Baudžiamoji teisė (specialioji dalis) Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai LR BK X L SKYRIUS

1. This presentation will probably involve audience discussion, which will create action items. Use PowerPoint to keep track of these action items during your presentation • In Slide Show, click on the right mouse button • Select “Meeting Minder” • Select the “Action Items” tab • Type in action items as they come up • Click OK to dismiss this box • This will automatically create an Action Item slide at the end of your presentation with your points entered. Baudžiamoji teisė (specialioji dalis)Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkaiLR BK XL SKYRIUS Docentas dr. Oleg Fedosiuk Olfed@mruni.lt

2. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai • Riaušės (BK 283 str.) • Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.) • Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę (BK 285 str.).

3. Viešoji tvarka kaip kėsinimosi objektas • Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. • Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

4. Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str. 1 d.) Objektyvieji požymiai • Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – viešoji tvarka (papildomos - sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė) • Veika - nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas • Padariniai – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas • Priežastinis ryšis tarp veikos ir padarinių • Būdai – nepagarba aplinkiniam ar aplinkai turi būti demonstruojama bent vienu iš šių būdų:a)  įžūliais veiksmais; b)  grasinimais; c)  patyčiomis; d)  vandališkais veiksmais • Vieta - veika turi būti padaryta viešojoje vietoje • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. • Baigtumas – sutrikdžius visuomenės rimtį ar tvarką (materialioji sudėtis)

5. Įžūlūs veiksmai kaip viešosios tvarkos pažeidimo būdas • Įžūlūs veiksmai gali būti suprasti kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. • Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, pavojingu vairavimu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai. • Sprendžiant, ką reiškia įžūlūs veiksmai,lieka labai daug vertinimo laisvės.

6. Grasinimai kaip viešosios tvarkos pažeidimo būdas • Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. • Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę. • Grasinama gali būti tiek konkrečiam nukentėjusiajam, tiek ir grupei žmonių ar neapibrėžtam jų ratui

7. Patyčios ir vandališki veiksmai kaip viešosios tvarkos pažeidimo būdai • Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais, • pvz., prievarta apnuoginant kitą žmogų, • apipilant kavinėje gėrimu, • agresyviai elgiantis invalido, ligonio ar nusenusio žmogaus atžvilgiu ir pan. • Vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipilimas dažais ar kitoks niokojimas.

8. Viešosios vietos sampratos problema • Vienodo ir išsamaus viešosios vietos apibrėžimo nėra. Literatūroje ši sąvoka dažnai aiškinama per pavyzdžius, nepateikiant universalaus apibrėžimo. • Apibrėžiant viešosios vietos sąvoką reikšminga yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 spalio 8 d. nutartis kasacinėje chuliganizmo baudžiamojoje byloje (2.8. Chuliganizmas (BK 225 str.). B/b Nr. 2K-670/2002 // Teismų praktika. 2003.02.03, Nr.18).

9. Ištrauka iš kasacinės LAT b/b skyriaus teisėjų kolegijos nutarties (B/b Nr. 2K-670/2002) • “Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų”.

10. Tęsinys (B/b Nr. 2K-670/2002) • “Viešąją tvarką galima pažeisti ir veikiant privačioje aplinkoje (bute), kurioje nėra pašalinių asmenų. Viešoji tvarka yra pažeidžiama, jei veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sudirgina, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką.Nusikaltimai, susiję su smurtu namų aplinkoje, iš principo gali būti įvertinami kaip chuliganizmas, jei dėl tokios veikos buvo pažeista viešoji tvarka, t.y. sudaryta nepatogumų žmonėms, esantiems kitoje privačioje erdvėje (t.y. gyvenantiems kituose butuose) arba esantiems gatvėje”.

