Nusikalstamumo pasiskirstymas Vilniaus mieste:

1. Nusikalstamumo pasiskirstymas Vilniaus mieste: Visuomenės nuomonės ir registruotos statistikos santykis

2. ĮŽANGA Tyrimo objektas pasirinktas susidomėjus, kokią įtaką žmonių apsisprendimui dėl gyvenamosios vietos turi juos supanti išorinė aplinka ir, deja, vienas iš neatskiriamų jos elementų – nusikalstamumas. Praėjusiame šimtmetyje populiarios ekologinės teorijos sekėjai pastebėjo, kad žmonių bendruomenės, ypač laisvosios rinkos sąlygomis, yra panašios į gamtos struktūrą, kur kiekviena dalis nuolat sąveikauja su kitomis, kiekvienas kovoja už išlikimą, ir visur išlaikoma dinamiška pusiausvyra. Šios teorijos pagrindu tyrimo vykdytojai sudarė mikrorajonų grupes ir apklausos pagalba tyrė visuomenės nuomonę mikrorajonų specifikos ir nusikalstamumo lygio sąveikos klausimais. Šio tyrimo vykdytojai nesiekė nustatyti tam tikrų dėsningumų, o vykdė pažintinį tyrimą, kurio vienas iš pagrindinių tikslų – nustatyti, ar mikrorajono neigiamas įvaizdis yra formuojamas realiai egzistuojančio aukšto nusikalstamumo lygio, o gal tai išankstinio gyventojų nusistatymo pasekmė.

3. TIKSLAS: Nustatyti santykį tarp visuomenės nuomonėsir registruotos statistikos nusikalstamumo pasiskirstymo Vilniaus mieste klausimu. BŪDAI: • Individuali apklausa remiantis atsitiktinių respondentų nuomone; • Ekspertinis vertinimas; • Statistinis metodas.

4. RESPONDENTAI Respondentų amžius: 103 atsitiktinai parinkti asmenys • Asmenys buvo apklausiami: • Tiesiogiai Vilniaus mieste; • Interneto puslapyje www.apklausa.lt

5. RESPONDENTAI Respondentų nuomone, saugiau: 51% respondentų užaugo viename iš 5 didžiausių Lietuvos miestų.37% - kituose miestuose ir miesteliuose. Likę 12% - provincijoje.

6. RESPONDENTAI Respondentų gyvenamoji vieta: I PK IIPK IIIPK IVPK VPK VIPK VIIPK 20% respondentų žino, kuris policijos komisariatas aptarnauja jų gyvenamą vietą

7. Verkiai, Žirmūnai, Šnipiškės, Žvėrynas (I-asis policijos komisariatas): • Prestižiniai gyvenamieji ir verslo mikrorajonai; • Gyventojų grupės: naujai atsikėlę vidutines ir dideles pajamas gaunantys asmenys ir senieji mažas pajamas gaunantys arba bedarbiai; • Rajonai pasižymi saugumu (didesnis pavojus kyla dėl dažnesnių medinių namų padegimų); • Didelės ir labai didelės nekilnojamo turto kainos. • Grigiškės, Naujamiestis, Paneriai, Vilkpėdė(II-asis PK): • Vyrauja pramoninės paskirties bei individualių namų kompleksai (buvusios sodų bendrijos); • Gyventojų grupės: mažas arba vidutines pajamas gaunantys asmenys; • Pasižymi nesaugumu, ypač populiarios smulkios vagystės ir chuliganizmas; • Mažos nekilnojamo turto kainos. • Karoliniškės, Lazdynai, Pilaitė, Viršuliškės (VII-asis PK): • Sąlyginai seni gyvenamieji (miegamieji) rajonai; • Vidutinės arba mažas pajamas uždirbantys asmenys; • Nekilnojamo turto maža arba vidutinė kaina. • Naujoji Vilnia (IV-asis PK): • Pramoniniai pastatai bei gyvenamieji namai; • Mažas bei vidutines pajamas gaunantys žmonės; • Rajonas laikomas labai nesaugiu; • Nekilnojamo turto kainos žemos.

