670 likes | 949 Views
LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI NELEIDŽIAMI ATSKAITYMAI PELNO MOKESČIO ĮSTATYMAS 2001-12-20 Nr. IX-675 (Žin., 2001, Nr. 110-3992 ; 2009, Nr. 153-6880) (toliau - PMĮ). Mokestinių prievolių departamento Švietimo ir konsultavimo skyrius 2010 metai.
E N D
LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI NELEIDŽIAMI ATSKAITYMAIPELNO MOKESČIO ĮSTATYMAS2001-12-20 Nr. IX-675 (Žin., 2001, Nr.110-3992; 2009, Nr. 153-6880) (toliau - PMĮ) Mokestinių prievolių departamento Švietimo ir konsultavimo skyrius 2010 metai
Konsultacijos mokesčių klausimais (1) Žodžiu H. Manto g. 2, Klaipėda I - IV nuo 8 iki 17 val. Pietų pertrauka 12:00 – 12:45 Išankstinė registracija www.vmi.lt El. paslaugos – Registracija į žodines konsultacijas Telefonu – (8 46) 469 233 Raštu www.vmi.lt El. paslaugos – Elektroniniai paklausimai Konsultacijos teikiamos vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2007-10-09 įsakymu Nr. VA-66 (Žin., 2007, Nr. 106-4364, 2010, Nr. 87-4630)
Konsultacijos mokesčių klausimais (2) MIC telefonai ir skambučių kainos 1882 TEO – 0,12 Lt/min., fiksuotas sujungimo mokestis – 0,14 Lt. Bitė ar Omnitel – pagal operatoriaus nustatytus tarifus, skambinant savo tinklo abonentui. Tele2 – fiksuota kaina – 0,39 Lt/min. 8 700 55 882 kitų fiksuotojo ryšio operatorių abonentams fiksuotas sujungimo mokestis – 0,14 Lt ir mokestis už minutę pagal operatoriaus nustatytus tarifus. Skambinant iš užsienio +370 5 255 3190 tarifas toks, koks skambinant iš užsienio į TEO tinklą.
Konsultacijos mokesčių klausimais (3) http://mic.vmi.lt Mokesčių paaiškinimai ir komentarai, mokesčių apskaičiavimui ir sumokėjimui reikalinga informacija, populiariausi klausimai ir atsakymai.Registruoti vartotojai gaus informaciją apie naujus šios duomenų bazės dokumentus. www.vmi.lt skyrelyje „Mokesčių pakeitimai“Paaiškinimai, klausimai – atsakymai dėl 2009-2010 metais pasikeitusių mokesčių įstatymų nuostatų taikymo.
Aktuali informacija (1) • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 766 (Žin., 2009, Nr. 88-3754, toliau – Nutarimas) nuo 2009 m. liepos 26 d. pakeista pinigų išmokėjimo iš kasos ir priėmimo į kasą atskaitingiems asmenimstvarka. • Iki 2009 m. liepos 26 d. galiojusioje Nutarimo redakcijoje buvo numatyta, kad tik biudžetinėse įstaigose atskaitingas asmuo už jam išmokėtas pinigines lėšas atsiskaito vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nutarime buvo nurodyta, kad kituose ūkio subjektuose atskaitingo asmens atsiskaitymo tvarką ir terminus nustato vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir patvirtina ūkio subjekto vadovas. • Nuo 2009-07-26, visų ūkio subjektų atskaitingiems asmenims nustatyta prievolė atsiskaityti už jiems išmokėtas pinigines lėšas, taip pat ir iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų gautas pinigų įplaukas ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Aktuali informacija (2) Supaprastinti reikalavimai kasos dokumentams • LR Vyriausybės 2010 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 671 (Žin., 2010, Nr. 65-3233) atsisakyta griežtų kasos dokumentų surašymo ir pasirašymo reikalavimų – nuo 2010-06-06 patys juridiniai asmenys gali paskirti atsakingus darbuotojus, galinčius surašyti ir pasirašyti kasos dokumentus. • Pagal anksčiau galiojusias taisykles, kasos pajamų ir išlaidų orderius privalėjo surašyti vyriausiasis buhalteris, minėtų dokumentų negalėjo surašyti kasininkas, o pinigų nebuvo galima išmokėti kasos išlaidų orderyje nepasirašius juridinio asmens vadovui. • Nauji taisyklių reikalavimai netaikomi biudžetinių įstaigų kasos dokumentų pasirašymui, kur, kaip ir iki šiol, kasos pajamų orderį turi pasirašyti vyriausiasis buhalteris ir kasininkas, o kasos išlaidų orderį – biudžetinės įstaigos vadovas, vyriausiasis buhalteris ir kasininkas.
