440 likes | 710 Views
Išieškojimo iš sutuoktinių turto ypatumai. Janina Stripeikienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė. Turinys. Sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles ypatumai Vieno iš sutuoktinių atsakomybė pagal asmeninę prievolę Abiejų sutuoktinių atsakomybė
E N D
Išieškojimo iš sutuoktinių turto ypatumai Janina Stripeikienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Turinys • Sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles ypatumai • Vieno iš sutuoktinių atsakomybė pagal asmeninę prievolę • Abiejų sutuoktinių atsakomybė • Antstolio kompetencija išieškant iš sutuoktinių turto
1. Sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles ypatumai
Sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles ypatumai Pagal CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, galimos įvairios sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles modifikacijos. Sutuoktinio atsakomybė gali būti asmeninė arba gali atsakyti abu sutuoktiniai
Sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles ypatumai Be to atsakomybės, o kartu ir išieškojimo, ypatumus gali lemti sutuoktinių turto režimas, kurį galima keisti vedybų sutartimi: - bendroji jungtinė nuosavybė • bendroji dalinė nuosavybė • asmeninė nuosavybė CK normos beveik išimtinai reglamentuoja atvejus, kuomet galioja įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 str. 1 d.)
Sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles ypatumai Priklausomai nuo sutuoktinių atsakomybės pobūdžio (asmeninė ar atsako abu sutuoktiniai) bei nuo jų turto teisinio režimo, skiriasi išieškojimo iš sutuoktinių turto tvarka. Todėl vykdymo procesą reglamentuojančios CPK normos turi būti taikomos sistemiškai su CK 3 knygos normomis.
Sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles ypatumai Prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus ir jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams.
Vieno iš sutuoktinių atsakomybė pagal asmeninę prievolę CK 3.110 straipsnis. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles 1. Iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. CK 3.111 straipsnis. Prievolės, kylančios iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo Jei vienas sutuoktinis gauna dovanų ar palikimą, iš to kylančios prievolės negali būti tenkinamos bendru turtu, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas.
Vieno iš sutuoktinių atsakomybė pagal asmeninę prievolę 3.112 straipsnis. Atsakomybė pagal vieno iš sutuoktinių prievoles 1. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. 2. Teismo išlaidos atlyginamos iš asmeninio sutuoktinių turto, jeigu byla nebuvo susijusi su bendru sutuoktinių turtu ar šeimos interesais.
Vieno iš sutuoktinių atsakomybė pagal asmeninę prievolę • Išieškojimas vyksta pagal CPK 666-667 str. įtvirtintas taisykles. • Išieškant iš sutuoktinio turto pagal asmenines sutuoktinio prievoles, kitas sutuoktinis vykdymo procese laikytinas suinteresuotu asmeniu (CPK 633 str. 2 d.)
Vieno iš sutuoktinių atsakomybė pagal asmeninę prievolę CPK 666 straipsnis. Išieškojimas iš fizinių asmenų turto 1. Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. 2. Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas.
Vieno iš sutuoktinių atsakomybė pagal asmeninę prievolę Išieškojimo eiliškumas: išieškojimas pirmiausia turi būti nukreipiamas į asmeninę sutuoktinio nuosavybę, o šios nepakankant reikalavimams patenkinti – į jo dalį bendrame turte (CK 3.112 str. 1 d.)
Vieno iš sutuoktinių atsakomybė pagal asmeninę prievolę Nukreipiant išieškojimą į sutuoktinio dalį jungtinėje arba dalinėje nuosavybėje, kuomet sutuoktinių dalys nėra aiškios, turi būti nustatyta šio sutuoktinio dalis taikant CPK 667 str. 1-2 dalyse nustatytą procedūrą.
Vieno iš sutuoktinių atsakomybė pagal asmeninę prievolę CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su prašymu dėl skolininkui priklausančios dalies nustatymo į teismą gali kreiptis kreditorius arba bendraturčiai, taip siekiant patenkinti kreditoriaus interesus (nustačius skolininko dalį turte yra galima iš jos išieškoti) ir nepažeisti kitų bendraturčių teisių (išieškojimas nukreipiamas tik į skolininkui priklausančią dalį).
Vieno iš sutuoktinių atsakomybė pagal asmeninę prievolę CK 4.73 straipsnį aiškinant kartu su CPK 667 straipsniu, darytina išvada, kad šis reglamentuoja skolininkui priklausančios dalies nustatymą jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi ja tvarką, taip pat naudojimosi tvarkos nustatymą bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jei tokios tvarkos nenustatyta.
