Savigarba - savęs vertinimas, požiūris į save, savimonė, aš -vaizdas, aš­ afektyvumas, EGO.

1. VAIKO SAVIGARBOS UGDYMAS IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJEKlaipėdos m. l/d “Žilvitis” auklėtoja metodininkė DianaBudrytė

3. Savigarba - savęs vertinimas, požiūris į save, savimonė, aš -vaizdas, aš­ afektyvumas, EGO. • Savigarba - pagarba sau pačiam, teigiamas savęs vertinimas, pasitikėjimas savimi, psichinės sveikatos pagrindas. • Savigarba priklauso nuo to, kaip asmuo pats save vertina ir kaip jį vertina kiti. Susiklosto ankstyvoje vaikystėje, kaip vaikas galėjo įvertinti pareigos poreikį - vieną svarbiausių poreikių vaikystėje. Savęs vertinimas atspindi, kaip vertiname savo sugebėjimus,būdo ypatybes, socialinę padėtį. • Žmogus dažniausiai save vertina, lygindamas su kitais, kokią vietą užima pagal protą, grožį, draugiškumą tarp kitų žmonių. Savęs vertinimas formuojasi nuo ankstyvos vaikystės. Svarbiausią vaidmenį atlieka suaugusių, pirmiausia tėvų, vertinimas. Bendraujant su mažu vaiku, reikėtų neigiamai vertinti ne patį vaiką kaip asmenybę, o jo poelgį. Paaugliui svarbesnis vienmečių vertinimas. Savęs vertinimas yra susijęs su žmogaus siekiais. Norint gyvenime ko nors pasiekti, reikia tikėti, kad gali tai padaryti. Jeigu žmogus nepasitiki savimi, tai netgi gabumai ir sugebėjimai gali nepadėti, nes jis neišdrįs jų realizuoti.

4. Savigarba - tai savęs vertinimas bendrai ir atskiruose etalonuose (vertybių skalėje) Savigarbos savybės: • 1. įsisąmonintas ir neįsisąmonintas aspektas - dalis vertinama protu, dalis nepavaldi. Sąmoninga dalis - 14%, neįsisąmoninta dalis - 81 %. • 2. vertiname save mintimis (aš žinau, kad esu toks), jausmais( aš jaučiu, kad esu toks). • 3. Vertinu apskritai save arba per aspektus. • 4. Realieji ir parodomieji aspektai ( koks aš esu, koks noriu būti, kokį pateikiu kitiems).

5. Kai gerbiama vaiko asmenybė, susiklosto didelė savivertė, kai žmogus gerbia save - gerbia ir kitus. • Tai svarbu bendravimui, savitarpio supratimui. Daugeliui neuroze sergančių žmonių būdinga menka savivertė, todėl vienas svarbiausių psichologinio konsultavimo pedagogikos tikslų yra adekvačios savivertės ugdymas ir korekcija. • Paaukštinta ( puikybė) • ADEKVATI SAVIGARBA • Pažeminta (Menkavertiškumo kompleksas) Savigarbą lemia: • tėvai, • mokėjimas išgyventi sėkmės ir nesėkmės, • draugai paauglystėje ( aš - vaizdas), • kiti pasiekimai (talentai). Puikybė - savęs pervertinimas. Menkavertiškumo jausmas augant vaikui mažėja, tinkamai jį auginant.

6. KOMPLEKSAI: 1. nepasitiki savimi, 2. perdėm pasitiki savimi. • Menkavertiškumo kompleksas - pagrindinis individo netinkamumo ir saugumo potyris, kylantis iš priklausomybės nuo suaugusiųjų ir galintis išlikti visą gyvenimą. • Komplektuotas , žmogus, pasižymintis turintis neurotiniųsavybių gerapsichine sveikata • 1.vengia bendravimo, linkę skųstis, nuolat išgyvena neviltį, nes nedrįsta, bijo bandyti: Jis nedrąsus • 2.perdėtas pasitikėjimas savimi, idealizuoja save, jis dažniausiai elgiasi perdėtai aktyviai ir agresyviai, kelia per didelius reikalavimus aplinkiniams, būna įtarus ir piktas, dažnai įsižeidžia. BAIMĖ = AGRESIJA Žema savivertė pasireiškia dviem kraštutinumais:

7. Psichologinė kontrolė turi atitikti vidinius vaiko poreikius, turi atitikti vaiko jausmus. Jei išorinė kontrolė neatitinka vidiniams vaiko poreikiams pažeidžiamas bazinis saugumas(meilės poreikis, savo vertės, saviraiškos). Vidinė kontrolė yra atsakomybė už pasekmes, susidaro įgūdžiai. • ELGIUOSI TAIP, KAIP JAUČIUOSI. JAUSMAI YRA LABAI SVARBI MANO ASMENYBĖS DALIS. PRIIMDAMAS, PAŽINDAMAS, VALDYDAMAS SAVO JAUSMUS AŠ PRIIMU, PAŽĮSTU, VALDAU SAVE. • TIE, KURIE SUGEBA ĮSISĄMONINTI SAVO JAUSMUS IR APGALVOJA JUOS, AR TAI ĮSIŪTIS, AR TAI GĖDA ARBA ĮŽEISTA SAVIMEILĖ, TAS YRA ĮVALDĘS SUDĖTINGĄ SAVIKONTROLĖS MECHANIZMĄ. • ( Savikontrolė – “aš esu savo paties šeimininkas, o neaplinkiniai ir aplinkybės).

