340 likes | 666 Views
Vilniaus kolegija Sveikatos priežiūros fakultetas Biomedicininės diagnostikos ir dietetikos katedra UŽDEGIMINIAI BALTYMAI. Darbą parengė BD11 studentės: Asta Panavaitė Vaida Šalaševičiūtė Darbo vadovė: Julija Bogdanovičienė. Tikslas: Išanalizuoti uždegiminius baltymus . Uždaviniai:
E N D
Vilniaus kolegijaSveikatos priežiūros fakultetasBiomedicininės diagnostikos ir dietetikos katedraUŽDEGIMINIAI BALTYMAI Darbą parengė BD11 studentės: Asta Panavaitė Vaida Šalaševičiūtė Darbo vadovė: Julija Bogdanovičienė
Tikslas: Išanalizuoti uždegiminius baltymus. Uždaviniai: • Aptarti uždegiminį procesą. • Apibūdinti dažniausiai tiriamus uždegiminius baltymus.
uždegimas Uždegimas(lot. inflammatio) – tai yra apsauginė vietinė kraujagyslių, jungiamojo, nervinio audinio, humoralinių ir ląstelinių veiksnių reakcijų visuma į pažaidą. Uždegimas yra apsigynimo – adaptacinė organizmo reakcija, priskiriama tipiškiems patologiniams procesams, kuriuos sukelia egzogeniniai ir endogeniniai veiksniai. Uždegimo pradžioje vyrauja nespecifinės organizmo reakcijos, o vėliau inicijuojami specifiniai imuniniai mechanizmai.
Uždegimas skirstomas: • Lokali (vietinė) reakcija • Sisteminė (chroninė) reakcija
Lokalus uždegimas: • Sutrinka pažeistos vietos mikrocirkuliacija ir maitinimas • Paraudimas • Patinimas • infiltratai • sukietėjimai • žaizdos • opos • audinių nekrozė • Kt.
Sisteminis uždegimas: • Citokinųaktyvacija (ypač interliaukinas1) • Uždegiminių baltymų sintezė
uždegiminiAI BALTYMAI • α1 rūgštusis globulinas • α1 antitripsinas • Ceruloplazminas • α2 makroglobulinas • CRB • Haptoglobinas • α fetoproteinas • Tumoro uždegiminis faktorius • Prokalcitoninas
Dažniausiai nustatomi uždegiminiai faktoriai: • CRB • Tumoro uždegiminis baltymas • Prokalcitoninas
Crb (1) • Infekcija, audinių griuvimas, piktybinių navikų augimas, imunologinė patologija gali sukelti „ūmios uždegimo fazės“ reakciją. • Atsakas į šią reakciją būna baltymų, ūmios fazės reaktantų sintezė kepenyse. • Ūmios fazės reaktantai skirstomi į teigiamus (jų koncentracija uždegimo metu padidėja) ir neigiamus (pastarųjų koncentracija uždegimo metu mažėja).
CRB (2) Nustatomas: • Diagnostikai • Ligos diferenciavimui • Gydymo kontrolei • Ligos prognozei įvertinti Galima: • diferencijuoti bakterinį ir virusinį uždegimą • nustatyti reumato aktyvumo fazę • prognozuoti miokarto inferkto eigą
CRB (3) Uždegimo metu kinta: • Suaugusiems uždegimo metu CRB koncentracija gali padidėti kelis šimtus ar net kelis tūkstančius kartų. • Pokyčiai atsiranda praėjus 5-10 valandoms nuo infekcijos pradžios. • Maksimali rodiklio vertė pasiekiama maždaug per 24 valandas. • Iki 3d. Po operacijos CRB padidėjimas yra normali organizmo reakcija į pažeidimą.
CRB (4) • CRB turi labai trumpą gyvavimo organizme pusperiodį (18-20 val.), jis gana greitai suardomas. • Į šiuos pokyčius reikia atsižvelgti net ir tada, jeigu kitų klinikinių ar laboratorinių ligos požymių nepastebėta.
Tumoro uždegiminis faktorius (1) TNF – vienas iš svarbesnių imuninio atsako mediatorių. TNF gamina: • Monocitai • Makrofagai Lėtinės limfoleukemijos metu: • padidėja TNF produkcija • randamas padidėjęs membraninio TNF tankis ant limfocitų ląstelių paviršiaus
Prokalcitoninas (1) PCT – vienas iš specifiškiausių rodiklių, naudojamų diagnozuoti sepsį. • Padidėja praėjus 2-3 valandoms nuo sepsinės infekcijos pradžios. Padidėję serumo ir plazmos PCT koncentracijos randamos: • Ūmios bakterinės infekcijos • Grybelinės infekcijos • Prozoinės infekcijos
PROKALCITONINAS (2) PCT koncentracija nedidėja: • Virusinė infekcija • Autoimuninės ligos • Lėtinės ligos • Alergijos Nedidelis padidėjimas nustatomas: • Po didelės chirurginės manipuliacijos • Esant sunkiai daugybinei traumai
PROKALCITONINAS (3) Šis rodiklis naudojamas siekinat: • Anksti diagnozuoti sepsinė infekciją; • Sekant gydymą tų ligonių, kurių būklė gali susijusi su padidėjusia sepsio rizika (chirurgija, organų transplantacija, gydymas steroidais ir kitais imunosupresantais, reanimacijos ligoniai, kuriems atliekama daug kraujo perpilimų);
Prokalcitoninas (4) • Sekant ligonius, sergančius sunkiomis infekcijomis (peritonitas, sepsis, daugybinis visų organizmo sistemų nepakankamumas); • Diferencijuojant sunkias virusines, bakterines infekcijas.
