydienė

2. Specialybės kalbos programa (1) • 1) Kalbos sąvoka: valstybinė kalba, kalbos normos ir kodifikavimas (pateikiami įvadiniai kalbos, kaip termino, sampratos ir kalbų genealoginės klasifikacijos duomenys, aiškinama valstybinės kalbos samprata ir kalbos kultūros normų svarba); • 2) Rašytinės ir sakytinės kalbos samprata (rašytinės ir sakytinės kalbos skirtumai, taisyklingos viešosios kalbos normos); • 3) Bendroji ir specialioji kalbos kultūra: funkciniai stiliai (mokslinio, administracinio, publicistinio, buitinio ir meninio stiliaus ypatumai ir kalbinės raiškos specifika);

3. Specialybės kalbos programa (2) • 4) Lietuvių kalbos leksika ir terminų daryba (kalbos leksikos sistema kilmės ir vartojimo požiūriu, terminų darybos ypatumai); • 5) Gramatinių reikšmių sistemos taisyklingumas (morfologijos ir sintaksės normos ir pažeidimai); • 6) Mokslinis tekstas: struktūrinė charakteristika (tekstų tipų, struktūros, komponavimo, žodžių tvarkos sakinyje dėsningumai, nuorodų ir jų ryšio su tekstu rašymas).

4. Specialybės kalbos programa (patvirtinta VLKK 2003 m.) http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svietimo-istaigos/specialybes-kalbos-programa.html

5. Atsiskaitymai • 2 kontroliniai darbai • Savarankiškas darbas (Dokumentų aplankas)

6. Kalbos kultūra (rus. культура речи) • Specialybės kalba (angl. language for special purposes) • Kalbos kultūra ir specialybės kalba • Specialybės kalbos kultūra • Profesinė kalba

7. Kalbos kultūra – kalbininkų reikalas?

8. ? • Kas kuria kalbą?

9. Ar reikia kalbą norminti? • (kalbos norma, kalbos politika, kalbos planavimas, kalbos ekologija, kalbos kultūra...?) • Svarbu tik kalbėti ar kaip kalbėti? • Ar egzistuoja prestižinė kalba?

10. Svarbu tik susišnekėti?

12. Palyginkite žodžius:liet. avis, latv. avs, lot. ovis, skr. ávih, s.sl.ovьca; • liet. du, latv. divi, pr. dwai, lot. duo; • liet. ranka, latv. roka, pr. rancko, rus. pyka, lenk. ręka. 2 pav. Žodžių pavydžiai

13. Yra žinoma, kad pasaulyje yra apie 6000 kalbų. Jos labai įvairios: • Vienos labai paplitusios (pvz., kinų kalba kalba apie 800 milijonų žmonių, anglų – 300 milijonų, rusų 150 milijonų žmonių); • Kitos kalbos vartojamos labai siaurai (pvz., lybių kalba Latvijos teritorijoje kalba vos keliolika žmonių). 3 pav. Kalbų paplitimas

14. Kalbos gali būti: • Vartojamos kaip valstybinėsvienos tautos tam tikroje teritorijoje (pvz., lietuvių - Lietuvoje, latvių – Latvijoje, lenkų – Lenkijoje ir t.t.); • Vartojamos daugelyje šalių (anglų kalba kaip valstybinė vartojama Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir t.t.) 4 pav. Valstybinės ir nevalstybinės kalbos

15. Be to, kalbos gali būti: • Gyvosios (vartojamos ir rašytine, ir sakytine forma); • Mirusios(ir nebevartojamos - nepalikusios jokių rašytinių paminklų, pvz., sėlių, jotvingių, kuršių, žiemgalių); • Mirusios, tačiau vartojamos (pvz., lotynų kalba yra mirusi, tačiau vartojama bažnyčiose ir kaip mokslo kalba). 5 pav. Gyvosios ir mirusios kalbos

16. Kalbos gali būti labai panašios ir labai skirtingos, pvz.: • Daug panašumų yra tarp latvių ir lietuvių kalbų; • Tarp norvegų, danų ir švedų kalbų. • Labai skirtingos yra lietuvių ir kinų kalbos; • Rusų ir anglų kalbos. 6 pav. Kalbų panašumai ir skirtumai