8. SAVĘS ATRADIMAS TARP KITŲ Tiltas į kt. žm. Aš KITI sąžinė • Aš kaip sala, aš unikalus. Kiti kaip žemynas. • Sala susiformuoja stipri. • Auganti asmenybė formuojasi kaip sala per tiltą ( sąžinę) į kt. žmones. Sąžinė - pamatavimas tarp mano ir kitų poreikių ( ar aš teisingai pasielgiau ). • Sąžinė yra super-ego, formuoja tėvai moralines normas. Ne sąžinė yra išoriška , atsakomybė yra manyje. • Kuo adekvatesnis savęs vertinimas , tuo laisvesnis išeini i bendravimą su kitais. Sakyti NE ugdyti nuo vaikystės. • Šitą tiltą suprantame kaip socialinius įgūdžius.

9. SUAUGUSIŲJŲ KLAIDOS: • NEIGIAMI VERTINIMAI(neigiami laukimai vaiko atžvilgiu). • PASITlKĖJIMAS • Ugdyti bendrumo jausmą • 1) Nekritikuoti, nes kritika užkerta kelią bendradarbiavimui ("kai tu taip elgiesi, ko tikiesi iš manęs"). • 2) Akcentuoti stipriąsias vaiko puses ir būtinai jam tai pranešti. Aš galiu, bandau, darau Aš galėčiau, jeigu Kuo aš galiu tau padėti Aš nenoriu Vaikas negali pasireikšti, pasirinkti, nors žino Aš negaliu Aš nežinau kaip • 3) Mokyti vaiką teigiamai apie save galvoti ir kalbėti. • 4) Padėti realizuoti vaiko poreikį būti reikalingu. Vaikas yra reikalingas, kai yra šeima, yra bendrumo jausmas, vaikas jaučiasi priimtas į grupę.

10. SUAUGUSIŲJŲ KLAIDOS: • KRITIKUOJAMAS NE POELGIS, 0 ASMENYBĖ • Vaikas jaučiasi netinkamas. Dėmesio sutelkimas i klaidas. Tobulumo siekimas. • REM. STIPRIOSIOMIS SAVYBĖMIS • Ugdyti savarankiškumą. • 1) žinoti tiesą, nekovoti su vaiku ir nemokyti kovoti, kovoti su vaiko sunkumu. • 2) Parodyti pagarbą (įsijautimas, kas vyksta vaiko akimis). • 3) Surasti alternatyvą bausmėms, nes bausmės neišmoko vaiko būti atsakingu. • 4) Sukurti taisykles kartu. Taisyklės sukuria sąlygas jaustis saugiai. • VERTINAMAS REZULTATAS, O NE PASTANGOS. vaikas jaučiasi reikšmingas, perdėta globa. • ATSKYRIMAS ELGESIO NUO ASMENYBES. • Ugdyti atsakomybę • Į klaidas žiūrėti kaip i mokymosi būdą. • PAGYRIMŲ IR PADRĄSINIMŲ VENGIMAS.- vaikas neturi drąsos ir vilties. • MORALIZAVIMAS • DISKUTAVIMAS • Stiprinti drąsą ir viltį. • VAIKO VERTĖS NEGALI UGDYTI ŽEMOS SAVIVERTĖS ŽMOGUS.

11. Sveikatadažniausiai suprantama kaip optimali bei gera savijauta, tokia organizmo būsena, kai nesergama, nėra ligos. Arba „sveikata – ligos priešingybė“. Šiandien aišku, kad fizinė ir dvasinė sveikata yra neatskiriamos. • Žmogaus fizinė egzistencija yra pilnavertė ir prasminga, jei ne vien stiprinamas kūnas, bet plėtojama dvasinė esybė, laisvė, galia kurti gėrį ir grožį, pajusti ir suvokti dvasinę gyvenimo prasmę. Sveika gyvensena, dvasios giedra yra būtina siekiant išugdyti kūrybingą asmenybę. • Emociškai ir psichiškai sveikas vaikas yra ramus, patenkintas, pasitiki savimi ir kitais žmonėmis, noriai bendrauja su vaikais, nejaučia baimės, pykčio ir kitokių išgyvenimų. Jis myli žmones, jaučiasi laisvas, yra draugiškas. Miegas gilus, trukmė normali.