Aktuali informacija (3) UAB vadovai turi pateikti akcininkų sąrašą Iki 2010-10-01 visų uždarųjų akcinių bendrovių vadovai turi sudaryti ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti šių bendrovių akcininkų sąrašus. Šis reikalavimas įtvirtintas Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatyme (Žin., 2009, Nr. 154-6945), kuris įsigaliojo 2010 m. kovo 1 d. Iki įstatymo įsigaliojimo įsteigtų uždarųjų akcinių bendrovių vadovai akcininkų sąrašus Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi pateikti kartu su dokumentais, reikalingais uždarųjų akcinių bendrovių duomenų ar dokumentų pakeitimams įregistruoti. Tuo tarpu steigiant uždarąją akcinę bendrovę akcininkų sąrašas pateikiamas kartu su kitais uždarosios akcinės bendrovės įregistravimui reikalingais dokumentais. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų sąraše turi būti nurodoma visa Akcinių bendrovių įstatymo 41¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija: uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas, kodas, buveinė, kiekvieno akcininko duomenys, akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius pagal klases, nominali vertė, akcijų įgijimo data ir kt.
Aktuali informacija (4) Mokesčių sumokėjimo galimybės Mokesčių mokėtojas pagal MAĮ 88 str. ir Finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 268 (Žin., 1998, Nr. 103-2854; 2004, Nr. 82-2965) turi teisę kreiptis dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo, jeigu nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką, mokesčio mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
Aktuali informacija (5) Mokesčių sumokėjimo galimybės (2) MAĮ 86 straipsnyje numatyta galimybė mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, mokesčių administratoriui leidus, perimti kitiems asmenims. Mokestinės nepriemokos perėmimo tvarka reglamentuota Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 (Žin., 2002, Nr. 22-841; 2004, Nr. 82-2967) bei Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedūrų apraše, patvirtintame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr.127 (Žin., 2002, Nr. 52-2040; 2004, Nr. 135-4923).
Aktuali informacija (6) Mokesčių sumokėjimo galimybės (3) Pagal MAĮ 83 straipsnio 3 dalies nuostatas mokestį ir su juo susijusias sumas už mokesčio mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Jei neturite galimybių sumokėti mokestinės nepriemokos iš karto, prašome įvertinti šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo galimybę vienu iš aukščiau paminėtų būdų ir apie priimtą sprendimą informuoti Klaipėdos AVMI, pateikiant atitinkamą prašymą. Nuo 2010 m. liepos 1 dienos 2010 metų trečiajam ketvirčiui nustatytas 0,01 procento palūkanų dydis už kiekvieną naudojimosi mokestine paskola dieną.
17 str. 1 d. Leidžiami atskaitymai Leidžiamais atskaitymais laikomos visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai įmonės sąnaudos, būtinosįmonės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. • Įmonės patirtos išlaidos yra laikomos įprastinėmis sąnaudomis, jeigu jos atitinka vykdomos veiklos pobūdį ir jeigu jos yra įprastosįmonių, vykdančių atitinkamą veiklą Lietuvoje ar užsienyje, veiklai. • Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais: • PMĮ 11 straipsnio 4 dalis ir LRVN 2002-05-29 Nr. 780; • PMĮ 11 straipsnio 6 dalis.
17 str. 1 d. Leidžiami atskaitymai • Autotransporto priemonių eksploatavimo išlaidos. Leidžiamiems atskaitymams galima priskirti tik faktiškai nuvažiuotam atstumui tenkantį degalų kiekį, neviršijantį norminio kiekio (Susisiekimo ministro 1995-10-12 įsakymo Nr. 405 1 priedėlis, Žin., 1995, Nr. 85-1933).
