Lietuvos energetikos ūkio situacija ir perspektyvos

1. Lietuvos energetikos ūkio situacija ir perspektyvos LIETUVOS EKONOMIKOS IR ENERGETIKOS STRATEGINĖS VYSTYMOSI KRYPTYS Lietuvos socialdemokratų partijos ir energetikos ekspertų konferencija Vilnius, 2012 m. rugsėjo mėn. 27 d. Rymantas Juozaitis Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas

2. Pagrindinių Lietuvos elektros energetikos įmonių finansinė situacija

3. Pagrindinių Lietuvos elektros energetikos įmonių finansinė situacija (tęsinys)

4. Pagrindinių elektros energetikos projektų situacija. LitPol Link Pagrindiniai faktai • Linijos ilgis: 154 km (50 km Lietuvoje) (Alytus – Elk) • Įtampa: 400kV • Nuolatinės srovės intarpas (Back-to-Back) Alytuje • Jungties galia 1000 MW Eksploatacijos pradžia • 2015 m. - 500 MW • 2020 m. - 1000 MW Numatomos investicijos • Preliminari viso projekto kaina 1280 mln. Lt • Europinė parama 816 mln.Lt • Europinė parama Lietuvai 80 mln.Lt • Lietuvos investicija622 mln.Lt • Lietuvos investicijaLitPol link 2 380mln.Lt

5. 1992-02-10:Vilniuje Lietuvos – Lenkijos energetikų pasitarimas vadovaujant LR energetikos viceministrui S. Kutui. Pasiūlyta išnagrinėti atvejus šalių energetinių sistemų sujungimo galimybes. • 1993-02-23: pasirašytas ketinimų protokolas, įsteigta darbo grupė. • 1994-1996 m.: sujungimo variantų nagrinėjimas ir studijos ruošimas. • 1997-07-31: užbaigta galimybių studija. Parengtos sutartys 400 kV linijos statybai bei pikinės energijos eksportui iš Lietuvos į Lenkiją. • 1997-09-07: Lenkijos delegacija atvyksta į Vilnių pasirašyti sutarties. LR ūkio ministras V. Babilius uždraudė AB “Lietuvos energija” pasirašyti sutartį. • 1998 m. rugsėjis: LR ūkio ministro nurodymu paskelbtas konkursas 6 TWh/metus elektros energijos eksportui į Vakarus. Derybos su potencialiais investuotojais nutrūko. • 2003 m. kovas: parengta nauja galimybių studija. • 2003-11-17: ES įtraukė projektą į “Quick Start” programą. • 2005-09-26: pasirašytas LR ūkio ministro ir Lenkijos finansų ministro komunikatas įkurti bendrą įmonę projekto įgyvendinimui. • 2008 gegužė: įkurta bendra įmonė “LitPol Link”. Prasidėjo paruošiamieji darbai. • 2011 m.: parengti visi reikiami dokumentai ir gautas leidimas 400 kV linijos statybai Lietuvoje. • 2011-09-12: paskelbtas konkursas 400 kV linijos Alytus – Lenkijos siena techniniam projektui ir 2012-01-13 paskelbtas laimėtojas A. Žilinskio ir ko UAB. Projektavimo darbų užbaigimas 2013 m. I pusmetis. • 2012-01-04: Litgrid AB paskelbė konkursą 500 MW keitiklio ir 400 kV skirstyklos Alytuje projektavimui ir statybai. Vyksta pasiūlymų atranka. Šių metų pabaigoje paaiškės rangovas. Pagrindinių elektros energetikos projektų situacija. LitPol Link (tęsinys) ?

6. 2012-02-21: parinktas įmonių konsorciumas (URS Polska Sp., UAB “Energetikos projektai”, URS Scott Wilson Ltd. filialas Lietuvoje) Alytaus 330 kV pastotės rekonstrukcijos projektui paruošti. 2012-05-02: pasirašytas susitarimas tarp PSE Operator ir ELFEKO S.A. Elko pastotės projektavimui ir statybai. Lenkijoje atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir laukiama ataskaitos patvirtinimo, pasirašomos sutartys su privačių žemės sklypų savininkais. Gegužės pradžioje pasirašyta projektavimo ir statybos darbų sutartis su Elko skirstyklos statybos rangovu. Lygiagrečiai projektuojamos ir statomos elektros perdavimo linijos ir skirstyklos nuo Varšuvos iki Elko. Iki 2012 metų pabaigos planuojama baigti konsultacijas dėl teritorijų planavimo dokumentų Lenkijoje, pasiekti susitarimus su žemės savininkais Lenkijoje. Iki 2014-ųjų metų planuojama gauti leidimą 400 kV elektros energijos linijos statybai (kartu su techniniu projektu) Lenkijos teritorijoje. Iki 2015-ųjų pabaigos planuojama baigti 400 kV elektros energijos linijos statybą ir transformatorių pastotės Alytuje rekonstravimą. 2015-ųjų gruodį bus pradėta Lietuvos ir Lenkijos jungties 500 MW galios linijos eksploatacija. 2020 m.: 2-ojo keitiklio eksploatacijos pradžia. Linija Alytus – KHAE. Pradedamas rengti teritorijos planavimo dokumentas ir poveikio aplinkai įvertinimas. Linijos galia – 1000 MW, ilgis 50 km, užbaigimas – 2015 m. Komiteto nuomone LitPol Link bus baigta 2016 – 2017m. Lit Pol Link 2 įgyvendinimo terminai yra neaiškūs. Pagrindinių elektros energetikos projektų situacija. LitPol Link (tęsinys)