12. Vaiko psichikos sveikata – vienas svarbiausių sveikatos veiksnių • Todėl pasirinkome sveikos gyvensenos projekto temą “Savigarbos link. Aš esu toks, koks esu”. • Mūsų “Pelėdžiukų” grupės sveikos gyvensenos ugdymo projekto tikslas – ugdyti savigarbą – vaiko pasitikėjimą savo jėgomis, pagarbą sau pačiam, teigiamą savęs vertinimą, vaiko atsakomybę už savo poelgius, jaustis saugiam, mylimam tiek darželyje, tiek namuose; palengvinti vaikų integraciją į visuomenę, užmezgant patikimas draugystes, padedant kitam ir tikintis pagalbos iš kitų, mokėti susivaldyti supykus, įsižeidus. • Matyti gerąsias savo savybes; • Vertinti gerąsias savo savybes ir dalykus, kuriuose jos pasireiškia; • Suvokti savo trūkumus, kritiškai vertinti išvaizdą; • Ieškoti vietos gyvenime ir neprarasti pasitikėjimo savimi darželyje ir namuose; • Užmegzti patikimas draugystes, tikintis reikiamos pagalbos ir pačiam padėti esant reikalui; • Atsakyti už savo veiksmus. UŽDAVINIAI:

13. DARBAS SU VAIKAIS: • Žaidimai, atspindintys vaiko jausmus, elgesį, santykius su kitais žmonėmis. • Sveikatos valandėlės. • Vaikų veiklos pėdsakai. • Viktorinos su kitų grupių vaikais. • Sveikatos savaitės, akcijos. • Ekskursijos, išvykos. • DARBAS SU TĖVAIS: • Anketos tėvams. • Individualūs pokalbiai. • Informacija tėvų lentoje ( temos, lankstinukai, atmintinės savigarbos klausimais) • Tėvų dalyvavimas organizuojamuose renginiuose. • Kultūrinių vertybių perdavimas savo vaikams.

14. Savigarba priklauso nuo to, kaip asmuo vertina save ir kaip kiti jį vertina. Kai gerbiama vaiko asmenybė, susiklosto didelė savivertė; kai žmogus gerbia save – gerbia ir kitus, o tai svarbu bendravimui, savitarpio supratimui. • Savęs vertinimas formuojasi nuo ankstyvos vaikystės. Svarbiausią vaidmenį atlieka suaugusių, pirmiausia tėvų vertinimai. Bendraujant su mažais vaikais, reikėtų neigiamai vertinti ne patį vaiką kaip asmenybę, o jo poelgius: tu neteisingai(negražiai, blogai, kvailai) pasielgei, pats esi geras, bet tavo poelgis – ne. • Artimiausia vaikui socialinė aplinka – šeima. Ji formuoja vaikų nuostatas ir interesus ugdymuisi, tinkamas sąlygas lavintis bei sveikai gyventi. Nuoširdus prisirišimo, artumo, pasitikėjimo meilės ir savitarpio supratimo šeimoje atmosfera padeda vaikui perimti tėvų dorovines pozicijas, jų dorovinę orientaciją sveikatingumo ir moralės sferoje. • Šeima- pagrindinis žmogaus socialinio ir emocinio augimo veiksnys. Šeimos darna – nepaprastai svarbus socialinės sveikatos veiksnys. Todėl svarbu, kad šeimoje vyrautų šilti tarpusavio santykiai, geras psichologinis klimatas, vaikas jaustųsi mylimas, saugus. Vaikas bus sveikesnis ir stipresnis, geriau jausis, jei bus mylimas, nevaržomas, negu tas, kuris jaučiasi atstumtas, nereikalingas, nuolat kontroliuojamas ir baramas. • Nuo saugumo ir pasitenkinimo jausmo, kurį vaikai patiria bendraudami su tėvais, priklausys ir jų bendravimas su vienmečiais. Svarbu, kaip vaikas bendrauja su bendraamžiais, kaip su jais elgiasi, dalijasi žaislais. Vaikas save suvokia ne tik pagal tėvų, pedagogų, bet ir pagal bendraamžių vertinimą. Jei vaikas nesutaria su bendraamžiais, jei jų nepriima kartu žaisti, tikėtina, kad vaikas gerai nesijaučia, tai gali atsiliepti jo sveikatai. Kartais vaikas turi teisę likti ištikimas savo vertybėms, nepaisant kitų spaudimo.

15. Su tėvais pasidarėme “Vertybių medį” • Ant lapų tėvai užrašė vertybes, kurias norėtų perduoti savo vaikams. Tėvai norėtų išugdyti šias vertybes: tvarkingumą, švelnumą, darbštumą, mandagumą, draugiškumągerumą. Būtent tokias savybes, kurios yra būtinos vaikų emocinei sveikatai.