17 str. 1 d. Leidžiami atskaitymai • konsultacinės, juridinės, informacinės ir panašios išlaidos, įskaitant audito; • kadrų rengimo ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo išlaidos; • darbo apmokėjimo sistemoje nustatytas pagrindinis ir papildomas užmokestis už darbą, premijos iš darbo apmokėjimo lėšų; • priemokos už prastovas, kasmetinių atostogų apmokėjimas, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinių išmokų bei kitos išlaidos, numatytos Darbo kodekse ar kituose teisės aktuose;
17 str. 1 d. Leidžiami atskaitymai Darbo saugos ir darbuotojų sveikatos apsaugos išlaidos • Lietuvos Respublikos darbo kodekso 265 str.; • Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170); • Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d.įsakymu Nr. V-716 (Žin., 2004, Nr. 155 – 5664) patvirtintas Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašas. Darbuotojų skiepijimo sąnaudos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tuo atveju, jei skiepijami darbuotojai, kurių profesijos ar pareigybės yra įtrauktos į Sąrašą ir į darbdavio ar jo įgalioto asmens sudarytą skiepijamų darbdavio lėšomis darbuotojų sąrašą.
17 str. 1 d. Leidžiami atskaitymai Draudimo įmokos • Kai draudimo objektas susijęs su pajamų uždirbimu: • draudžiamas įmonės turtas, naudos gavėja- įmonė; • turtą apdraudžia ne savininkas, o turto nuomininkas (panaudos gavėjas) -nesvarbu, kas yra naudos gavėjas; • turto nuomininkas apdraudžia turtą nuomotojo naudai (pagal lizingo sutartis turimas ir naudojamas ilgalaikis turtas); • transporto priemonių (nuosavų, pagal nuomos arba lizingo sutartis naudojamų) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokos; • darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, bet tik tuo atveju, jeigunaudos gavėja – įmonė.
17 str. 1 d. Leidžiami atskaitymai Apskaičiuojant 2010 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitomiems leidžiamiems atskaitymams priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jei ši darbuotojų nauda pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas (nauda priskiriama gyventojų pajamoms, nesvarbu ar jos apmokestinamos, ar neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu).
17 str. 1 d. Leidžiami atskaitymai Pavyzdžiai. • Įmonė gimtadienio proga darbuotojui įteikė 121 Lt (su PVM) vertės dovaną. • Įmonės automobilį darbuotojas naudoja ir darbo ir asmeniniais tikslais. Įmonė patiria automobilio nusidėvėjimo, draudimo, eksploatacines, remonto, degalų įsigijimo, išlaidas. Įmonė kas mėnesį darbuotojui apskaičiuoja pajamas natūra – 0,75 % nuo automobilio rinkos vertės. • Įmonė reprezentacinio renginio metu įteikė dovanas renginio svečiams ir savo darbuotojams, dalyvavusiems renginyje. • Įmonė savo darbuotojui išmokėjo pašalpą dėl sutuoktinio mirties. • Įmonė darbuotojui išmokėjo dienpinigius, viršijančius LRV patvirtintas dienpinigių normas, kuriuos apmokestino gyventojų pajamų mokesčiu bei įmokomis Sodrai. • Už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą įmonė darbuotojams išmokėjo delspinigius.
17 str. 1 d. Leidžiami atskaitymai • Nuo 2010 m. IĮ leidžiamiems atskaitymams priskiriama suma, nuo kurios pagal VSD įstatymo 7 str. 2 d. 1 p. (Žin., 2009, Nr. 93-3981; 2010, Nr. 76-3867) nuostatas skaičiuojamos ir mokamos IĮ savininko VSD įmokos. • Nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30 VSD ir PSD įmokų bazę sudaro IĮ su SODRA suderinto ir VMI metinėje pajamų deklaracijoje deklaruoto su darbo santykiais susijusių pajamų (02 pajamų rūšies kodu) dydžio suma, kuri negali būti mažesnė kaip MMA (800 Lt) per mėnesį, o metinė suma negali viršyti 48 LRV patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių (2010 m. – 56 160 Lt (1 170 Ltx48)). • Nuo 2010-07-01 iki 2011-12-31 VSD įmokas už IĮ savininką įmonė moka tik tuo atveju, kai savininkas iš įmonės faktiškai gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, kurias deklaruoja metinėje pajamų deklaracijoje (02 pajamų rūšies kodu).
