1 / 22

ANTIKIN Ė ETIKA

ANTIKIN Ė ETIKA. An k styvoji graikų filosofija. 6 – 3 šimtmečiai prieš Kristų: Talis Anaksimandras Anaksimenas Demokritas Herakleitas . Anks tyvoji graikų filosofija. Ieškoma bendrųjų kosmoso sandaros principų, pirmosios priežasties - arche

annelise
Download Presentation

ANTIKIN Ė ETIKA

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. ANTIKINĖ ETIKA

  2. Ankstyvoji graikų filosofija • 6 – 3 šimtmečiai prieš Kristų: • Talis • Anaksimandras • Anaksimenas • Demokritas • Herakleitas

  3. Ankstyvoji graikų filosofija • Ieškoma bendrųjų kosmoso sandaros principų, pirmosios priežasties - arche • Pasaulis suvoktas kaip kosminis kūnas (pagrindinės stichijos – žemė, vanduo, ugnis), o žmogus – jo dalis • Kosmos reiškė “gerą tvarką” arba “teisingą tvarką”

  4. Sofistai, retorikos meistrai: • Protagoraas: “Žmogus yra visa ko matas; visa ko, kas yra tai kas yra, ir viso to, kas nėra tai, ko nėra” • Nors teikė netikusius atsakymus, bet suformulavo iki šiol svarstomus klausimus, pvz.: “Kas yra teisingumas?” – “Padėti draugams ir kenkti priešams” (pagal Simonidą) • Trasimachas: “Neteisingumas... yra stipresnis už teisingumą”

  5. Sofistai ir Sokratas visatos centre įkurdino žmogų ir jį supriešino su Kosmosu

  6. Sokratas (470/469-399m.pr.Kr.): “Kaip reikia gyventi?” • Sokratas: “Teisingumas yra dorybė ir išmintis, o neteisingumas – yda ir neišmanymas” • Dorybė – tai žinojimas (episteme) arba praktinė išmintis • Išmintis laikoma aukščiausiu gėriu

  7. Sokrato metodas: • Sokratiški, “kandūs” klausimai: “kaip reikia gyventi?”, “kokiu asmeniu yra racionalu būti?” • Abejonė, ironija, paradoksas • Dialogas, susitapatinimas su pašnekovu. Mokytojas ir mokinys apsikeičia vietomis • Sokratas – kaip minties pribuvėjas

  8. Platonas (428/427 – 348/347 m.pr.Kr.) • 2 pasauliai – idėjų ir materijos • Tikrasis pasaulis – tai amžinas ir nekintantis idėjų bei formų pasaulis • GĖRIS – aukščiausia idėja. “Gėrio siekia kiekviena siela... Ji nujaučia, kad yra kažkas svarbaus, bet nesupranta ir nemoka apibrėžti, kas tai” (Valstybė) • Kodėl žmogui sunku siekti gėrio, nors jis to ir nori? – nes trukdo kūnas. Kūnas – sielos grandinės

  9. Platono Kosmosas – ne materialus kūnas. • Tai pirmiausia amžinas ir nekintantis idėjų pasaulis – amžini pavyzdžiai, paradigmos, modeliai, formos, pagal kuriuos iš tamsios ir beformės materijos kuriama daiktų įvairovė. Daiktai tėra savarankiškai egzistuojančių idėjų šešėliai. • Idėjos nesensta, jos gyvuoja ne laike – amžinybėje. Tobuliausia idėja – tai absoliutus gėris, tapatus amžinajam grožiui.

  10. Platono dorybės samprata • Platono dorybės samprata yra politinė: • Dorybingo žmogaus samprata neatsiejama nuo doro piliečio sampratos • Svarbiausia dorybė – TEISINGUMAS, pasiekiama tik esant sielos galių harmonijai

  11. PROTAS IŠMINTIS (SOPHIA) NIRŠTAS DRĄSA (ANDREA) TEISINGUMAS (DIKAIOSUNE) GEISMAS SUSIVALDYMAS, NUOSAIKUMAS (SOPHROSUNE) Sielos galios Dorybės Platono dorybių lentelė

  12. Aristototelis (384 – 322 m.pr.Kr.) • Parašė tris etikos traktatus: • Nikomacho etiką • Eudemo etiką • Didžiąją etiką • Koks gyvenimas yra geriausias žmogui?

  13. Aristotelio etikos bruožai: • Pradėdamas nuo prielaidos, kad žmonės nori gyventi kiek tik įmanoma geriau, Aristotelis pakoregavo savo pirmtakų Sokrato ir Platono intelektualistines įžvalgas. • Pagal Aristotelį neužtenka žinoti dorybės apibrėžimą. Jam dorybė – tai elgesio įprotis, įgyjamas praktiškai veikiant.