Vieno iš sutuoktinių atsakomybė pagal asmeninę prievolę Kai išieškojimas turi būti vykdomas nukreipiant reikalavimą į skolininko dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (į idealiąją dalį), o kreditorius mano, kad jo reikalavimas gali būti tinkamai patenkintas tik nustačius naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto konkrečia dalimi tvarką, jis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 4 dalimi, gali prašyti teismo tokią tvarką nustatyti.
Vieno iš sutuoktinių atsakomybė pagal asmeninę prievolę Išieškojimo tikslu kreditorius, vadovaudamasis CK 4.80 straipsnio 3 dalimi ir CPK 667 straipsnio 4 dalimi, taip pat gali reikalauti atidalyti skolininko dalį, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką teisinių santykių objektą, į kurį bus nukreipiamas išieškojimas.
Vieno iš sutuoktinių atsakomybė pagal asmeninę prievolę 3.88 straipsnis. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė 3. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atkreiptinas dėmesys į įrašo registre datą!
Vieno iš sutuoktinių atsakomybė pagal asmeninę prievolę CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo ypatumas yra tas, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai – bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės aiškinimo taisyklė tretiesiems asmenims reiškia, kad įrašai nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami.
Sąvokų atskyrimas Abiejų sutuoktinių atsakomybė gali kilti skirtingais pagrindais Dažnai pasitaikanti klaida: bendros prievolės sutapatinamos su solidariosiomis Būtina skirti: asmeninė prievolė bendra prievolė dalinė prievolė solidarioji prievolė
Asmeninė prievolė - bendra prievolė Asmenines prievoles sutuoktiniai įgyja ir atsako pagal jas savarankiškai, tokios yra, pavyzdžiui, prievolės, kurios atsirado prieš įregistruojant santuoką (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), prievolės, kylančios iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis). Bendros prievolės – tos, kurios turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis).
Abiejų sutuoktinių atsakomybė • Bendroji prievolė įmanoma tik tada, jei sutuoktiniai turi bendrą turtą
Abiejų sutuoktinių atsakomybė 3.109 straipsnis. Prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto 1. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo (pvz., įkeitimas, hipoteka, nuoma); 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (prievolės susijusios su individualios įmonės veikla, kurios teikiamas pelnas naudojamas abiejų sutuoktinių; mokėjimai už komunalines paslaugas; kitos kilnojamojo ir nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidos);
Abiejų sutuoktinių atsakomybė 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (pvz., vieno sutuoktinio paimtos paskolos, jei kitas sutuoktinis neįrodo, kad paskola buvo panaudota asmeniniams paskolą paėmusio sutuoktinio interesams (CK 3.92 str. 3 d.)); 6) solidariosios sutuoktinių prievolės (sutarties arba įstatymo pagrindu, pvz, vienas sutuoktinis laidavimo sutartimi įsipareigoja solidariai atsakyti už kito sutuoktinio prisiimtą prievolę; abu sutuoktiniai bendrai padaro žalą).
Dalinė prievolė – solidarioji prievolė Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas privalo vykdyti tik savo dalį (CK 6.5 straipsnis), tuo tarpu esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (6.6 straipsnio 4 dalis). Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).
Skolininkų solidarioji pareiga nepreziumuojama, ji atsiranda tik įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (3.109 straipsnio 2 dalis).
Solidariosios vs. bendros prievolės Solidariosios prievolės gali kartu būti bendros prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas), bet gali tokios ir nebūti. Pavyzdžiui, jei yra vedybų sutartis, nustatanti turto atskirumą, ir bendro sutuoktinių turto nėra, tai sutuoktinių solidarumas nereiškia prievolių bendrumo. Šiuo atveju solidariosios prievolės vykdymas bus nukreiptas į kiekvieno iš sutuoktinių asmeninę nuosavybę.
Išieškojimo ypatumai Esant sutuoktinių bendrai prievolei, išieškojimas nukreipiamas į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, nenustatinėjant sutuoktinio dalies pagal CPK 667 straipsnį. • 3.114 straipsnis. Sutuoktinių atsakomybės atribojimas • 1. Jeigu sutuoktiniai vedybų sutartyje numatė, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir susituokus, yra vieno ir kito asmeninė nuosavybė, jie pagal savo prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu. Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai tokiais atvejais atsako solidariai.
Antstolio kompetencija Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.
Antstolio kompetencija CPK 648 straipsnis. Vykdomojo dokumento turinys 1. Vykdomajame rašte turi būti nurodoma: 1) išdavusio vykdomąjį raštą teismo pavadinimas; 2) byla, kurioje išduotas vykdomasis raštas; 3) sprendimo priėmimo laikas; 4) su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui; 5) sprendimo įsiteisėjimo laikas arba nuoroda, kad sprendimas skubiai vykdytinas; 6) vykdomojo rašto išdavimo laikas; 7) pilnas išieškotojo bei skolininko pavadinimas ir jų adresai, asmens kodas, juridinio asmens registravimo kodas, bankų rekvizitai. Vykdomajame rašte dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo, be to, nurodoma skolininko gimimo vieta ir vaikų gimimo datos.