17 str. 1 d. Leidžiami atskaitymai • IĮ savininkų PSD įmokos skaičiuojamos nuo MMA (2010 m. – 800 Lt), taikant 9 procentų dydžio įmokų tarifą, nepriklausomai nuo IĮ savininko iš įmonės gautų pajamų. Svarbu: • Pagal 2009 metais galiojusią SDĮ 17 straipsnio redakciją, PSD įmokas privalėjo mokėti pats IĮ savininkas, todėl 2009 metais iš IĮ lėšų sumokėtos PSD įmokos IĮ leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos. • 2010 metais pagal VDSĮ 7 str. 2 d. 1 p. VSD įmokas už savininką moka IĮ. SDĮ 18 str. 3 d. nustatyta, kad PSD įmokos mokamos VSDĮ nustatyta tvarka. Vadinasi, prievolė mokėti PSD įmokas nustatoma IĮ, todėl IĮ už savininką sumokėtos PSD įmokos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. VMI prie FM 2010-07-19 paaiškinimas Nr. (18.10-31-1)-R-7105
17-1 str. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudos • Nuo 2008 m. mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos sąnaudos, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo ar amortizacijos sąnaudas, tris kartus atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį jos patiriamos. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sąvoka apibrėžta Mokslo ir studijų įstatyme (Žin., 1991, Nr. 7-181). • Tvarką, pagal kurią sąnaudos priskiriamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudoms, patvirtino LR Vyriausybė 2008-11-19 nutarimu Nr. 1183 (Žin., 2008, Nr. 136-5320). • Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos iš pajamų atskaitomos PMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI18 str. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos (1) • Ilgalaikio turto grupės ir jų nusidėvėjimo ar amortizacijos maksimalūsnormatyvai yra nustatyti PMĮ 1 priedėlyje. Įmonė pati turinustatyti: minimalią įsigijimo kainą, nusidėvėjimo laikotarpį metais,ne trumpesnį, negu nurodyta PMĮ 1 priedėlyje ir likvidacinę vertę, ne didesnę, kaip 10 procentų įsigijimo kainos. Svarbu. Nuo 2009 metų atsisakyta reikalavimo, kad ilgalaikio turto likvidacinė vertė pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais turi būti ne mažesnė kaip 1 litas.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI18 str. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos (2) Apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, ilgalaikis turtas, kuris yra registruojamas atitinkamo turto registre, pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais tam tikrai ilgalaikio turto grupei gali būti priskiriamas atsižvelgiant į tokio turtonaudojimo, o ne įregistravimo, paskirtį.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI18 str. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos (3) Pavyzdys. Tam tikri kranai yra registruojami kaip transporto priemonės, tačiau faktiškai įmonėje naudojami kaip įrengimai. Todėl pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais tokie kranai, atsižvelgiant į jų naudojimo paskirtį, gali būti priskiriami ne krovininių automobilių ilgalaikio turto grupei (kuriai pagal PMĮ 1 priedėlį taikomas 4 metų nusidėvėjimo normatyvas), o įrengimų ilgalaikio turto grupei (kuriai pagal PMĮ 1 priedėlį taikomas 8 metų nusidėvėjimo normatyvas).