16. . Tėvelių apklausa Atlikome tėvelių apklausą, norėdami išsiaiškinti, kaip vaikas bendrauja su tėvais, susavo bendraamžiais, kaip save vertina: • Ar jūsų vaikas pasitiki savo jėgomis? • Ar domisi bendraamžiais? • Ar moka paprašyti pagalbos? • Ar jūsų vaikas laikosi savo įsitikimų? • Ar jūsų vaikas moka atsiprašyti ? • Ar jūsų vaikas skiria ir saugo savo daiktus? • Ar jūsų vaikas noriai dalijasi su šeimos nariais daiktais? • Ar jūsų vaikas žino, kas jis – berniukas ar mergaitė? • Iš atsakymų paaiškėjo, kad vaikai jaučiasi saugūs, mylimi šeimoje. • Jie patenkinti savimi, gerai jaučiasi, domisi savo bendraamžiais, su jais bendrauja, žaidžia, nebijo paprašyti pagalbos, dalijasi su kt. šeimos nariais daiktais, • žino, kas jis – berniukas ar mergaitė. • Bet  ne visi moka atsakyti už savo veiksmus – ne visi moka atsiprašyti, juos reikia įkalbinėti, kad atsiprašytų. Nemažai yra užsispyrusių, niekas negali pakeisti jų nusistatymo. Ne visi saugo savo daiktus, padeda juos į vietą.

17. Tėvelių apklausa • Atlikome tėvelių apklausą, norėdami ištirti: • Kaip jums sekasi spręsti šeimoje kylančias problemas, kur semiatės patirties auklėdami savo sūnų ar dukrą? • Kokios problemos kyla? • Kaip sprendžiate konfliktus, iškilusius tarp Jūsų ir vaiko? • Kaip sprendžiate konfliktus, iškilusius tarp vaikų? • Iš atsakymų aišku, kad tėveliai bendraudami su vaiku, kreipiasi pagalbos į pedagoginę literatūrą; tariasi su kitais tėvais, draugais, pažįstamais, pedagogais, gydytojais; vadovaujasi savo senelių, tėvų patirtimi. • Tėvams iškyla problemos – elgesys su bendraamžiais, elgesys namie. • Konfliktus, iškilusius tarp tėvų ir vaikų, dauguma tėvų sprendžia taikiai – kartu su vaiku aiškinasi, kodėl taip atsitiko; aiškina, kaip dera elgtis, kas galima, o kas ne. • Konfliktus, iškilusius tarp vaikų , tėvai taip pat sprendžia geruoju – aiškina, kaip reikia elgtis; bando sutaikyti; patiems leidžia spręsti; jei konfliktas užsitęsia, išskiria vaikus. • Vadinasi, tėveliai padeda vaikams surasti ribą savo elgesyje tarp “noriu” ir “reikia”.

18. Sveikatos savaitė • Gerumas – psichinės ir emocinės sveikatos laidas. Gerumas – bene didžiausia vertybė. • Organizavome sveikatos savaitę visai įstaigai „Aš saugus, kai žinau“. Vieną dieną paskelbėme “Gerumo diena”. • Ugdytiniams buvo suorganizuota ekskursija įstaigoje, jos tikslas – sužinoti darbuotojų pareigas, ką jie mūsų įstaigoje dirba. Ant „saulutės spindulėlių“ kiekvienas darbuotojas užrašė, ką gero yra dėl vaikų padaręs bei linkėjimus vaikams. Vaikams buvo išdalinti „gerumo medeliai“ be lapelių. Vaikai savaitės eigoje puošė medžius „gerų darbų“ lapeliais, kad pradžiugintų tėvelius, auklėtojas savo gerais darbais. • Paprašėme vaikų kartu su auklėtojom atsakyti į „gerumo dienos“ klausimus. • Savaitės pabaigoje buvo surinkti vaikų atsakymai ir padaryta išvada: vaikai žino, kas yra bendrosios žmogaus vertybės ir stengiasi jomis vadovautis.

19. Atlikta vaikų apklausa: Tikslas : ištirti, kaip vaikai supranta bendravimo klausimus, santykius su kt. žmonėmis, elgesiotaisykles • Ką reiškia būti geram berniukui ir mergaitei ? Kaip elgiasi geras berniukas ar mergaitė? • Kokias žinai gero elgesio taisykles? • Kokius žinai “stebuklingus” žodžius? • Kaip tu gali liūdintį ar pykstantį nuraminti, paguosti? •  Kokius “gerus” darbelius gali nuveikti darželyje ? • Kokius “gerus” darbelius gali nuveikti namuose? • Iš vaikų atsakymų aišku, kaip vaikai supranta, koks yra geras vaikas, kaip elgiasigeras berniukas ar mergaitė, kaip padeda namuose mamai ar tėčiui, darželyje auklėtojoms ir auklytei • Vaikai žino elgesio taisykles, ką galima ir ko negalima daryti – nesimušti, nesikandžioti, … • Vaikai žino “stebuklingus” žodžius: ačiū, viso gero, prašau, atsiprašau, • Vaikai žino ir moka liūdintį ar pykstantį paguosti, nuraminti – nuliūdusį jie prajuokins, paglostys, ką nors duos, o supykusį pakvies draugauti, pasiūlys ką nors daryti, sutaikys. • Iš apklausos atsakymų galima daryti išvadą: vaikai žino, kas yra bendrosios žmogaus vertybės ir stengiasi jomis vadovautis.

20. Vaikų geriems poelgiams išreikšti naudojome priemones: • Rinkome poelgių korteles “GERUOLEI” ir “BLOGUOLEI”. • Vaikai dalijo “gerumo” spindulėlius, “šiltus švelnukus” - nuliūdusiems, norėdami pakelti nuotaiką, suteikti džiugių emocijų. • Vaikų bendravimo klausimais: pasidarėme “DRAUGYSTĖS SAULUTĘ”- vaikai kasdien žymėjo “takelį” nuo spindulėlio iki spindulėlio to vaiko, su kuriuo daugiausiai žaidė, bendravo ar su kuriuo labiausiai patiko būti kartu. • “Užsiauginome” “GERUMO MEDĮ”- vaikai kabino širdeles, kur užrašėme, su kuo vaikas draugauja, kodėl, padėkojo draugui už paslaugą. Kabino “Gerąsias rankas”, su užrašu, ką gero nuveikė to vaiko rankutės (dalijosi žaislais su draugais, sutvarkė žaislus, padėjo mamytei, palaistė gėlytę ir pan.) “GERUOLĖ” IR “BLOGUOLĖ”

21. Vaikųgeriems santykiams išreikšti: • Vaikai mokėsi vienas kitam sakyti komplimentus, pagyrimus, gražius žodžius. Vaikai susėdę ratu vienas kitam sakė gerus atsiliepimus apie viską, ką draugasgerai daro,sugeba, vardino teigiamus draugo charakterio arelgesiobruožus. • Sveikatos valandėlė “Komplimentas draugui”- grupės draugai sako vaiko vardą, kuriam sakys “komplimentus” - tik gerus atsiliepimus apie viską, ką draugas daro, sugeba, žino. • Organizavome savigarbos ugdymo dienas, kada draugai sakė komplimentus tam vaikui, kurio šventėme gimtadienį.

22. Nuotaikų lenta “KOKS ESI ŠIANDIEN” : • Vaikas turi nuspręsti, kaip jis jaučiasi šiandieną ir pasirinkti paveikslėlį, atitinkantį jo šiandieninę nuotaiką. Skaičiuojame, kiek vienodai nusiteikusių vaikų, kokia vyrauja nuotaika grupėje, kas liko vienišas. • Liūdniems ir piktiems vaikams visi kartu duodame gerus patarimus – nusišypsoti, drauge pažaisti ir pan.

23. Taikiam vaikų sugyvenimui grupėje atsirinkome svarbiausias elgesio taisykles ir pasiryžome jų laikytis. Taisyklės orientuotos į tai, ką vaikai gali daryti, antai kaip: • “Šypsausi sau ir kitiems”, • “Gerbiame kitą ir jo daiktus”, • “Susirandame, ką veikti”, • “Dalinuosi žaislais su draugais”, • “Atsargiai vartau knygutes”, • “Stengiuosi būti tvarkingas”, • “Tyliai uždarau duris”, • Saugau save ir draugą sportuodamas”. • Taisyklių vaikai stengiasi laikytisžaisdami  bendrus žaidimus, pratinasi susitarti dėl žaislų, dėl vaidmenų.

24. Sveikatos valandėlės: • Kiekvienas žmogus – individualybė ir istorinė būtybė, turinti savo vidinį pasaulį, poreikius, interesus, genetinį potencialą. Vaikai siekia išreikšti save, nori būti pastebėti, išgirsti, išklausyti. Jie nori parodyti, ką gali, ko nori, pasakyti, ką jaučia ir galvoja. Kai realizuojami šie poreikiai, o ugdytojai įsigina į vaiko jausmus, norus, į jo vidinį patyrimą, tada skleidžiasi vaiko asmenybė, jis auga sveikas, kupinas vidinės ramybės ir energijos. • Mūsų grupėje visi vaikai yra asmenybės , individualybės su savo poreikiais, jausmais, gabumais. Nes kiekvienas žmogus yra nepaprastas ir individualus, kaip mūsų sveikos gyvensenos projekto šūkis “Aš esu toks, koks esu” • Todėl pravedėme sveikatos valandėles: “Mes panašūs, bet skirtingi”, “Aš esu įdomus”, “Aš – berniukas, aš – mergaitė”, “Saviraiška kūnu – noriu suprasti kitą”. • Siekiant, kad vaikas būtų palankus kitiems, gerbiamas kitų, jaustųsi saugus pravedėme sveikatos valandėles: ”Mano elgesys su grupės draugais”, “Mokausi sugyventi ir sutarti, “Aš saugus ir mylimas šeimoje”. • Vaiko pschologinei savijautai didelę reikšmę turi jo sugebėjmas valdyti savo jausmus. Todėl vaikams aiškiname, kaip elgtis, kai esi piktas, kai kas nors erzina, kai bijai ar paprasčiausiai būna liūdna. Nuo pat mažens vaikus reikia mokyti sąžiningumo, išdrįsti pasakyti “NE” ir suprasti, kodėl kiti sako “NE”, apginti savo teises. • Savigarbos tema pravedėme sveikatos valandėles: “Ką manau apie save”, “Savigarbos ugdymo dienos”, “Kaip spręsti problemas”, “Mokausi sakyti “ne”, “Kaip sugebu valdyti savo jausmus”, “Ar moki atsipalaiduoti”, “Pabūsiu sau teisėjas”.

25. Piešėme piešinėlius: • Spalva vaikai išreiškė savo jausmus ir nuotaiką, pajuntant nusiraminimą, paguodą, pykčio, nerimo išnykimą; • Piešė savo delniukų atspaudus, pasirinkdami mėgstamą spalvą : vaikai rinkosi “šiltas” spalvas – raudoną ir geltoną, “šaltas” – žalią ir mėlyną. Vadinasi, vaikų nuotaika įvairi, kaip ir vaikai skirtingi. • “Aš ir mano šeima” – simboliniu  veido išraiškos piešiniu išreiškė jausmus savo šeimos nariams. • Piešiniu vaikai bandė parodyti, kaip pažįsta savo draugus, jų išvaizdą, pomėgius, interesus, nuotaikas.Vaikai piešė draugo portretą, o piešinio apačioje nupiešė jo pomėgius reiškiančius simbolinius ženklus ( paveikslėlius, raides, daiktus ir kt.) piešinius pakomentavo, taip įsitikino, kaip pažįsta draugą. • Savo nuotaiką vaikai išreiškė  simboliniu veido išraiškos piešinėliu, paaiškino, kodėl tokia jų nuotaika. Vaikams linksma, kad švietė saulutė, gera žaisti su draugais, mama nupirko žaislą ir pan. Vaikams liūdna, nes susimušė, nori miego, laukia mamytės. Vaikams pikta, nes kiti vaikai neleidžia žaisti, mamytė barė. Vaikų jausmai kinta, ryte jie liūdni, o jau už valandos linksmi. Jausmai kinta pagal tai, kas vyksta aplink vaikus.

26. Sveikatos savaitės Organizavome sveikatos savaitę “Mano jausmai” : • PIRMADIENIS • Temos paskelbimas. Susitikimas su Linksmuole ir Verksniuke. Užduočių išdalinimas. Grožinės literatūros kūrinio pasirinkimas ir skaitymas. • Pranešimas auklėtojoms “Jausmų, emocijų įtaka vaikų sveikatai”. • ANTRADIENISPasirinkto grožinės literatūros kūrinio apie šiltus jausmus, santykius skaitymas ir inscenizavimas ( naudojant lėlių teatrą, stalo teatrą, šešėlių teatrą ir kt.). • TREČIADIENIS • Knygelės darymas, atspindint pasirinkto kūrinio temą : • “Kada džiaugiasi širdelė”, “Kada liūdi širdelė”. • KETVIRTADIENIS • Kūrybinės raiškos diena: • Savo nuotaiką išreikšti piešiniu “Koks aš šiandien”. • Vaizduoti jausmus žaidime “Pabūk aktoriumi”. • PENKTADIENIS • Viktorina “Šilti jausmai baltais žodeliais sninga”. ( 5- 6 gr.) • Relaksacijos diena . Atsipalaidavimo pratimai grupėse. Sveikatos savaitės “Mano jausmai” metu vaikai išmoko atpažinti savo jausmus, įvardyti juos, išreikšti sau ir kitiems priimtinais būdais:darė knygeles “Kada džiaugiasi širdelė”, “Kada liūdi širdelė”, inscenizavo grož. lit. kūr. “Nelaimingas voriukas”, naudojant lėlių teatrą, piešė savo nuotaikas “Koks esi šiandien” .