11. Išvados dėl viešųjų vietų, kuriose gali būti pažeista viešoji tvarka Viešoji tvarka gali būti pažeista • 1) vietoje, kurioje įprasta lankytis žmonėms (gatvės, keliai, parkai, stadionai, įmonių ir įstaigų patalpos, daugiabučių namų laiptinės, visuomeninis transportas ir kt.) • 2) vietoje, kurioje paprastai žmonės nesilanko, tačiau turi teisę lankytis ir bet kurią akimirką gali ten atsirasti (pvz., miškelyje, atokesnėje vietoje prie ežero ir pan.); • 3) privačioje vietoje, jeigu pavojingi kaltininko veiksmai, atlikti šioje vietoje, sutrikdo žmonių, esančių už šios vietos ribų, rimtį • 4) privačioje vietoje, kurioje dėl vienokių ar kitokių priežasčių savininko sutikimu susirinko ir bendrauja kiti žmonės (diskutuotina)

12. Ištrauka iš LAT b/b kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nutarties (B/b Nr. 2K-398/2006) • Kasacinio skundo teiginys apie tai, kad sporto klubas „Extra Gym“, kuriame įvyko muštynės, nėra viešoji vieta, yra nepagrįstas. Pagal Sporto terminų žodyną sporto klubas yra speciali patalpa, kurioje renkasi ribotas skaičius vienodo pomėgio žmonių, norinčių tobulinti savo meistriškumą arba turiningai leisti laisvalaikį. Tai reiškia, kad tai yra patalpa, atvira patekti kiekvienam asmeniui, turinčiam paminėtų pomėgių ar tikslų, todėl sporto klubas yra vieša vieta.

13. Ištrauka iš LAT b/b kolegijos2005 m. lapkričio 8 d. nutarties (B/b Nr. 2K- 535/2005 ) • Įrodomoji bylos medžiaga patvirtina, kad V. Lekevičius elgėsi įžūliai: jis dėl menkavertės dingsties užpuolė nepažįstamą asmenį, jam grasino, du kartus smogė kumščiu į galvą, plūdo necenzūriniais žodžiais. Minėti V. Lekevičiaus veiksmai buvo įvykdyti viešoje vietoje - prie Klaipėdoje esančio restorano „Fortas“. Tai, kad šios įstaigos darbo laikas jau buvo pasibaigęs ir joje nebuvo lankytojų, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, nes kasatorius nuteistąjį užsipuolė ne patalpoje, o lauke, šalia pastato, tai neabejotinai laikytina vieša vieta.

14. Padarinių nustatymo reikšmė • Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo kaip padarinių nustatymas ar paneigimas turi labai didelę reikšmę viešosios tvarkos pažeidimo bylose. • Ši aplinkybė yra svarbiausias ginčo tarp kaltinimo ir gynimo šalių objektas. Siekdama išteisinimo gynimo šalis dažnai bando pagrįsti nuostatą, kad visuomenės rimtis ar tvarka nebuvo sutrikdytos, kad padariniai nekilo. • Šiuo argumentu siekiama veikos perkvalifikavimo iš BK 284 str. 1 d. į BK 284 str. 2 d. arba visiško išteisinimo.

15. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas kaip pasekmė - 1 • Visuomenės rimties sutrikdymą kaip pasekmę gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti ir pan. • Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ir įstaigų veikla, sustabdytas eismas ir pan.

16. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas kaip pasekmė - 2 • Sprendžiant apie tai, kad kaltininko veiksmai turėjo neigiamų padarinių visuomenėje, būtina atsižvelgti: • kokia buvo aplinkinių reakcija, • koks buvo nukentėjusiųjų skaičius ir kas nukentėjo (vaikai, nėščia moteris, pagyvenęs žmogus, invalidas ir t.t.), • kurioje vietoje buvo atlikti neteisėti veiksmai, • kiek jie trūko, • ar kaltininkas panaudojo daiktus, skirtus kūnui žaloti ar gyvybei atimti, • ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt.

17. Fizinio smurto panaudojimo vertinimas • Sprendžiant apie tai, ar kaltininko veiksmai turėjo neigiamų padarinių visuomenėje, ypatingą reikšmę turi fizinio smurto panaudojimo faktas. • Teismų praktikoje BK 284 str. 1 d. numatytų padarinių buvimas dažniausiai grindžiamas fizinio smurto panaudojimo faktais. Ši aplinkybė palengvina BK 284 str. 1 d. taikymo motyvaciją

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse padarinių buvimas buvo grindžiamas faktais, kad: • žmonių akivaizdoje buvo pavartotas fizinis smurtas (B/b Nr. 2 K-659/2004; Nr. 2K-398/2006);. • smogė jai į veidą bei spjovė į šio automobilio lango stiklą (B/b Nr. 2K-497/2005). • elgėsi įžūliai, vairuodamas didesnio pavojaus šaltinį kelio ruože, kuris buvo apsnigtas, privertė du kartus staigiai sustoti nukentėjusiųjų automobilį – kitą didesnio pavojaus šaltinį, be to keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius (B/b Nr. 2K-273/2005); • šaudė baltuosius gandrus, paniekindamas lietuvių tautos tradicijas saugoti ir gerbti šį paukštį (B/b Nr. 2K-334/2004).

19. Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str. 1 d.)Subjektyvieji požymiai • Tiesiogine tyčia: • kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, • numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, • ir šių padarinių nori

20. Apibrėžtos ir neapibrėžtos tyčios galimybė • Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta. • Esant apibrėžtai tyčiai, kaltininkas tiksliai numato neigiamą poveikį, kurį ir siekia padaryti aplinkiniams ar aplinkai. • Esant neapibrėžtai tyčiai, kaltininkas nekonkretizuoja, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bendrais bruožais numatydamas, kad viešoji tvarka bus sutrikdyta.

21. Veikos motyvų reikšmė • Nustatant viešosios tvarkos pažeidimui būdingą tyčią, svarbu konstatuoti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai svarbus jo veikos aspektas. • Tokį asmens psichinį santykį su savo veika gali rodyti kaltininko veiksmų aiškios motyvacijos nebuvimas, stichinė veikos tėkmė, padaužiškumas, demonstratyvumas ir pan. • Konkrečių asmeninių ar savanaudiškų motyvų dominavimas kaltininko veikoje gali rodyti, jog veika buvo nukreipta ne prieš viešąją tvarką, bet prieš kitas įstatymo saugomas vertybes. • Tačiau net ir veikdamas dėl asmeninių paskatų, asmuo gali suvokti, kad pažeidžia viešąją tvarką ir to norėti. Todėl asmeninės paskatos ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai.

22. Viešosios tvarkos pažeidimas kaip baudžiamasis nusižengimas (BK 284 str. 2 d.) Objektyvieji požymiai • Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – viešoji tvarka (papildoma – žmogaus orumas) • Veika - visuomeninės rimties trikdymas • Būdas – veika gali būti padaryta dviem būdais: • 1) vartojant necenzūrinius žodžius arba • 2) nepadoriai elgiantis • Vieta - veika turi būti atlikta viešoje vietoje • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų • Baigtumas – veikos padarymo momentas (formalioji sudėtis)

23. Necenzūrinių žodžių vartojimas kaip veika • Necenzūriniais laikomi viešai netinkami vartoti, nepadorūs žodžiai. Tikslaus tokių žodžių sąrašo nėra. • Tačiau, tokių žodžių pavartojimą pripažįstant baudžiamuoju nusižengimu ir kvalifikuojant pagal BK 284 str. 2 d., būtina nustatyti, kad pavartoti žodžiai, frazės ar pasisakymai buvo aiškiai netinkamo nepadoraus turinio ir jų pavartojimo kontekste akivaizdžiai žeidė aplinkinius.

24. Nepadorus elgesys kaip veika • Nepadorus elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ar tvarką, – tai visuomenėje netoleruojamas, akivaizdžiai begėdiškas, aplinkinių jausmus ir orumą žeidžiantis elgesys. • Toks elgesys gali pasireikšti kaip apsinuoginimas viešoje vietoje, atskirų apnuogintų kūno dalių įžūlus demonstravimas, šlapinimasis aplinkinių akivaizdoje, spjaudymasis, žeidžiamas kibimas prie aplinkinių, jų gąsdinimas, nepadorių piešinių demonstravimas ir pan.

25. Viešosios tvarkos pažeidimas kaip baudžiamasis nusižengimas (BK 284 str. 2 d.) Subjektyvieji požymiai • Tiesiogine tyčia • Kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje pavartodamas necenzūrinius žodžius ar nepadoriai elgdamasis trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip elgtis.