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 18 str. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos (4) • Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo būdai yra kito mėnesio ir pusmečio; • pasirinkus kito mėnesio būdą, visoms ilgalaikio turto grupėms galima taikyti tik tiesinį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą ir nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 d. poilgalaikio turto naudojimo pradžios. Jeigu įmonė parduoda ar neatlygintinai perduoda ilgalaikį turtą, nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 d. po to turto pardavimo ar neatlygintino perdavimo.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 18 str. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos (5) • Ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai gali būti tikslinami: 1) po rekonstrukcijos arba remonto, kuris pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes; 2) pakeitus ilgalaikio turto naudojimo paskirtį; 3) įsigijus kitą to paties ilgalaikio turto dalį; 4) dėl kitų objektyvių priežasčių, tačiau tik gavus vietos mokesčių administratoriaus (VMI) sutikimą.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 18 str. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos (6) • Įmonė gali kreiptis į VMI dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvųtikslinimo tais atvejais, jeigu ji tinkamai neatsižvelgė į: • planuojamą turto naudojimo intensyvumą, naudojimo aplinką, naudingųjų turto savybių kitimą per visą jo eksploatavimo laikotarpį; • technologinę bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą; • kitus veiksnius, trumpinančius arba ilginančius ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 19 str. Nusidėvėjimo arba amortizacijos skaičiavimo apribojimai Nusidėvėjimas neskaičiuojamas: • žemei; • pagal lizingo arba nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas pirkėjui apmokėjus visą turto vertę, perduotam ilgalaikiam turtui (šiuo atveju nusidėvėjimą skaičiuoja ne lizingo davėjas, bet turtą naudojantis vienetas - lizingo gavėjas); • nenaudojamam, esančiam atsargose ar užkonservuotam ilgalaikiam turtui, bei ilgalaikio turto perkainojimo rezultatams.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 20 str. Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto arba rekonstravimo sąnaudos • Nuosavo turto rekonstravimas ar remontas • Rekonstravimas (tik nekilnojamojo turto) ir remontas, kuris pailgina ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes, rekonstravimo ar remonto verte didinama šio turto įsigijimo kaina; • Visais kitais atvejais remonto išlaidos priskiriamos remonto sąnaudoms ir atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį jos faktiškai patiriamos.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI Nuomojamo arba pagal panaudos sutartį naudojamo ilgalaikio turto rekonstravimo ir remonto sąnaudos Rekonstrukcijos ar remonto, kuris pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes, sąnaudos iš pajamų atskaitomos tokia tvarka: • jei nuomos sutartyje numatytas nuosavybės teisės perėjimas - didinama naudojamo turto įsigijimo kaina; • jei sutartyje nenumatytas nuosavybės perėjimas: 2.1. nuomotojas padidina išnuomoto turto įsigijimo kainą ir apmokestina pelno mokesčiu; 2.2.1. nuomininkas – lygiomis dalimis per likusį nuomos ar panaudos laikotarpį kai sutartis terminuota; 2.2.2. jei sutartis neterminuota – per PMĮ 1 priedėlyje nustatytą laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 3 metai.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI ŪB narių ir IĮ savininkų (šeimos narių) ilgalaikio materialiojo turto, naudojamo veikloje, eksploatavimas ir remontas Finansų ministro 2002-02-11 įsakymas Nr. 39 (Žin., 2002, Nr. 16 – 643) • Eksploatavimo išlaidos – proporcingai veikloje naudojamai turto daliai, nurodytai įsakyme. • Remonto (ne rekonstrukcijos) išlaidos - proporcingai veikloje naudojamai daliai, atsižvelgiant į šiuos apribojimus: • jeigu remonto vertė mažesnė negu 50% turto įsigijimo kainos – remonto sąnaudos atskaitomos iš pajamų kai remontas baigtas; • jeigu remonto vertė didesnė negu 50% turto įsigijimo kainos– remonto sąnaudos iš pajamų atskaitomos lygiomis dalimis per tokį laikotarpį: 2.1. transporto priemonių - 3 metus (36 mėnesius); 2.2. patalpų ir kito turto – 5 metus (60 mėnesius).