  14. EUDAIMONIA - laimė kaip gyvenimo tikslas • Aristotelio etika pagrįsta žmogaus prigimties tikslo (telos) samprata. Bet kokia veikla turi tikslą. Gyvenime toks tikslas yra eudaimonia – laimė • Aristotelis (Nikomacho etika): Laimė yra daug kam prieinama; tam tikru būdu mokydamiesi ir stropiai lavindamiesi, ją gali įgyti visi...”

  15. Epikūras (341 – 270m.pr.Kr) • Laimę sutapatino su malonumu • “svety, čia tau bus gerai: čia malonumas –aukščiausia vertybė” • Aristipas: “naudokis kiekviena akimirka” • Pagal Epikūrą malonumas – tai bet kokio skausmo panaikinimas (Demokrito įtaka) • Išmintis kaip ATARAKSIJA (dvasinė ramybė ir fizinių skausmų nebuvimas)

  16. Epikūro hedonizmo bruožai Platono ir Aristotelio požiūriu, kai kurie malonumai yra geri ir prisideda prie laimės, o kai kurie – blogi, ir nuo laimės tolina. Epikūrui bet koks malonumas yra geras pats savaime. Jei Platonui ir Aristoteliui dorybės yra pamatinė laimės sudedamoji dalis, tai Epikūrui dorybės būtinos laimei tik kaip priemonės jai pasiekti, o ne kaip sudedamosios dalys. Pasak paties Epikūro: “Juk malonumo mums reikia, kai mes kenčiame jo nepatirdami. O kai kančios nepatiriame, nebereikia mums ir malonumo. Dėl to malonumą mes vadiname laimingo gyvenimo pradžia ir pabaiga (alfa ir omega). Juk jį mes gerai pažįstame kaip pirmą ir įgimtą gėrį, nuo jo pradedame kiekvieną pasirinkimą ir atsisakymą ir prie jo prieiname, tam tikru matu bei išgyvenamu jausmu apspręsdami bet kokį gėrį” (Epikūras sveikina Menoikėją // Filosofijos istorijos chrestomatija. Antika. Vilnius., 1977, p.304 – 305)

  17. Malonumų rūšys pagal Epikūrą • Natūralūs ir būtini (maistas, draugystė) • Natūralūs bet nebūtini (turtas, maisto gausa, pasilinksminimai) • Nenatūralūs ir nebūtini (šlovė, prabanga) • Filosofija turi išmokyti žmogų nevergauti malonumams, bet juos valdyti – tai kelias į ATARAKSIJĄ (dvasinę ramybę be fizinių skausmų)

  18. Stoikai • Seneka: “išmok džiaugtis” • “laimė slypi tik vienoje vietoje – pačioje sieloje. Ji yra kilni, pastovi ir rami...” (Laiškai Liucilijui) • Juk žmogų slegia baimė ir gąsdina galima kančia: “o mus kamuoja ir praeitis, ir ateitis. Mums kenkia daugybė gerų dalykų:atmintis sugrąžina prie išgyventų baimės kančių, o įžvalgumas iš anksto numato būsimas. Kiekvieno gyvenimas – tai rūpestis dėl rytdienos. Liguista siela negyvena, o tik ruošiasi gyventi” • Kai pagydyti ligotą sielą? – čia gali daug padėti filosofija

  19. Markas Aurelijus (iš “Sau pačiam”): • Daugiau nesiblaškyk • Nakamuok savęs • Būk panašus į uolą • Visada eik trumpiausiu keliu • Nesipiktink, neišsigąsk, nenusimink • Nesirūpink ateitimi • Nebijok pasikeitimų • Negalvok apie tai, ko neturi • Mylėk tai, kas tau atsitinka • Imk nesidžiaugdamas, atiduok nesigailėdamas

  20. Išmintis kaip apatija • Išminčiaus idealas • Gyventi pagal poreikius • Nebijoti net mirties. Gyvenimas stoikui savaime yra vertingas ir nepateikia nieko, ko stoikas manytų negalėsiąs ištverti: “nekelsiu rankos prieš save dėl skausmo: tokia mirtis būtų pralaimėjimas...”

  21. stoikai • O senatvė ne baisesnė nei mirtis, netgi sklidina malonumų. Seneka: “Vyno mėgėjams mieliausia paskutinė taurė, toji, kuri gramzdina, kuri visiškai apsvaigina. Smagiausia bet kokio malonumo akimirka paprastai esti pabaigoje... Kaip saldu , kai mus apleidžia pavargusios aistros!... Štai ką duoda filosofija: linksmumą mirties akivaizdoje” (Laiškai Liucilijui)

More Related