27. Emocinė vaiko sveikata priklauso nuo jo ugdymosi motyvacijos, pasitikėjimo savimi ir savo vertės pajautimo. • Socialinė atmosfera darželyje įtakoja vaikų sveikatą. Vaikas bendrauja su auklėtoja, prisiriša prie auklėtojos, pasakoja savo emocinę situaciją ir trokšta iš suaugusiojo užuojautos ir paramos, dalijasi paslaptimis apie save. Būtent tai rodo, kiek daug priklauso nuo auklėtojos ir jos sukurto mikroklimato, kuris vaiką džiugina, palaiko gerą savijautą ir ugdo kūrybiniam darbui arba padaro abejingą, užsidariusį, liguistą. • Kad vaikas augtų linksmas , gerai jaustųsi, jis turi turėti pasirinkimo laisvę. Kai vaikai jaučiasi saugūs psichologiškai, yra pripažinti ir reikalingi, sukuriamas psichologinis komfortas, leidžiantis išsiskleisti asmenybei, kuriai svetimas nerimas, baimė, nusiminimas, pyktis, neapykanta, agresija. • Viena svarbiausių sąlygų siekiant sukurti pilnavertį vaiko gyvenimą yra vaiko savarankiškumo skatinimas. Ką ir kaip veikti, nuo ko pradėti, sprendžia jis pats. Tik tada, kai jo elgesį ir gyvenseną lemia vidinis balsas, jis gali jaustis laimingas. Rami būsena skatina dalytis su kitais savo jausmais, rūpesčiais. Sumažėja nerimo, kaltės, baimės ar neapykantos jausmas. Neišsiugdęs savarankiškumo įgūdžių, susidūręs su kokiais nors sunkumais , vaikas puola į neviltį. • Taigi, kievienas žmogus gali pats save kurti ir tobulinti, save keisti. Vaikas gali keisti savo pomėgius, interesus, savo siekimus. Vaikas taip pat gali apmąstyti, ką kalbėjo ar kaip elgėsi, ką galvojo ar jautė. Jam gali pasirodyti kai kas nepriimtina. Vaikas gali atsisakyti tų netinkamų dalykų ir išsaugoti tuos, kurie yra geri, gali surasti kažką naujo vietoj to, ko jis atsisakė. • Žodžiu, vaikai suvokia save ir todėl gali save kurti. Vaikas gali sau pasakyti “Aš esu aš, ir aš esu geras”.

28. Savigarbos testas Vaikams paruošėme SAVIGARBOS TESTĄ : • Kaip  aš atrodau? (įrašyti ūgį, sudėjimą, plaukų spalvą, akių spalvą ir t. t.): • Aš esu geros nuomonės apie save, kai: • Man patinka, kai mano draugai sako man: • Aš blogai pasijuntu, kai: • Aš tikrai gerai atlieku šiuos dalykus: • Aš norėčiau išbandyti šiuos du naujus dalykus: • Mano asmeniniai privalumai yra šie: • Vienas mano trūkumas, kurį aš norėčiau pašalinti, yra Padarėme išvadas: • vaikai suvokia save, savo kūną, savo išvaizdą. • vaikai gerai save vertina, mano, kad jie sugeba daryti įv. dalykus, • vaikai nori išmėginti dalykus, kuriuos galės padaryti jau būdami vyresni, o gal ir būdami suaugę. Nevengia pasvajoti ir apie ekstremalius dalykus. • Vaikams patinka, kai jų draugai sako jiems gražius žodžius, pagyrimus, palinkėjimus; kviečia draugauti, pažaisti. • Bet blogai jaučiasi, kai: vaikai sako negražius žodžius, skriaudžia, muša, nenori draugauti, pykstasi; kai serga, ką nors skauda.   • Vadinasi, vaikų savijauta priklauso nuo santykių su draugais ir nuo fizinės sveikatos. • Geros nuomonės apie save yra, kai linksma, kai geros nuotaikos, yra laimingas, gerai jaučiasi. • Vadinasi, vaikų nuomonė apie save priklauso nuo vaikų emocinės būsenos. • Vaikai teigiamai save vertina; pasitiki savimi, jaučiasi verti gero gyvenimo ir gero aplinkinių elgesio.