Sepsis Sepsis – tai sisteminis uždegiminis atsakas į infekciją. Sunkios eigos sepsis – komplikavusi organų disfunkcija, hipoperfuzija ar hipotenzija. Sepsinis šokas – sepsis kartu su arterine hipotenzija.
Sepsio rizikos veiksniai • Sunki bendra ligonio būklė • Invazinės procedūros ir jųs trukmė • Užsitęsusi gydymo ligoninėje trukmė • Ankstesnė antibiotikų terapija • Didenis hospitalinių infekcijų mikroorganizmų atsparumas antibiotikams • Sudėtingos chirurginės operacijos, traumos • Senyvas amžius, sunkios lėtinės ligos • Genetiniai ypatumai imunosupresinės būklės • Lėtiniai mitybos sutrikimai
Sepsio diagnostikos kriterijai Uždegimo rodikliai: • Leukocitozė (>12,0x109/l) arba leukopenija (>4,0x109/l) • Normalus leukocitų skaičius su nuokrypiu į kairę (>10% jaunų formų) • Padidintas CRB kiekis plazmoje • Padidintas prokalcitonino kiekis plazmoje
Pirminiai sepsio infekcijos šaltiniai 80 % sepsio atvejų: • Kvėpavimo sistema • Šlapimo takai • Virškinimo traktas • Pirminė bakteremija Kita dalis: • Minkštieji audiniai • Kraujagyslių kateteriai • Centrinė nervų sistema • Endokarditas • Kiti
išvados • Uždegimas - gyvo organizmo apsauginė reakcija į žalingo veiksnio sukeltą vietinį pažeidimą. Gali sukelti visi ląstelės audinius pažeidžiantys veiksniai, mechaninis sužalojimas, fiziniai veiksniai (nudegimas, nušalimas, jonizuojanti radiacija), cheminės medžiagos, imuniniai procesai. • Ūmios fazės baltymai - baltymai, kurių koncentracija plazmoje padidėja ūmių bakterinių infekcijų metu. Dažniausiai tiriami – C-reaktyvinis baltymas, tumoro uždegiminis faktorius, prokalcitoninas. Juos galime aptikti esant sepsiui.
literatūra Knygos: • Baltymų ir kitų azotinių medžiagų apykaitos patologijos biochemija / Praškevičius A., Rodovičius H., Ivanovienė L., Stasiūnienė N., Vieželienė D., Burneckienė J., Lukoševičius L., Gailys R., Mongirdienė A., Kašauskas A., Morkūnienė R., Ivanov L. – Kaunas: KMU leidykla, 2008 • Ambrozaitis A. Infekcinių ligų vadovas. – 2010 Internetiniai šaltiniai: • http://www.ihot.lt/uploads/file/Journal%20club-rezident%C5%B3%20seminarai/Sepsis_%20Ankstyva%20diagnostika%20ir%20gydymas%20(2011-07-20)_%20A_%20Bukauskas.pdf
http://www.google.lt/imgres?hl=lt&sa=X&biw=1366&bih=667&tbm=isch&tbnid=B9--GkThq35XWM:&imgrefurl=http://www.inflammationreliefguide.com/health-and-wellness/what-is-inflammation/&docid=NYSY-XCh_-4jMM&imgurl=http://www.inflammationreliefguide.com/wp-content/uploads/2011/10/Inflammatory-Response2.jpg&w=801&h=485&ei=xI5QUaGMFY724QT124G4Bg&zoom=1&ved=1t:3588,r:1,s:0,i:82http://www.google.lt/imgres?hl=lt&sa=X&biw=1366&bih=667&tbm=isch&tbnid=B9--GkThq35XWM:&imgrefurl=http://www.inflammationreliefguide.com/health-and-wellness/what-is-inflammation/&docid=NYSY-XCh_-4jMM&imgurl=http://www.inflammationreliefguide.com/wp-content/uploads/2011/10/Inflammatory-Response2.jpg&w=801&h=485&ei=xI5QUaGMFY724QT124G4Bg&zoom=1&ved=1t:3588,r:1,s:0,i:82 • http://www.i-manager.lt/upload/200511/AndrejaitieneJ_Prokalcitoninotyrimoreiksmediagnozuojantsepsi.pdf • http://medicina.kmu.lt/0205/0205-02l.pdf • http://www.i-manager.lt/upload/200612/Sepsiogydymorekomendacijos.pdf