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 21 str. Komandiruočių sąnaudos (1) • Komandiruote laikoma vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu),nustatyta tvarka įformintas darbuotojo (įskaitant IĮ savininką) išvykimas iš nuolatinės darbovietos atliktidarbo funkcijų ar kelti kvalifikaciją; • Komandiruotės įsakyme turi būti nurodyta: komandiruotės tikslas, vieta, trukmė, numatomos apmokėti išlaidų rūšys; • Sąnaudos atskaitomos LR Vyriausybės 2003-01-28 nutarimo Nr. 99 (Žin., 2003, Nr. 11-396) nustatyta tvarka; • Iš pajamų atskaitomos išlaidų rūšys: dienpinigiai, gyvenamojo ploto nuomos, kelionės, dokumentų tvarkymo, mokėjimo už kelius, degalų įsigijimo, ryšių, registravimosi renginyje, valiutos keitimo kredito įstaigoje ir kitos išlaidos.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 21 str. Komandiruočių sąnaudos (2) • Dienpinigiai komandiruotės užsienyje atveju iš pajamų atskaitomi neviršijant Finansų ministro 1996-11-21 įsakyme Nr. 116 (Žin., 1996, Nr. 114-2660) nustatytų normų. • Nuo 2010-04-28 (Žin., 2010, Nr. 48-2326) supaprastinta siuntimo į tarnybinę komandiruotę 1 darbo dienai tvarka. Siuntimas į tarnybinę komandiruotę vienai darbo dienai įforminamas darbdavio arba jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu) ar rezoliucija, patvirtinančia, kad tarnybinis pranešimas ar darbuotojo prašymas leisti išvykti iš nuolatinės darbo vietos yra suderintas.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 21 str. Komandiruočių sąnaudos (3) • Darbuotojui išvykstant į komandiruotę, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios, turi būti sumokama ne mažiau kaip 50% planuojamų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų. Jei avansas neišmokėtas laiku, darbuotojas turi teisę atsisakyti vykti į komandiruotę. • Kartu numatyta ir pareiga darbdaviui pilnai atsiskaityti su darbuotoju už komandiruotę ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną. Po komandiruotės per 3 darbo dienas darbuotojas privalo pateikti išlaidas patvirtinančius dokumentus bei grąžinti nepanaudotą avanso likutį. • Jeigu tarnybinė komandiruotė Lietuvoje trunka ne ilgiau kaip vieną darbo dieną, dienpinigiai už tarnybinę komandiruotę darbuotojui gali būti nemokami, jeigu tai įtvirtinta kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 22 str. Reklamos sąnaudos (1) • Reklamos sąnaudomis pripažįstamos įmonės sąnaudos, skirtos informacijai, susijusiai su įmonės veikla ir skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti esamiems ar potencialiems pirkėjams, išskyrus kontroliuojamuosius vienetus, kontroliuojančius asmenis ar vienetų grupės narius, informuoti.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 22 str. Reklamos sąnaudos (2) • Reklama - sąnaudos, nukreiptos į esamus ar potencialiuspirkėjus siekiant per žiniasklaidą garsinti vienetą, jo vardąar jo produktus, taip pat gaminių su firmos ženklu, nemokamai atiduodamų pirkėjams, reklaminių akcijų metu pirkėjams skiriamų prizų įsigijimo išlaidos bei reklamuojamų gaminių, kuriais vaišinami pirkėjai, sunaudojimo išlaidos. • Reklamos dalyvių skaičius neribojamas ir nėra iš anksto apibrėžtas, todėl įmonė, reklamuodama savo prekes (paslaugas), niekada neturės tikslaus dalyvių sąrašo. Reklamos išlaidos nėra skirtos konkretiems asmenims - šis skirtumas yra pagrindinis, siekiant atskirti reklamos sąnaudas nuo reprezentacinių.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 22 str. Reklamos sąnaudos (3) ● Turi būti surašomi laisvos formos aktai, kuriuosenurodoma, kiek ir kokių reklamos sąnaudų patirta, neįskaitant tųatvejų, kai ūkinės operacijos esmė yra aiški iš vienetuipateiktų sąskaitų (kai sumokama už reklamąspaudoje, televizijoje arradijuje, įsigyjami reklaminiai skydai ir pan.). • Iš pajamų galima atskaityti 100% faktiškai patirtų reklamos sąnaudų. • Kai reklamos sąnaudos patiriamos kontroliuojamiems vienetams, kontroliuojantiems asmenims ar vienetų grupės nariams informuoti, tai tokios reklamos sąnaudos priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 22 str. Reprezentacijos sąnaudos ● Reprezentacinės sąnaudos pripažįstamos ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais tik tuomet, kai jas vienetai patiria, siekdami užmegzti naujus arba pagerinti esamus verslo ryšius su konkrečiais verslo partneriais,išskyrus vieneto darbuotojus, kontroliuojamus ar kontroliuojančius vienetus ar gyventojus; • tai: kelionės, apgyvendinimo, vaišinimo, kultūros renginių lankymo, suvenyrųpirkimo (gamybos) sąnaudos. Iš pajamų galima atskaityti ne daugiau kaip 75 % patirtų reprezentacinių sąnaudų;
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 23 str. Natūralios netekties nuostoliai (1) • Tai nuostoliai, susidarę ne gamybos procese dėl prekių (gatavos produkcijos,žaliavų) nudžiūvimo, nugaravimo, išdulkėjimo, nubyrėjimo,sudužimo, išsilaistymo saugant, fasuojant, perpilant, vežant, kraunant, parduodant (ir dėl pirkėjų užmaršumo –tikmažmeninės prekybos savitarnos salėse); • Iš pajamųgalimaatskaityti tik faktiškai patirtų prekių (žaliavų, produkcijos)natūralios netekties nuostolių sumas, ne didesnes kaip 1 %visų (apmokestinamų ir neapmokestinamų) pajamų, išskyrus šviežių vaisių, uogų, grybų ir daržovių natūralios netekties sumas, kurios negali viršyti 3 % pajamų(nuo 2008 m. Žin., 2008, Nr. 47-1749; 2008, Nr. 48).