26. Konkurencija: BK 284 str. arba ATPK 174 str.? ATPK 174 str. Nedidelis chuliganizmas • Nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestaiviešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūsveiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį

27. Šios nusikalstamos veikos, padarytos viešosios tvarkos pažeidimo metu, atskirai nekvalifikuotinos. Jas apima viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis: • Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas nesant kvalifikuojančių aplinkybių (BK 140 str. 1 d.); • Grasinimas (145 str. 1 d.); • Įžeidimas (BK 155 str.) • Turto sunaikinimas ar sugadinimas be kvalifikuojančių aplinkybių (BK 187 str. 1, 3 d.);

28. Atskirai kvalifikuotinos šios nusikalstamos veikos, padarytos viešosios tvarkos pažeidimo metu: • Nužudymas (BK 129 str.); • Sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai (BK 135, 138 str.); • Fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojančiomis aplinkybėmis (140 str. 2 d.); • Žmogaus terorizavimas (BK 145 str. 2 d.); • Turto sunaikinimas ar sugadinimas kvalifikuojančiomis aplinkybėmis (BK 187 str. 2 d.); • Neteisėtas laisvės atėmimas (146 str.); • Bet kuris lytinės prievartos aktas (BK 149-151 str.); • Mažamečio tvirkinimas (BK 153 str.); • Žmogaus pagrobimas įkaitu (BK 252 str.) • Vandališki veiksmai kapinėsekvalifikuotini taikant specialią kapo išniekinimo normą (BK 312 str.)

29. Riaušės (BK 283 str. 1 d.) Objektyvieji požymiai • Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) - viešoji tvarka (papildomos - sveikata, orumas, nuosavybė) • 3 alternatyvios veikos: • 1) Žmonių sambūrio viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką organizavimas • 2) Žmonių sambūrio išprovokavimas atlikti minėtus veiksmus • 3)Smurtavimas, turto niokojimas ar kitoks šiurkštus viešosios tvarkos pažeidimas, padaryti sambūryje kartu su kitais žmonėmis • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų • Baigtumas – nuo veikų atlikimo pradžios (formalioji sudėtis)

30. Sambūrio samprata • Sambūris - tai laisvanoriškas žmonių susirinkimas vienoje vietoje, jų suėjimas. • Priežastys, dėl kurių žmonės susiburia į sambūrį, gali būti įvairios: demonstracija, mitingas, sporto renginys, koncertas, noras išreikšti viešą protestą ir kt. • Sambūrį sudarančių žmonių skaičius turėtų būti pakankamai didelis.

31. Bendroji riaušių samprata • Riaušėmis apskritai vadintini žmonių sambūrio viešai atliekami šiurkštūs viešosios tvarkos pažeidimai: • fizinio smurto veiksmai (sumušimai, kūno sužalojimai, kankinimas) • svetimo turto niokojimas (daužymas, padegimas, sprogdinimas, kitoks gadinimas) • Įvairių įstaigų, organizacijų ir įmonių funkcionavimo pažeidimas (transporto stabdymas, eismo blokavimas) • Nesankcionuotos baimę keliančios eitynės, smurtą propaguojančių plakatų demonstravimas ir pan. • Paprastai riaušės atliekamos viešose vietose, tačiau svarbiausias viešumo kriterijus yra ne vieta, bet atliekamų veiksmų akivaizdumas, jų atviras demonstratyvus antivisuomeninis pobūdis.

32. Riaušių organizavimas kaip veika Riaušių organizavimas pasireiškia kaipveiksmai, kuriais stengiamasi suteikti sambūrio agresyviems veiksmams organizuotumo ir kryptingumo: • žmonių raginimas susirinkti viešosios tvarkos pažeidimo tikslais • susirinkusių žmonių sutelkimas viešajai tvarkai pažeisti • nurodinėjimas atskiriems sambūrio žmonėms ir grupėms • aprūpinimas daiktais, skirtais kūnui žaloti arba turtui naikinti • provokacijų numatymas ir kt.

33. Riaušių išprovokavimas kaip veika Riaušių išprovokavimas pasireiškia: • įvairiais šūkiais pradėti antivisuomeninius veiksmus • tam tikros melagingos informacijos paskleidimu, kurstant agresyvumą • tam tikro įvykio falsifikavimu arba sukurstymu tikslu paskatinti neigiamą sambūrio reakciją ir pan.

34. Dalyvavimas riaušėse kaip veika • Asmenys, kurie nebuvo riaušių organizatoriais ar provokatoriais, atsako pagal BK 283 str., jeigu jų dalyvavimas pasireiškė aktyviais veiksmais, atliekant smurto veiksmus, niokojant turtą arba kitaip šiurkščiai pažeidžiant viešąją tvarką. • Pasyvus buvimas riaušių vietoje arba vien tik pritarimas kitų agresyviems veiksmams nėra pagrindas kaltinti asmenį pagal BK 283 str.

35. Riaušės (BK 283 str. 1 d.) Subjektyvieji požymiai • Pakaltinamumas • Tiesiogine tyčia • Kaltininkas supranta, kad jis organizuoja arba provokuoja žmonių sambūrio šiurkščius viešosios tvarkos pažeidimus arba pats aktyviai atlieka šiuos veiksmus, ir nori taip veikti

36. Riaušes kvalifikuojantys požymiai (BK 283 str. 2 d.) • Šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimas • Pasipriešinimas policininkui arba kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui

37. Šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimas kaip riaušes kvalifikuojantis požymis • Šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimas kaip riaušes kvalifikuojantispožymis taikomas tada, kai minėti daiktai panaudoti kaip fizinės ar psichinės prievartos priemonės (šaunant, sprogdinant, bauginant jais). • Tačiau vien tik šių daiktų turėjimas riaušių metu jų nepanaudojant, nesudaro pagrindo taikyti BK 283 str. 2 d.

38. Pasipriešinimas policininkui arba viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaip riaušes kvalifikuojantis požymis • Pasipriešinimo požymis taikytinas tais atvejais, kai riaušių dalyvis, siekdamas sutrukdyti pareigūnui eiti pavestas funkcijas, panaudoja fizinį smurtą arba grasina tuoj smurtauti. Pareigūno reikalavimų nevykdymas, nenaudojant fizinio ar psichinio smurto, nelaikomas pasipriešinimu. • Esant pasipriešinimui riaušių metu veika kvalifikuojama tik pagal BK 283 str. 2 d. Kartu taikyti normas, numatančias atsakomybę už nusikaltimus valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai (BK 286, 287 str.) nereikia.

39. Šios nusikalstamos veikos padarytos riaušių metu atskirai nekvalifikuotinos. Jas apima riaušių sudėtis • Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.) • Nesunkus sveikatos sutrikdymas nesant kvalifikuojančių aplinkybių (BK 138 str. 1 d.) • Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)

40. Atskirai kvalifikuotinos (kaip idealioji sutaptis) šios nusikalstamos veikos, padarytos riaušių metu: • Nužudymas (BK 129 str.) • Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.) • Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojančiomis aplinkybėmis (BK 138 str. 2 d.)

41. Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę (BK 285 str.1 d.) Objektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) - viešoji tvarka (papildoma – turtiniai interesai) • Veika - melagingų žinių pranešimas arba paskleidimas apie visuomenei gresiantį pavojų arba nelaimę • Pasekmės - žmonių sumaištis arba didelė turtinė žala fiziniams arba juridiniams asmenims arba valstybei • Priežastinis ryšis tarp melagingų žinių pranešimo arba paskleidimo ir žmonių sumaišties arba didelės žalos • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų • Baigtumas – pasekmių atsiradimo momentas (materialioji sudėtis)

42. Melagingas pranešimas kaip veika • Melagingu pranešimu laikytinas bet kokiu būdu (telefonu, faksu, laišku, elektroniniu paštu ir t.t) netikros informacijos perdavimas valstybės institucijoms arba bet kuriam kitam asmeniui. • Pranešimo turinys – melaginga informacija: • 1) apie visuomenei gresiantį pavojų (pvz., apie padėtą bombą tam tikrame pastate, ant geležinkelio bėgių ar kitur, apie pavojingų žmonių gyvybei ir sveikatai medžiagų aptikimą, ir pan.); • 2) apie visuomenę ištikusią didelę nelaimę (pvz., apie galingą sprogimą, pavojingų medžiagų patekimą į aplinką, pastato griūtį, traukinio arba orlaivio katastrofą, didelį radiacinį foną, vaiko dingimą ir pan.).