29. Vaikai gerai jaučiasi, kai jie gyvena įprastoje aplinkoje, bendrauja su pažįstamais ir artimais žmonėmis. • Vaikų darželyje jie prisitaiko prie susidariusių aplinkybių, draugų ir suaugusiųjų. • Sumažėjus asmeninei erdvei, bendravimas intensyvėja. • Vaikai gerai jaučiasi, kai yra pakankamai erdvės žaisti, judėti, aktyviai veikti. Todėl mūsų grupės erdvė yra suskirstyta į veiklos kampelius, taip pat grupėje yra pakankamai erdvės žaisti, judėti. Veiklos kampeliuose gali bendrauti, žaisti, tenkinti savo kūrybinius poreikius keletas vaikų, grupelė ar net vienas. • Taip grupės kambarys tampa šilta, jaukia aplinka, kurioje vaikai bendrauja tik su jiems pageidaujamais bendraamžiais, gali ilsėtis ar žaisti, jaustis saugūs. • Stengiamės, kad tėvai dalyvautų visuose organizuojamuose renginiuose, bendrose sporto šventėse, pramogose. Veikla, kurioje dalyvauja tėvai, vaikams yra džiaugsminga. • Kartu su darželio judesio ir korekcijos mokytoja pakvietėme tėvelius į sportinę pramogą  “Miško takeliu”. Tikslas: skatinti tėvelius sportuoti kartu su vaikais, siekti draugiško bendravimo su tėveliais, vaikais. Ši sportinė pramoga suteikė daug džiugių emocijų ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams. • Šeimos vakaronės “Žuvininkai mes esme” metu vaikai kartu su tėveliais prisiminė pamario krašto papročius ir tradicijas, bendravo su kitos grupės (“Žiogelių”) tėveliais ir vaikais, dainavo, šoko ratelius, žaidė, prisiminė įv. pamėgdžiojimus, pajuokavimus, oro spėjimus, burtus. Džiugią, veiklią, kūrybingą nuotaiką, gerą savijautą vaikams teikia darželyje organizuojamos įvairios šventės, pramogos, šeimos vakaronės su tėveliais, akcijos:

30. Atmintinės tėvams: • Kiekvieną mėnesį tėvams pateikdavome kokią nors informaciją: • “Kaip galima padėti vaikui įveikti susikrimtimą”; • “Kaip mokyti skirti, kas gera ir kas bloga”; • “Ką daryti, kad namuose nebūtų karo”, • “Kaip tinkamai girti vaiką”, • “Ką reikia prisiminti baudžiant”, • “Nepatogus vaikas”, • “Memorandumas tėvams”, • “Mažylio savigarba: padėkite jam” ir pan. • Parengėme tėvams atmintines – lankstinukus: • “MYLĖKIM, PADĖKIM IR GERBKIM KITUS, BRANGINKIME DVASIOS STIPRUMĄ” ( 2000 m.) • “JAUSMAI” (2008 m.) • “SAVIGARBĄ UGDYKIME NUO LOPŠIO” ( 2010 m.) Lankstinukai:

31. Lankstinukai: Parengėme atmintinę – lankstinuką: “SAVIGARBĄ UGDYKIME NUO LOPŠIO”: • Padėkite vaikui išsiugdyti savigarbos jausmą, kad jis pajėgtų su pasitikėjimu apsiginti be smurto. • Niekada neleiskite vaikui pravardžiuoti kitų vaikų. • Neskatinkite vaiko skųsti kitų vaikų. • Nekritikuokite vaiko, nes kritika užkerta kelią bendradarbiavimui. • Akcentuokite stipriąsias puses. • Mokykite vaiką teigiamai apie save galvoti ir kalbėti. • Padėkite realizuoti vaiko poreikį būti reikalingu. • Jeigu vaiką vieną kartą papeikėme, būtinai dešimt kartų turime pagirti. • DRĄSINKITE vaiką tiek sėkmės, tiek nesėkmėsatveju. • Leiskite vaikui daryti klaidas ir iš jų mokytis.

32. Lankstinukai : • Parengėme lankstinuką“JAUSMAI”: • Leiskite egzistuoti visiems vaiko jausmams. • Atminkite, jog nėra nei “gerų”, nei “blogų” jausmų. • Visi emociniai išgyvenimai yra būtini ir natūralūs tam tikrose gyvenimo situacijose. • Draudimai “nepyk” arba “gana nervintis” psichologine prasme yra nekorektiški. Tai tarsi byloja “nejausk to, ką jauti”. • Nepiktnaudžiaukite ir pasakymais “nesijaudink” arba “nenusimink”. Kartais šie žodžiai paguodžia, bet tikėtina, kad gali ir suerzinti, nes parodo mūsų nesupratimą, kas vyksta su vaiku. • Kalbėdami su vaiku, jo klausydamiesi, tik priimkite vaiko reiškiamus jausmus, bet nebarkite, nemoralizuokite ir nemokykite. Tai nereiškia, kad jūs pritariate tam, ką vaikas daro ir sako, bet tai rodo, kad jūs suprantate jo išgyvenimus.

33. LAUKIAMI REZULTATAI: • Vaikas teisingai vertina save, pasitiki savo jėgomis. • Vaikas užmezga patikimas draugystes, dėl kurių puikiai jaučiasi. • Vaikas padeda kitiems, nebijo paprašyti pagalbos kitų. • Vaikas laikosi savo įsitikinimų ir vertybių. • Vaikas atsako už savo veiksmus. • Stengiasi susivaldyti supykus, įsižeidus, išsigandus. • Tėvams prieinama informacija apie grupės projektą, turi progų pasikonsultuoti su pedagogais. • Tikimės, kad pagerės vaikų savikontrolė, emocinė pusiausvyra, sumažės konfliktinių situacijų tiek darželyje, tiek namuose.