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 23 str. Natūralios netekties nuostoliai (2) • Visais atvejais natūralios netekties faktas įforminamas juridinę galią turinčiu laisvos formos nurašymo aktu; • Natūralios netekties nuostoliams nepriskiriami: • dėl prekių (produkcijos) gedimo (neįskaitant uogų, daržovių, vaisių, grybų) ar broko susidarę nuostoliai; • nuostoliai, susiję su prekių nekokybiškumu ar netinkamumu vartoti dėl realizacijos terminų pasibaigimo; • nuostoliai, patirti dėl stichinių nelaimių.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 23 str. Natūralios netekties nuostoliai (3) Pavyzdys Įmonės veikla – langų gamyba. Vežėjui transportuojant pagamintus langus iki užsakymo vietos, dalis langų buvo subraižyti. Nuostoliai, patirti dėl netinkamo langų transportavimo, negali būti priskiriami natūralios netekties nuostoliams. Jei prekės pažeistos transportavimo metu, įmonė gali pareikšti pretenziją vežėjui, jeigu sutartyje nustatyta, kad atsakomybė transportuojant tenka vežėjui, pagal šiuos santykius reglamentuojančius teisės aktus.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 24 str. Mokesčiai (1) ● Mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 13 straipsnyje nustatyti mokesčiai (išskyrus pelno mokestį, pridėtinės vertės mokestį (PVM), mokamą į biudžetą) bei kitais įstatymais arba Vyriausybės nutarimais nustatytos rinkliavos bei privalomos įmokos, nuo kurių vienetai neturi teisės atsisakyti.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 24 str. Mokesčiai (3) Iš pajamų atskaitomos tik tos pirkimo ir sumokėto importo pridėtinės vertės mokesčio sumos, kurios neatskaitomos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, ir tik tais atvejais, kai šios sumos apskaičiuotos nuo PMĮ nustatytų leidžiamų atskaitymų.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 24 str. Mokesčiai (4) Pavyzdys Įmonė 2008 m. rugpjūčio 20 d. už 11 8000 Lt įsigijo naują lengvąjį automobilį ir tą patį mėnesį pradėjo jį naudoti. Automobilio kaina be PVM yra 100 000 Lt, o pirkimo PVM suma – 18 000 Lt. Pagal PVMĮ 62 straipsnį pirkimo PVM atskaita negalima. Įmonė šią automobilio pirkimo PVM sumą ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams galėjo priskirti tuomet, kai šios sąnaudos faktiškai patirtos, t. y. 2008 m. rugpjūčio mėn. 2009 m. kovo mėnesį, įvykus avarijai, automobilis buvo nurašytas. Kadangi leidžiamiems atskaitymams nepriskiriama nurašyto automobilio likutinė vertė, šiai vertei proporcingai tenkančia pirkimo PVM suma turi būti mažinama 2009 metų ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų suma.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 25 str. Beviltiškos skolos (1) FMĮ 2010-06-10 Nr. 1K-188 (Žin., 2010, Nr. 70-3480) VMI informacinis pranešimas 2010-06-18 Nr. (18.20-31-1)-R-6104 • Skolas galima laikyti beviltiškomis ir priskirti ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams (su PVM),jeiguiki to mokestiniolaikotarpiopradžios skolos suma buvoįtraukta į įmonės pajamas ir ji turi skolų beviltiškumą įrodančius dokumentus, šiais atvejais: • įmonė negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip 1 metams nuo skolų įtraukimo į pajamas arba • skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu, arba • skolininkas likviduotas, arba • skolininkas bankrutavęs.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 25 str. Beviltiškos skolos (2) • Jeigu vieno skolininko skolų suma per vieną mokestinį laikotarpį neviršija 10 000 Lt (iki 2010 m. 5 000 Lt), turi būti dokumentai, įrodantys faktus, kad: • įmonė stengėsi skolas susigrąžinti (skolų suderinimo aktai, susitikimų su skolininku protokolai, susirašinėjimo dokumentai: pretenzijos, raginimai, (registruotais laiškais), skolų išieškojimo paslaugas teikiančių įmonių dokumentai apie pastangas atgauti skolas ir kitokie dokumentai) ir • negalima skolos atgauti (skolų išieškojimo paslaugas teikiančių įmonių dokumentai apie negalimumą išieškoti skolos, informacija, susijusi su skolininko finansinės būklės įvertinimu ar kiti dokumentai).