7. Pagrindinių elektros energetikos projektų situacija. Nord Balt Pagrindiniai faktai • Aukštos įtampos nuolatinės srovės povandeninis kabelis • Keitiklių stotys 400 kVNybro (Švedijoje) ir 330 kV Klaipėdoje • Jungties ilgis ~450 km • Jungties galia 700 MW Eksploatacijos pradžia • 2015 m. gruodis Numatomos investicijos • Preliminari viso projekto kaina – 1906 mln. Lt • Europinė parama 452 mln.Lt • Lietuvos investicija 827 mln.Lt

8. 2004-10-01:LR ŪM ir Švedijos URM atstovų susitikimas.Sutarta atlikti Pirminę galimybių studiją. 2004-12-08: užbaigta Pirminė galimybių studija. 2005-03-09: pabaigta Pajamų – išlaidų vertinimo ataskaita, įvertinant elektros energijos rinkos kainas. 2006-08-17: pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp AB “Lietuvos energija” ir Svenskakraftnat dėl galimybių studijos rengimo ir paskelbtas konkursas studijos atlikimui. 2008 m. kovas:baigta galimybių studija. 2009-07-10: Lietuva, Latvija, Švedija pasirašė memorandumą dėl Nord Balt, kuriuo Latvija įsipareigojo sustiprinti Vakarų Latvijos tinklus. 2010-08-05: EK nusprendė skirti finansavimą 131 mln.eurų jungčiai Švedija – Lietuva ir 44 mln. Eurų Latvijai jų sistemos plėtrai. 2010-12-17: Švedijos ir Lietuvos perdavimo sistemos operatoriai pasirašė sutartį su Švedijos bendrove ABB už 270 mln. eurų pagaminti ir pakloti kabelį. Perdavimo tinklo operatoriams priklausys po 50 %jūrinio kabelio. 2010-12-20: pasirašyta sutartis 147 mln. eurų su ta pačia bendrove ABB, kuri pagamins ir sumontuos srovės keitiklių stotis Klaipėdoje ir Švedijos pusėje. 2011 m. gruodis: pasirašyta sutartis dėl linijos Klaipėda – Telšiai statybos (89 km, 68 mln. Lt, galia 900 MW, baigimas 2014 m.). 2012-02-02: pasirašyta sutartis Klaipėdos pastotės rekonstrukcijai, užbaigimas 2014 m., viso 55 mln. Lt, iš jų - 30 % iš ES regioninės plėtros fondo. 2015 m. gruodis: jungties eksploatacijos pradžia. Komiteto nuomone projektas bus užbaigtas laiku Pagrindinių elektros energetikos projektų situacija. Nord Balt (tęsinys)

9. Sukurta UAB “Visagino atominė elektrinė”, kuriai priklauso valstybės valdomų elektros energetikos įmonių akcijos, tačiau nėra žmogiškųjų išteklių tinkamai valdyti elektros energetikos įmonių akcijas. • 2006 m. vasario mėn. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai pasirašė deklaraciją dėl elektros energijos tiekimo Baltijos šalyse saugumo ir bendros Europos energijos politikos bei komunikatą inter alia dėl Baltijos šalių energijos strategijos ir naujos atominės elektrinės statybų Lietuvoje; • 2006 m. gruodžio mėn. Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai pirmininkai pasirašė bendrą komunikatą, kuriuo pripažįstama elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos svarba bei skatinama pradėti konsultuotis su ekspertais dėl naujos AE statybų projekto; • 2006 m. gruodį AB „Lietuvos energija“ įkurtas Branduolinės energetikos departamentas, kuris pradėjo vykdyti techninius parengiamuosius naujosios AE statybos projekto darbus; • 2007 m. liepos mėn. LR Seimas priėmė Atominės elektrinės įstatymą; • 2008m. gegužės mėn. 24d. įkurta nacionalinė elektros energetikos bendrovė LEO LT, naujos AE Lietuvoje statybos projekto įgyvendinimui. • 2008 m. rugpjūtį buvo įkurta speciali naujosios AE projekto vystymo bendrovė „Visagino atominė elektrinė“, kuri toliau tęsė AB „Lietuvos energija“ pradėtus projekto parengiamuosius darbus; • 2010m. birželio 5d. UAB VAE tampa elektros energetikos sektoriaus holdingine kompanija, perdavus jai kitų elektros energetikos įmonių akcijas, pagal tą patį LEO LT modelį. Visagino atominės elektrinės projektas

10. 2010 m. lapkritį buvo gauti du potencialių strateginių investuotojų pasiūlymai. Vienas pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų, kitą, atitinkantį konkurso sąlygas, pateikė „Korea Electric Power Corporation“ (KEPCO). Tačiau praėjus dviem savaitėms po pasiūlymo pateikimo KEPCO netikėtai Koncesijos konkurso komisiją informavo, kad pasiūlymą atšaukia; • 2011 m. gruodį Lietuva ir „Hitachi“ pasirašė susitarimą, kuriame yra numatytos pagrindinės Koncesijos sutarties sąlygos. Koncesijos sutartis, planuojama, bus parengta 2012 m. vasarį ir bus pateikta LR Seimui svarstyti pavasario sesijoje. • 2012 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymą ir įstatymą Dėl koncesijos suteikimo ir Lietuvos Respublikos esminių turtinių įsipareigojimų prisiėmimo Visagino branduolinės (atominės) elektrinės projekte bei kitus įstatymus. • Komiteto nuomone naujoji vyriausybė kartu su regioniniais partneriais turi peržiūrėti projektą atsižvelgiant į ENTSO-e studijos išvadas bei numatomą Europos Komisijos politiką atominės energetikos atžvilgiu ir priimti atitinkamus sprendimus. Visagino atominės elektrinės projektas(tęsinys)

11. Lietuvos elektrinės 9 blokas • 2012 m. rugpjūtį išbandytas kombinuoto ciklo dujų turbinis blokas Elektrėnuose • Elektrinė galia 455 MW • Naudingojo veiksmo koeficientas 59 %; • Jis galės patenkinti maždaug 20–25 proc. šalies poreikio.  • Komiteto nuomone šis blokas turi dirbti tik esant aukštoms rinkos kainoms arba esant sisteminėms problemoms.

12. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos pajėgumai ir energijos gamyba • 2011m. naudojant atsinaujinančius išteklius, pagaminta 1,19 TWh elektros energijos ( 42% visos pagamintos elektros energijos)

13. 2001m. gruodžio 18d. - Prekybos elektros energija taisyklės 2002m. sausio 1d. - Prekybos rinkoje pradžia iki 2002m. balandžio 1d. - Prekyba vienpusio aukciono principu (POOL) 2002m. balandžio 1d. - Prekyba dvišalių kontraktų + POOL principu 2003m. sausio 1d. - Prekyba ateities kontraktų principu 2003m. balandžio 18d. - Prekybos elektros energija aukcione taisyklės 2004m. liepos 1d. - Laisvieji vartototojai, išskyrus buitinius, turi teisę pirkti elektros energiją rinkoje 2004m. liepos 4d. - Elektros energetikos įstatymas 2007m. liepos 1d. - Visi vartotojai turi teisę elektros energiją pirkti rinkoje 2010m. - Valandinės prekybos su tiekėjais pradžia Elektros rinka Lietuvoje

14. MAŽMENINĖS ELEKTROS RINKOS PRINCIPAS – TEISĖ VARTOTOJUI LAISVAI PASIRINKTI TIEKĖJĄ LAISVIEJI VARTOTOJAI KITI VARTOTOJAI 2001 m. 100 % ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS LIBERALIZACIJA 2002 m. 16 % 84 % 2003 m. 25 % 75 % 2004 07 01 70 % 30 % 2007 07 01 100 % DIDMENINĖS ELEKTROS RINKOS PRINCIPAS – TEISĖ TIEKĖJUI LAISVAI PASIRINKTI GAMINTOJĄ TIESIOGINIAI DVIŠALIAI KONTRAKTAI PREKYBA IŠ GAMINTOJŲ AUKCIONO Iki 2002 II ketv. 100 % Iki 2003 m. 55 % 45 % Nuo 2003 m. 70 % 30 % 90-95 % Nuo 2010 m. 5-10 %

15. Pasaulio energetikos klausimų dinamika Neapibrėžtumai Stiprūs neapibrėžtumai Pasaulio energetikos klausimų dinamika Reikia veikti Svarba Nesvarbūs klausimai