43. Žmonių sumaištis ir didelė turtinė žala kaip pasekmės • Žmonių sumaištis – tai stichinė žmonių reakcija į pranešimą, kuomet jie bėga iš pastato, skubiai palieka savo darbo vietas, panikuoja ir pan. • Didelės turtinės žalos turinį sudaro tiesioginiai nuostoliai, taip pat negautas pelnas. Žala gali kilti dėl įmonės ar įstaigos darbo nutraukimo, transporto eismo sutrikimo, sumaišties metu sužaloto turto, specialiųjų tarnybų didelių išlaidų ieškant sprogstamojo įtaiso ir t.t. Nesant nustatyto konkretaus didelės turtinės žalos kriterijaus apie jos didelį mastą sprendžiama atsižvelgiant į jos piniginę išraišką ir susiklosčiusią teismų praktiką.

44. Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę (BK 285 str.1 d.) Subjektyvieji požymiai: • Pakaltinamumas • Tiesioginė arba netiesioginė tyčia. • Esant tiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia, kad melagingai praneša ar paskleidžia žinią apie visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, numato, kad dėl to kils žmonių sumaištis ar bus padaryta didelės turtinės žalos, ir šių padarinių nori. • Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas, numatydamas minėtų padarinių atsiradimo galimybę, jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti

45. Melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę (BK 285 str. 2 d.) baudžiamojo nusižengimo sudėties struktūraObjektyvieji požymiai • Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) - viešoji tvarka (papildoma – turtiniai interesai) • Baigtumas – pasekmių atsiradimo momentas (materialioji sudėtis) • Veika - melagingų žinių pranešimas arba paskleidimas apie visuomenei gresiantį pavojų arba nelaimę • Pasekmės – iškviestos specialiosios tarnybos (bet nėra sumaišties ir didelės žalos požymių) • Priežastinis ryšis tarp melagingų žinių pranešimo arba paskleidimo ir specialiųjų tarnybų iškvietimo • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų • Baigtumas – kilus pasekmėms (materialioji sudėtis)

46. Specialių tarnybų iškvietimas kaip melagingo pranešimo pasekmė • Specialių tarnybų iškvietimas kaip melagingo pranešimo padarinys reiškia, kad minėtos tarnyboms buvo perduota informacija apie pavojų arba nelaimę ir jos sureagavo į tai, išsiųsdamos specialistus į įvykio vietą arba ėmėsi kitų darbų likviduojant pavojų. • Tais atvejais, kai kaltininkas, melagingai pranešdamas arba paskleisdamas žinią apie visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, siekė, kad būtų iškviestos specialios tarnybos, tačiau jos nebuvo iškviestos, jo veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti BK 285 str. 2 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

47. Melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę (BK 285 str. 2 d.) baudžiamojo nusižengimo sudėties struktūraSubjektyvieji požymiai • Pakaltinamumas • Tiesioginė arba netiesioginė tyčia. • Esant tiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia, kad melagingai praneša ar paskleidžia žinias apie visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, numato, kad dėl to bus iškviestos specialiosios tarnybos, ir to nori. • Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas, numatydamas minėtų padarinių atsiradimo galimybę, jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti

48. Melagingo pranešimoapie gresiantį pavojų ar nelaimę (BK 285 str.) atribojimas nuo melagingo pranešimo apie nebūtą sunkų arba labai sunkų nusikaltimą (BK 236 str. 1) • Atribojant BK 285 str. 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas nuo BK 236 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, būtina atsižvelgti į tai, į kokį objektą pirmiausia buvo kėsinamasi – viešąją tvarką ar teisingumą. • Apie tai galima spręsti ir iš pranešimo turinio ir iš motyvų, dėl kurių tai daroma. Pvz., pranešimas apie žinomai nebūtą nusikaltimą, norint inicijuoti teisėsaugos institucijų tyrimą, pareigūnų susidomėjimą tam tikrais faktais, sukelti įtarimų dėl tam tikro asmens veikos ir pan., labiau rodo veikos priešingumą teisingumui. Tačiau, kai tuo buvo norima sutrikdyti tam tikros įstaigos darbą, išprovokuoti skubų specialių tarnybų atvykimą į įvykio vietą, arba buvo tiesiog išdykaujama, veika labiau atitinka BK 285 str. numatytų veikų požymius.