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 25 str. Beviltiškos skolos (3) • Jeigu skolų suma yra nuo 10 001 Lt (iki 2010 m. – 5 001 lt) iki 100 000 Lt: • Skolininkas neturi privalomojo registruoti turto ir dokumentai, įrodantys, bent vieną iš šių faktų: • iš skolininko nepavyko išieškoti pakankamai turto kitų kreditorių reikalavimams patenkinti bylose su tais kreditoriais, arba • skolininkas yra nemokus (skolininkės balansas, skelbiamas „Valstybės žiniose“ apie įmonės nemokumą). • Jeigu skolų suma viršija 100 000 Lt: • įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo patvirtinama įmonės teisė susigrąžinti skolas, ir • antstolio vykdomasis dokumentas arba aktas, pagal kurį išieškojimas nebuvo įvykdytas.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 25 str. Beviltiškos skolos (4) Nuo 2010 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais reikalavimas mokesčio mokėtojui turėti dokumentus, įrodančius skolų beviltiškumą ir mokesčio mokėtojo pastangas atgauti tokias skolas, netaikomas, jeiguvieno skolininko skolų, įtrauktų į pajamas arba užfiksuotų mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose (jeigu mokesčio mokėtojas pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą) per vieną mokestinį laikotarpį, suma neviršija 1 000 Lt (iki 2010 m. buvo 500 Lt ir tik fizinio asmens skoloms).
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 25 str. Beviltiškos skolos (5) • dokumentas, įrodantis likviduotos įmonės išregistravimą iš juridinių asmenų registro gali būti ir iš valstybės įmonės „Registrų centras” duomenų bazės elektroniniu būdu gautas išrašas, t. y. pačios įmonės atsispausdintas (iki 2010 m. turėjo būti valstybės įmonės „Registrų centras” išduota pažyma); • beviltiškas skolas dėl kitos įmonės bankroto gali įrodyti ir dokumentas, įrodantis likviduotos dėl bankroto įmonės išregistravimą iš juridinių asmenų registro (iki 2010 m. reikėjo turėti arba įsiteisėjusią teismo nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto, arba kreditorių susirinkimo nutarimą paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto); • nereikalaujama turėti dokumentus, įrodančius skolininko mirties ar išregistravimo faktą, jei mokesčių administratorius tokius faktus galės patikrinti duomenų bazėse.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 25 str. Beviltiškos skolos (6) • Skolos nelaikomos beviltiškomis, jeigu įmonė: 1. iš skolininko įsigyja turto ir to skolininko skolos yra beviltiškos; 2. skolų reikalavimo teisę perleidžia kitam asmeniui; 3. su skolininku buvo arba tapo susijusiais asmenimis; 4. netenka teisės iš skolininko reikalauti skolų; 5. praleidžia sutarčių senaties terminus; 6. skolas įmonei grąžina kitas asmuo; 7. skolininkas yra nenustatytas (fiktyvus).
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI 26 str. Įmokos ir išlaidos darbuotojų naudaiiki 2009 m. mokestinio laikotarpio pabaigos • Faktiškai sumokėtos darbuotojų naudai įmokos: 1. į dalyvių pensijų sąskaitas pensijų fonduose, arba 2. gyvybės draudimo įmokos – kai sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama sulaukus pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba 3. įmokos už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kurio objektas - sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas. • Iš pajamų galima atimti ne daugiau kaip 25 % darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų.