VILNIAUS MEMORIALINIŲ MUZIEJŲ DIREKCIJOS VENCLOVŲ NAMAI-MUZIEJUS

1. VILNIAUS MEMORIALINIŲ MUZIEJŲ DIREKCIJOSVENCLOVŲ NAMAI-MUZIEJUS Vilniuje, Pamėnkalnio g. 34 yra įsikūrusi Vilniaus memorialinių muziejų direkcija ir vienas iš keturių šiai direkcijai priklausančių memorialinių muziejų – Venclovų namai-muziejus. Aplankykime jį...

2. Venclovų namai-muziejus įrengtas buvusiame Venclovų šeimos bute, kuriame šeima gyveno 1945-71 m. Nuotraukoje matome Antaną, Elizą ir Tomą Venclovas šiame bute 1955 m. su svečiu iš Kinijos.

3. Muziejuje veikia ekspozicija - autentiškai įrengtas rašytojo Antano Venclovos darbo kabinetas, atkurta XX a. penktojo-šeštojo dešimtmečių aplinka, kuri puikiai atspindi to laikotarpio Vilniaus inteligentijos buitį ir darosi vis įdomesnė ne tik smalsiems užsieniečiams, bet ir mūsų jaunajai kartai.

4. Venclovų namų-muziejaus fondas pradėtas kaupti dar 1973 metais, bute įkūrus Vilniaus rašytojų muziejų. Labai daug eksponatų muziejui perdavė Antano Venclovos žmona Eliza Venclovienė, o pastaruoju metu ir profesorius Tomas Venclova, su kuriais bendradarbiaujame ir dabar. Šiuo metu Venclovų namų rinkiniuose yra per 8 tūkstančius eksponatų.

5. Antanas Venclova mūsų visuomenėje kartais yra vertinamas prieštaringai. Tai plačių kultūrinių interesų rašytojas, vertęs į lietuvių kalbą W. Witmaną, J. Becherį, M. Gorkį ir G. Mopasaną, išleidęs kritikos etiudus apie F. Viloną ir U. Sinklerį. Jis gi ir Tarybų Lietuvos himno autorius, ir žinoma, stalininės premijos laureatas, užėmęs įvairius aukštus postus sovietinėje hierarchijoje.

6. Tačiau ne politika, o kultūraAntanui Venclovai buvo fundamentinis dalykas, lemiąs žmogaus ir tautos egzistencijos pilnavertiškumą. Todėl jam labiau rūpėjo įamžinti K. Donelaičio atminimą Tolminkiemyje, J. Biliūno gimtinėje Niūronyse įrengti muziejų, išsaugoti Tomo Mano vasarvietę Nidoje (nuotraukoje matome Tomo Mano muziejaus atidarymomomentą 1967 m.), formuoti visuomenės nuomonę apie M. K. Čiurlionį, išleisti knygų serijas ,,Lituanistinė biblioteka” ir ,,Lietuvių liaudies menas”.

7. Rašytojas bendravo su V.Mykolaičiu–Putinu, rūpinosi A. Vienuoliu. Bendrauta ir su S. Krasausku, J. Mikėnu. Jo bute lankėsi M. Sluckis, J. Avyžius, K. Korsakas, J. Baltušis, P. Cvirka, B. Sruoga, K. Boruta ir kt., taip pat dešimtys vokiečių, lenkų, estų, rusų, ukrainiečių, baltarusių, kinų kultūrininkų. Nuotraukoje Antanas Venclova savo kabinete su Alg. Baltakiu irJust. Marcinkevičium 1953 m.

8. Venclovų namų kultūrinei aplinkai turėjo įtakos ne tik A. Venclovos asmenybė, bet ir jo žmonos Elizos Venclovienės artimieji: tėvas, Kauno, vėliau Vilniaus universiteto filologijos profesorius, senųjų kalbų, antikinės literatūros žinovas ir vertėjas, eruditas Melchioras Račkauskas (fotografija kairėje), tėvo brolis rašytojas ir vertėjas Karolis Vairas–Račkauskas (dešinėje nuotraukoje viršuje), sesuo dailininkė Marija Cvirkienė (dešinėje centre).

9. Šiame bute užaugo ir Venclovų sūnus Tomas Venclova, poetas, vertėjas, literatūros kritikas ir publicistas, Jeilio (JAV) universiteto profesorius, 1995 m. Lietuvos Prezidento apdovanotas LDK Gedimino ordinu, Komandoro kryžiumi, Nacionalinės kultūros ir meno premijos 2000 m. laureatas, 2001 m. ,,Paribio žmogus” (vardą teikia Seinuose esantis ,,Paribio” fondas, tą iškilmingą momentą matome nuotraukoje), 2002 m. Šv. Kristoforo skulptūrėlės už nuopelnus meno srityje laureatas.

10. 2007 metai muziejuje buvo paskelbti TomoVenclovos metais. Minėjome profesoriaus 70-metį. Tomas Venclova gimė 1937 m. Klaipėdoje. Vaikystės prisiminimuose - baisūs karo metai, kuriuos daugiausia praleido Kaune, Fredoje, senelio Melchioro Račkausko namuose. Nuo 1947 m. mokėsi Vilniaus pirmoje berniukų gimnazijoje. 1954 m. įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos - Filologijos fakultetą studijuoti lituanistikos.

11. 1961-65 m. gyveno Maskvoje, kur susidūrė su sovietų bandoma nustumti ar net sunaikinti tikrąja rusų kultūra, su sovietinės santvarkos nepriimančiais ir su ja kovojančiais žmonėmis. Lankėsi ir Leningrade, kur artimai draugavo su valdžios netoleruojamu poetu Josifu Brodskiu, vėliau tapusiu Nobelio premijos laureatu. Nuotraukoje Ramūnas Katilius , Josifas Brodskis ir Tomas Venclova 1972 m.

12. T. Venclova K. Garuckas E. Finkelšrteinas O.Lukauskaitė-Poškienė V. Petkus 1976 m. lapkričio 25 d. Vilniuje susikūrė Lietuvos Helsinkio grupė. Tomas Venclova kartu su kunigu jėzuitu Karoliu Garucku, fiziku Eitanu Finkelšteinu, poete, buvusia politine kaline Ona Lukauskaite-Poškiene ir buvusiu politiniu kaliniu Viktoru Petkumi buvo tos organizacijos steigėjas ir narys. Lietuvos Helsinkio grupės 30-metį paminėjome surengdami tarptautinę mokslinę konferenciją “LHG. Susitikimas po 30 metų”.

13. 1977 m. T. Venclova emigravo į JAV, ten dirbo Berklio, vėliau Ohajo universitetuose. Nuo 1980 m. dirba Jeilio universitete, kur apsigynė doktoratą ,,Неустойчивое равновесие. Восемь русских поэтических текстов”.

14. Su Nobelio premijos laureatu Česlavu Milošu Tomas Venclova susipažino ir artimai susidraugavo jau būdamas emigracijoje. Vienas pačių žinomiausių T. Venclovos kūrinių – kartu su Milošu 1978 metais parašytas dialogas”Vilnius kaip dvasinio gyvenimo forma”, iš kurio nemažai žmonių pirmą kartą sužinojo apie Lietuvos ir Vilniaus problemas. Vilniaus, kuris abiems buvo jų jaunystės miestu. 2011-ieji, Č. Milošo metai, muziejuje buvo paminėti kultūros vakarais. Nuotraukoje: T. Venclova su žmona Tania ir Č.Milošu 2002 m.

15. 1991 m. sausio 13 d. pareiškimas, išspausdintas laikraštyje ,,New York Times” sausio 15 d., prieš sovietų išpuolį prieš Lietuvos žmones, pasirašytas trijų artimų draugų: T. Venclovos, J. Brodskio ir Č. Milošo. Trijų žymių poetų draugystei skirtas tęstinis muziejaus projektas „Tolerancijos sala“. Tai renginiai, vykdomi muziejuje ir visoje respublikoje nuo 2005 metų.

16. T. Venclova yra tarptautinio masto poetas, susilaukęs plataus pripažinimo. Tai išskirtinis, išeivijoje gyvenąs lietuvis autorius, kurio kūrybą kitataučiai taip gausiai verčia į savo kalbas. Įvairiose pasaulio leidyklose yraišleista apie 20 T. Venclovos poezijos ir publicistikos knygųlietuvių kalba ir arti 30–ties knygų kitų tautų kalbomis. Nuotraukoje matome gausią T. Venclovos knygų kolekciją, kuri yra mūsų muziejuje.

17. Muziejaus renginiai šiuo metu daugiausia skirti Tomo Venclovos ir jo kultūrinės aplinkos žmonių veiklos ir kūrybos populiarinimui. Tai poezijos bei prisiminimų vakarai, parodos.Muziejuje dažnai lankosi Tomo Venclovos draugai: Ramūnas Katilius, Pranas Morkus, Irena Veisaitė, Marcelijus Martinaitis, Bronys Savukynas, Donata Mitaitė ir kt.Pasirodo žymūs aktoriai ir muzikos atlikėjai.

18. Muziejuje rengiami dainuojamosios poezijos koncertai. Nuotraukoje bardas Domantas Razauskas su klausytojais 2010 m.

19. J. Maksimovičius ir A.Gotesmanas Su L. Mockūnu Projektas ,,Gotesmanas ir draugai Venclovų svetainėje” A. Pabarčiūtė E. Kanevičius Su P. Vyšniausku D. Pulauskas

20. Bendradarbiaujame su Nacionaline M. K. Čiurlionio menų mokykla ir kuriame bendrus projektus. Nuotrauka iš ,,Muziejų nakties 2006’’.Lankytojų laukiame pirmadieniais-penktadieniais nuo 10 iki 17 val. Daugiau informacijos rasite Venclovų namų-muziejaus interneto svetainėjewww.vilniausmuziejai.lt