8. Naujininkai, Rasos, Senamiestis (III-asis PK): • Pati prieštaringiausia rajonų grupė: nuo labai prestižinių iki visai skurdžių vietų; • Nuo labai dideles pajamas gaunančių žmonių iki nedideles arba visai pajamų negaunančių asmenų; • Ypatingai nesaugūs rajonai (visą parą dideli žmonių srautai, stoties rajonas lemia didelį chuliganizmų, apiplėšimų ir smulkių vagysčių skaičių); • Nekilnojamo turto kainos svyruoja nuo labai mažų iki labai didelių. Antakalnis (V-asis PK): • Įsikūrę daugiabučiai gyvenamieji namai bei prestižiniai individualių namų kvartalai; • Dideles ir labai dideles pajamas gaunantys asmenys. Vienas iš prestižiškiausių rajonų; • Tradiciškai laikomas vienu saugiausių mikrorajonų; • Kaina didelė arba labai didelė; Fabijoniškės, Justiniškės, Pašilaičiai, Šeškinė (VI-asis PK): • Sąlyginai nauji gyvenamieji (miegamieji) rajonai bei individualių namų rajonai; • Vidutines arba dideles pajamas uždirbantys asmenys; • Vidutiniškai saugūs. Didesnis pavojus kyla dėl jaunimo grupuočių; • Kaina vidutinė ir didelė nekilnojamo turto kaina.

9. Gyventojai savo rajone jaučiasi: 60 Visiškai saugūs 50 Labiau saugūs 40 nei nesaugūs 30 Labiau nesaugūs nei saugūs 20 Visiškai nesaugūs 10 0 Dauguma respondentų teigia, kad rinkdamiesi rajoną, jie atsižvelgia į rajono “reputaciją”. 25% apklaustųjų pripažįsta, kad tai turi lemiamą reikšmę, ir tik 15% mano, kad tai neturi jokios įtakos. Didesnė dalis apklaustųjų (64%) nurodė, kad mikrorajonas turi didelę įtaką nusikalstamumui.

10. Registruota statistika (nusikalstamos veikos 10000 gyv.): Respondentų nuomonė: duomenys 2004 m. 1-8 mėn.

11. Ar jūsų rajone dirba pakankamai policininkų? 56% respondentų šiais metais teko tiesiogiai susidurti su nusikalstama veika savo paties ar artimųjų atžvilgiu; Nepaisant prieštaringo pasitikėjimo policija lygio, 71% respondentų kreiptųsi į policiją, jei jų atžvilgiu būtų padaryta nusikalstama veika (likę kreiptųsi priklausomai nuo nusikalstamos veikos pobūdžio)

12. Kaip žmonės pasitiki policija: Žiniasklaidos įtaka pasitikėjimui:

13. Užregistruotos bei ištirtos nusikalstamos veikos (10 000 gyventojų): Duomenys per 2004 m. 8 mėn. Šaltinis: Vidaus reikalų ministerija

14. Apklaustųjų nuomonė: • 45% apklaustųjų mano, kad užregistruojama 50-80% • visų padarytų nusikalstamų veikų; • 35% teigia, kad užregistruojama 20-50% padarytų nusikalstamų veikų; • 15% tiki, kad tik iki 20% padarytų nusikalstamų veikų; • Likę 5% galvoja, kad užregistruojama 80-100% nusikalstamų veikų. • 14% mano, kad iki 20% užregistruotų nusikalstamų veikų yra ištiriama; • 35% galvoja, kad ištiriama 20-50% užregistruotų nusikalstamų veikų; • Dauguma (45%) teigė, kad ištiriama 50-80% užregistruotų nusikalstamų veikų; • Likę 6% tiki, kad net 80-100% užregistruotų nusikalstamų veikų yra ištiriama.

15. Gyventojų nuomone pastaruoju metu nusikalstamumas Lietuvoje: Šaltinis: Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras www.nplc.lt/stat/nus1.htm

16. Skaičiai per 2004 m. 8 mėn. Registruotos statistikos šaltinis – Vidaus reikalų ministerija Saugumo lygio tyrimas: registruotos statistikos ir respondentų nuomonės santykis Darome prielaidą, kad rajonai, kuriuose mažiausiai užregistruojama nusikalstamų veikų, yra saugiausi. Ir atvirkščiai: kuo daugiau užregistruojama, tuo nesaugesni.