17. Remiantis bendra kalbų kilme ir giminyste, kalbos skirstomos į šeimas, šeimos į šakas, šakos į grupes.7 pav. Kalbų klasifikavimas

18. 8 pav. IDE kalbų medis

19. Pagrindinės kalbų šeimos yra šios: • Indoeuropiečių; • Ugrų-finų; • Tiurkų-totorių; • Semitų-chamitų; • Iberų-kaukaziečių ir t.t. 9 pav. Pagrindinės kalbų šeimos

20. 10 pav. Indoeuropiečių kalbų schema

21. Indoeuropiečių kalbų šeimą sudaro šios šakos: • Baltų • Slavų • Germanų • Italikų ir romanų • Keltų • Graikų • Albanų • Armėnų ir t.t. 11 pav. IDE kalbų šeimos šakos

22. Baltų kalbų šaka: • Lietuvių • Latvių • Prūsų • Sėlių • Žiemgalių • Kuršių • Jotvingių 12 pav. Baltų kalbos

23. Slavų kalbos: • Rytų (rusų, baltarusių, ukrainų); • Pietų ( bulgarų, serbų-chorvatų, slovėnų, makedonų); • Vakarų (lenkų, čekų, slovakų, lužicų, kašubų ir polabų). 13 pav. Slavų kalbos

24. Germanų kalbos: • Rytų (išnykusios vandalų, burgundų, gotų); • Šiaurės (danų, švedų, norvegų, islandų ir farerų); • Vakarų ( anglų,vokiečių, olandų, flamandų, fryzų). 14 pav. Germanų kalbos

25. Italikų ir romanų kalbos: • Oskų-umbrų • Lotynų, iš kurios išsirutuliojo: • - italų • - ispanų • - portugalų • - prancūzų • - rumunų, moldavų ir t.t. 15 pav. Italikų ir romanų kalbos

26. Lietuvių kalba turi bendrų bruožų su: • Germanų kalbomis: • - yla • - midus • - gatvė • - kvietys • - amatas • - kambarys • - kunigas .... • Slavų kalbomis: • - lenkas • - muilas • - muitas • - stiklas • - turgus • - gadynė ir t.t. 16 pav. Lietuvių ir kitų kalbų bendri bruožai

27. Iš Baltų kalbų šakos dabar gyvos yra likusios tik dvi kalbos: lietuvių ir latvių. Prūsų kalba išnyko XVII amžiuje. Lietuvių kalba pasaulio mokslininkų yra vertinama todėl, kad joje yra išlikusių daug indoeuropiečių prokalbės elementų.17 pav. Gyvosios baltų kalbos

28. Lietuviškai kalba pie 2,7 mln. lietuvių Lietuvoje ir apie 640 tūkst. užsienyje. Lietuvoje lietuviškai gerai kalba apie 90 proc. kitakalbių Lietuvos gyventojų. Gyventojų sudėtis: lietuviai – 79,6 proc., rusai – 9,4 proc., lenkai – 7 proc., baltarusiai - 1,7 proc., ukrainiečiai – 1,2 proc.18 pav. Lietuvių kalbos paplitimas

29. Apie lietuvių kalbos vertę galima spręsti ir iš to, kad 2002 metais buvo išleistas 20-asis Lietuvių kalbos žodyno tomas. Tai didžiausias žodynas, turintis 20,000 puslapių. 19 pav. Lietuvių kalbos žodynas

30. Kalbos norminimo istorijos pastabos (1) • Raštų atsiradimas (16-17 a.) – M. Mažvydas knygas rašė ne tarmiškai, o tik tarmės pagrindu – tai jau bendrinė kalba. 16 a. – bendrinės kalbos šaknys. • 18-19 a. – LDK lietuvių kalba viešajame gyvenime nebuvo vartojama, o negausiuose raštuose labai suprastėjo. Prūsijoje padėtis nebloga − net diskusijos bendrinės kalbos klausimais vyksta. • Lietuvių kalba ateina į viešąjį gyvenimą (1883−1940): „Aušra“, J. Jablonskis, K. Būga, mokykla, valstybės valdymas ir t.t. − šiuolaikinės bendrinės kalbospradžia. 20 pav. Lietuvių kalbos kelias įvairiais istorijos laikotarpiais

