Valstyb ės įsikišimas ir viešosios politikos ribos

1. Valstybės įsikišimas ir viešosios politikos ribos Žilvinas Martinaitis, 2009, VU TSPMI

2. Pagrindiniai klausimai: • Kodėl valstybė kišasi į rinką? Kokios optimalios valstybės kišimosi ribos? • Kas yra įsikišimas ir kodėl tai svarbu? • Kokie yra pagrindiniai įsikišimo tikslai? • Kokios yra pagrindinės įsikišimo priemonės? • Kokia įsikišimo logika, siekiant efektyvumo? • Kokia įsikišimo logika, siekiant socialinio teisingumo?

3. Kas yra intervencija ir kodėl tai svarbu? • Įsikišimas • “formaliai”- trečiosios šalies įsikišimas į suinteresuotų pusių sąveiką, siekiant paveikti sąveikos pobūdį ar rezultatą • Kodėl tai svarbu? • Kodėl valstybė kišasi į rinką? • Kodėl planinė ekonomika ar “laukiniai vakarai” susikompromitavo? • Kodėl policijos paslaugas teikia valstybė, o duoną kepa privatūs kepėjai?

4. Intervencijos tikslai ir uždaviniai:

5. Produktyvumas ir optimalus pasirinkimas tarp konkuruojančių gėrybių

6. Optimalus vartojimas ir Pareto optimumas

7. Intervencijos priemonės: • Reguliavimas; • Finansavimas; • Gamyba; • Perskirstymas.

8. Kokia intervencijos logika, siekiant efektyvumo?

9. Nematomos rankos teorema: Rinka  efektyvus išteklių paskirstymas, tuomet ir tik tuomet, kai yra: • Tobula konkurencija; • Pilnos rinkos; • Nėra rinkos trūkumų; • Egzistuoja tobula informacija

10. Sąlygos (1): • Tobula konkurencija: • Lygi rinkos galia (pvz: saugos darbe reguliavimas); • Nėra dominuojančių rinkos veikėjų (pvz: konkurencijos komisija) • Pilnos rinkos, t.y. rinka teikia visas prekes ir paslaugas, už kurias pirkėjas norėtų mokėti kainą, atitinkančią prekės gamybos kaštus (pvz: socialinis draudimas; “citrinų rinka”)

11. Sąlygos (2): • Nėra rinkos trūkumų: • Grynosios viešosios gėrybės, kurios pasižymi viena iš šių charakteristikų: • Dėl jų vartojimo nekonkuruojama; • Jų negalima atsisakyti; • Jų vartojimo negalima riboti. • Pašaliniai poveikiai; • Masto ekonomija

12. Sąlygos (3): • Tobula informacija dėl: • Prekių ir paslaugų kokybės. Tačiau rinkos gali efektyviai išspręsti šią problemą, kai: • Kuo geriau informuoti vartotojai; • Kuo pigiau galima įgyti informaciją; • Kuo paprasčiau vartotojams suvokti informaciją; • Kuo mažesni blogo pasirinkimo kaštai; • Kuo įvairesni yra vartotojų skoniai • Prekių ir paslaugų kainos; • Ateities

13. Kokia intervencijos logika, siekiant socialinio teisingumo?

14. Kodėl valstybė imasi perskirstyti išteklius? • Prievartinis perskirstymas; balsavimo teorija; • Savanoriškas perskirstymas ir kodėl tai neveikia? • Pajamų perskirstymas, kaip rinkos trūkumo problemos sprendimas: • Pašalinis poveikis; • Viešoji gėrybė.

15. Kaip perskirstyti išteklius • Argumentai už perskirstymą pinigais: • Pigiau administruoti; • Vartotojas geriau žino savo preferencijas’ • Argumentai už perskirstymą prekėmis ir paslaugomis: • Siekiama didinti “gerą” vartojimą ir mažinti “blogą” vartojimą • Gerai veikia, kai: a) nėra lengva jomis prekiauti; b) kai mažas išstūmimo efektas; c) nėra lengva atsisakyti

16. Kodėl visa tai gali neveikti? • Valstybės trūkumai: • “Agentūros užgrobimas” • „Agentūros plėtra” • Patikėtinio ir patikėtojo problemos

17. Išvados: • Kai viena iš nematomos rankos teoremos sąlygų neveikia, valstybės intervencija (reguliavimas, finansavimas ar gamyba) gali užtikrinti veiksmingumą. Jei veikia visos sąlygos, veiksmingumą geriausiai užtikrina rinka. Tačiau taip pat egzistuoja “Vyriausybės trūkumai” (government failure) • Perskirstymas gali būti pateisinamas remiantis socialinio teisingumo ir veiksmingumo tikslais. Tačiau ne visada aišku, koks optimalus perskirstymo lygis