17. Skaičiai per 2004 m. 8 mėn. Šaltinis – Vilniaus miesto vyriausiasis komisariatas NUSIKALTĘ ASMENYS 45% 40% 35% 30% Registruota statistika 25% 20% Respondentų nuomonė 15% 10% 5% 0 Nepilna- mečiai Grupės Anksčiau teisti Neblaivūs

18. Registruotos statistikos šaltinis – Vidaus reikalų ministerija Užregistruotos nusikalstamos veikos pagal Seniūnijas (per pirmąjį 2004 metų ketvirtį)

19. IŠVADOS: • Buvo apklausti 103 atsitiktinai parinkti asmenys; • Nekilnojamojo turto ekspertų nuomone Vilniaus gyventojui saugiausias atrodo Antakalnis, o nesaugiausias – Naujininkai, Rasos bei Senamiestis; • Tik 19% apklaustųjų savo gyvenamajame mikrorajone jaučiasi visiškai saugūs; • Didžioji dalis apklaustųjų įsitikinę, kad mikrorajono specifika turi didelę įtaką nusikalstamumui; • Esant galimybei dauguma respondentų, rinkdamiesi gyvenamąją vietą, atsižvelgia į mikrorajono „reputaciją“; • Respondentų nuomonė dėl vagysčių vyravimo, sutampa su registruotos statistikos duomenimis; • Įdomu tai, kad respondentai mano, jog sunkių kūno sužalojimų ir nužudymų įvykdoma daug daugiau nei nurodo oficialieji duomenys; • Daugiau nei 60% mano, jog jų mikrorajone dirba per mažai policininkų.

20. IŠVADOS: • Tik nedidelė dalis respondentų visiškai pasitiki policija; • Daugumos nuomone, užregistruojama 50-80% , iš jų ištiriama taip pat 50-80%; • Tuo tarpu registruotos statistikos duomenimis, visų užregistruotų nusikalstamų veikų yra ištiriama tik 37% ; • Oficialiais duomenimis nusikalstamumo lygis kinta nežymiai, o gyventojų daugumos nuomone jis nuolat didėja; • Respondentai mano, kad saugiausia yra Antakalnyje, tačiau oficialiais duomenimis saugiausia yra Naujojoje Vilnioje. Respondentu nuomone nesaugiausiais mikrorajonais buvo įvardinti Naujininkai, Rasos ir Senamiestis, su kuo iš esmės sutinka ir registruota statistika; • APIBENDRINIMAS: • Nors visuomenės nuomonė ir registruotoji statistika turi panašumų, tačiau tyrimas atskleidė ir daug skirtumų. • Logiška išvada, kad visuomenės nuomonė formuoja tam tikrą mikrorajonų įvaizdį, kuris nusikalstamumo atžvilgiu ne visada atitinka realią padėtį.

21. TYRIMO ŠALTINIAI: • Vidaus reikalų ministerija, www2.vrm.lt/informacija/IRD-BS.per.men..htm • Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras, www.nplc.lt • Vilniaus miesto vyriausias policijos komisariatas, www.policija.lt/sostine/ • Lietuvos policijos departamentas, www.policija.lt • Dr. A.Kiškio asmeninė svetainė, www.ltu.lt/~akiskis/ • Rudzkis T., Uscila R., Starkus S. Kriminologinių tyrimų metodika. – Vilnius, 2000. • Anketa, www.apklausa.lt/answerform.php?form=2404 • Ekspertinis vertinimas: mikrorajonų aprašymas, – nekilnojamo turto brokeriai A.Jakštas ir J.Kontvainis (“Invalda Real Estate”)

22. Tyrimą atliko: • Evaldas Butėnas • Agnė Grigolovičiūtė • Ingrida Japertaitė • Mantas Umbrasas • LTU 2004