31. Kalbos norminimo istorijos pastabos (2) • Sovietmetis (1940-1990): demonstruojama, kad kalba klesti, bet iš tikrųjų – stumiama iš viešojo gyvenimo. Lietuvių kalba atliko buitinę ir estetinę f-as (buitinė vartosena, grožiniai kūriniai), o mokslinio, kanceliarinio stiliaus kūrimas sustabdytas. • Lietuvių kalbos mokslas ėmė atsigauti maždaug nuo 7 deš. vidurio. 1976 m. įkurta Valstybinė lietuvių kalbos komisija. • 1988 m.lietuvių kalba paskelbta valstybine (iki tol pripažinta 1922 ir 1928 m. Konstitucijose). 1990 m. pertvarkyta Kalbos komisija.

32. Teisinė valstybinės kalbos apsauga: • Kaip valstybinė įteisinta 1922 m. • Sovietinė okupacija • 1988 vėl įteisinta vartoti kaip valstybinė kartu su rusų kalba • 1990 m. atkūrus nepriklausomybę patvirtintos 3 kalbos mokėjimo kategorijos • 1995 priimtas Valstybinės kalbos įstatymas 21 pav. Teisinė valstybinės kalbos apsauga

33. Vyriausybės patvirtintos programos: • Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996-2005 m. programa • Lietuvių kalbos vartojimo informacinėje visuomenėje 2000-2006m. programa • Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001-2010 m. programa • Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis 22 pav. Valstybės patvirtintos programos

34. Kalbos tvarkomosios institucijos • Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kuri rūpinasi: • - valstybinės kalbos įstatymo vykdymu; • - kalbos kodifikavimu; • - normų vartojimu ir įgyvendinimu; • - lietuvių kalbos tvarkybos kryptimis; • - terminų žodynų ir žinynų aprobavimu; • - visuomenės kalbos kultūra; • - lietuvių kalbos diegimu į informacines technologijas. 23 pav. Kalbos tvarkomosios institucijos

35. Bendrinės kalbos normos ir norminimo kriterijai: • Tikslingumas; • Taisyklingumas; • Pastovumas (tradicijos); • Tikslumas (vienareikšmiškumas); • Glaustumas (ekonomiškumas); • Funkcinė sklaida (stilistinė diferenciacija); • Skambumas (estetiškumas); • Paplitimas; • Kilmė. 24 pav. Norminimo kriterijai

36. Kalbos normų pažeidimai: • Stilistiškai motyvuoti; • Stilistiškai nemotyvuoti: • - netyčiniai, - tyčiniai. 25 pav. Normų pažeidimai

37. Kalbos klaidų prežastys: • Kitų kalbų poveikis • Tarmių poveikis • Žargonas ir slengas • Reikiamo stiliaus nepaisymas 26 pav. Klaidų priežastys

38. Kalbos klaidos pagal lygmenis: • Žodžių parinkimo ir vartojimo (leksikos) klaidos; • Žodžių darybos (sandaros) klaidos; • Žodžių formų sudarymo (morfologijos) klaidos; • Žodžių junginių ir sakinių sudarymo (sintaksės) klaidos. 27 pav. Klaidos pagal lygmenis

39. Daugiau literatūros šia tema: • Paulauskienė A. Lietuvių kalbos kultūra. Kaunas: Technologija. P. 9-33 • Kazlauskienė A., Rimkutė E., Bielinskienė E., Bendroji ir specialybės kalbos kultūra, – Kaunas, 2006. • Žukienė R. Studentų savarankiškam darbui skirtos lietuvių kalbos užduotys, testai ir taisyklės. Vilnius, 2005 . 130 p. • Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainė. Prieiga per internetą http://vlkk.lt • Swales, J. M. (1992). Language for specific purposes. In W. Bright (Ed.), International Encyclopedia of Linguistics (Vol. 2, 300--302). New York, Oxford: OUP • http://www.speak-up.ru/trenings/kultura-rechi 28 pav. Literatūra