Antstolio kompetencija Nesant vykdomojo dokumento, kuriame nurodyta, kad priteista iš kito sutuoktinio, išieškoti iš kito sutuoktinio asmeninio turto ar dalies bendrame turte negalima. Pakeisti teisingumo aktą – teismo sprendimą ( res judicata) – antstolio patvarkymu (CPK 613, 756 straipsniai) reikštų CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento.
Antstolio kompetencija Tuo atveju, kai sutuoktinių kaip skolininkų pareiga yra solidarioji, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai (skolininkai), tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kreditoriui pasirinkus solidariąją prievolę reikalauti įvykdyti iš vieno sutuoktinio, akivaizdu, kad ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje skolininku bus nurodytas tik vienas, t. y. kreditoriaus pasirinktas sutuoktinis (skolininkas). Tačiau net ir esant solidariajai prievolei, jeigu jai įvykdyti nepakanka atsakovu buvusio sutuoktinio (skolininko) asmeninio arba (ir) bendro sutuoktinių turto, nesant teismo sprendimo, antstolis neturėtų įstatyminio pagrindo nukreipti išieškojimą į kito sutuoktinio asmeninį turtą (jo dalį bendrame turte).
Antstolio kompetencija Jeigu sutuoktiniai kreditoriams atsako solidariai, išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto yra galimas tik tuo atveju, kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo sprendimas. Tik tada yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, įgalinantį antstolį išieškojimą iš asmeninio sutuoktinio turto įvykdyti teisėtai.
Antstolio kompetencija Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto.
Antstolio kompetencija Tuo atveju, kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tai šios prievolės išieškojimo teismo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai, į bylą turi būti traukiami bendraatsakoviais tie asmenys, į kurių turtą pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.109 straipsnio 1 dalis).
Antstolio kompetencija Nustatęs įstatyminį (materialųjį) atsakovų (sutuoktinių) bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą sutuoktinį bendraatsakoviu. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.109 straipsnio 1 dalis).
Antstolio kompetencija Teisės suteikimas sutuoktiniui ginčyti be jo sutikimo sudarytą sandorį patvirtina įstatymų leidėjo ketinimą apsaugoti bendrąją sutuoktinių nuosavybę ir rūpestingo sutuoktinio interesus nuo nesąžiningo ir nerūpestingo sutuoktinio neapgalvotų veiksmų. Tam, kad šis įstatymų leidėjo ketinimas būtų įgyvendintas, būtina sudaryti atitinkamas procesines galimybes sąžiningam sutuoktiniui apginti tiek savo asmeninius, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės interesus bylose, kuriose ieškiniai pareiškiami tik vienam sutuoktiniui. Tokios procesinės nurodytos materialinės normos įgyvendinimo galimybės gali būti sudarytos tik tuo atveju, jeigu abu sutuoktiniai byloje dalyvauja kaip bendrininkai (CPK 43, 44 straipsniai). Šie klausimai negali būti sprendžiami per sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą, nes tai reiškia, jog teismas nagrinėja klausimus, kurie nebuvo svarstyti nagrinėjant bylą iš esmės, ir dėl kurių nebuvo nuspręsta teismo sprendimu.
Antstolio kompetencija • Antstolio veiklos ribas visų pirma nustato antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš tokių dokumentų – notarų biuro išduotas vykdomasis įrašas, kuriame, be kitų rekvizitų, turi būti nurodyti išieškotojas ir skolininkas (CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 5 dalis). Antstolio patvarkymu vykdomojo dokumento pildymas nauju (papildomu) skolininku reikštų akivaizdų CPK 586 straipsnio pažeidimą.
Antstolio kompetencija CPK 673 straipsnis. Išieškojimas iš individualių (personalinių) įmonių turto Jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą.
Antstolio kompetencija Antstolis, vykdydamas teismo įsakymą, taikė CPK 673 straipsnio nuostatą, kad jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. Ši specialiojiįstatymo norma reiškia, kad antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į individualios įmonės savininko sutuoktinei priklausantį turtą neišsiaiškinęs, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, ar iš asmeninio sutuoktinių turto. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyti, ar sutuoktiniai privalo kreditoriui atsakyti solidariai pagal pirmiau nurodytoje vykdomojoje byloje vykdomą išieškojimą, yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva.
Antstolio kompetencija 3.88 straipsnis. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė 1. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). 2. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atkreiptinas dėmesys į įmonės įsteigimo datą!