16. Pasaulio klimato kaitos klausimas išlieka dominuojančiu kritiniu energetikos sektoriaus klausimu, nesant susitarimų dėl laikotarpio po 2012 m. tarp didžiųjų valstybių • Politinis pavasaris Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje paveikė pasaulio energetikos rinkas ir iššaukė antrą kartą istorijoje IEA atsargų išleidimą į rinką per 30m. • Fukušimos avarija pastūmėjo branduolinės energetikos renesansą nuo koncensuso į kritinį neapibrėžtumą. • Tiek Makondo naftos išsiliejimas kartu su Fukušimos avarija įtraukė stambaus masto avarijas į pasaulio energetikos lyderių pirmaeilių klausimų darbotvarkę. • WEC tyrimas rodo, kad gamtinės dujos labiausiai tikėtina pakeis dar tik statomas branduolines elektrines, po to seka anglis ir atsinaujinantys ištekliai. • Reikalaujantys veiksmų dominuoja atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo klausimai ir jų suvokimas stiprėja . • Dėl energijos efektyvumo klausimo tai gali būti paaiškinama, kad reikia ne tik finansavimo, bet ir taip pat ir investuoti į mokymą ir institucinę aplinką, skatinančią atitinkamą elgseną ir sprendimus. Pasaulio energetikos klausimų dinamika

17. Ekonominė perspektyvą verčia investuotojus būti atsargiais investuojant į atsinaujinančių išteklių energetiką. • Sumanieji tinklai, energijos akumuliavimas, elektromobiliai ir tvarieji miestai tvirtai išlieka pasaulio energetikos darbotvarkėje. • Klausimai, kurie ankstesniais metais buvo laikomi aiškūs ir greitai išsprendžiami (energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinantys energijos šaltiniai, branduolinė energetika) tapo apgaubti neaiškumų. Rizikos, susijusios su šiais klausimais, pradedant nuo fizinių avarijų, reguliavimo ir finansinės rizikos, padidėjo ir kelia vis didesnį susirūpinimą. • Anglies gaudymas ir saugojimas ( angl.CCS) išlieka tarp didžiausių neapibrėžtumų, energetikos lyderiai juo nepasitiki. • Kitas svarbus klausimas energetikos – vandens vis sparčiau auga ir kelia vis didesnį rūpestį. • Netradicinio iškastinio kuro pozicija nesikeičia ir lieka su dideliu neapibrėžtumu. • Taip pat netikima, kad Vandenilio ekonomika artimoje ateityje vaidintų svarbų vaidmenį. Pasaulio energetikos klausimų dinamika(tęsinys)

18. PERSPEKTYVOS Lietuvos nepriklausomybės pagrindiniai iššūkiai • Emigracija • Mažas gimstamumas • Energetikos prieinamumo gerinimas Energetikos prieinamumo įtaka į pirmų dviejų iššūkių mažinimą • Mažesnės kainos už energijos išteklius • Papildomos darbo vietos a) Mažėja emigracija b)Gerinama demografinė situacija

19. Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija Šaltinis: Lietuvos pramonininkų konfederacija

20. KAIP TAI PASIEKTI Investicinių projektų prioritetų nustatymas • Šiluma – prieinama vartotojui: • 2020m. - 80 % šilumos gaminti iš biokuro • Būstų renovacija • Elektros jungčių Nordbalt ir LitPol link projektų užbaigimas. • Racionalus atsinaujinančių išteklių panaudojimas elektros energijos gamybai (prioritetą suteikiant, tiems ištekliams, kurių įranga gaminama Lietuvoje) • Suskystintų gamtinių dujų terminalas • Atominės elektrinės Lietuvoje statyba. (Tik su sąlyga, kad bus vystomas kaip regioninis projektas ir gavus iš ENTSO-e sinchroninio prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros sistemos sąlygas dėl AE bloko vienetinės galios)

21. PASTEBĖJIMAI PABAIGAI • Per 22 metus energetikos sistema pergyveno daug reorganizacijų ir įvairių reformų, kurios ją susilpnino ir neatnešė naudos Lietuvos vartotojui. • Normaliam energetinės sistemos darbui būtinas stabilumas ir tęstinumas, kuris pasiekiamas: • Išlaikant techninę būklę; • Puoselėjant aukštos kvalifikacijos specialistus ir ruošiant jų pamainą. • Palinkėjimai naujai vyriausybei: • Nustatyti prioritetus; • Priimti sprendimus tik atlikus kaštų – naudos analizę; • Mokytis ne iš “savų”, o iš svetimų klaidų; • Pilnai išnaudoti Lietuvos mokslo įstaigų ir ekspertų potencialą. • Tik tvari energetika tarnauja visų Lietuvos žmonių naudai

22. Ačiū už dėmesį !