Regioninė strategija

1. Regioninė strategija 2.1. ES principų pritaikymas regioniniam strateginiam planavimui 2.2. Regiono ateities vizijos kūrimas 2.3. Regioninės strategijos prioritetai ir tikslai 2.3.1. Esminiai infrastruktūros bei aprūpinimo poreikiai 2.3.2. Užimtumas ir žmogiškieji ištekliai 2.3.3. Ekonominės veiklos 2.3.4. Mokslas ir technologijos – regioninės inovacinės sistemos 2.4. Regioninė SWOT analizė 2.5. Strateginis veiksmų planas “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

2. ES principų pritaikymas regioniniam strateginiam planavimui Eksperto funkcija čia turėtų būti ne nustatyti techninį specifinės programos tinkamumą ar aprūpinti tam tikrais šiuolaikiniais rodikliais, bet surasti ryšį tarp ilgalaikių pastovių poreikių ar ilgalaikių regiono plėtros tendencijų. • Ar įmanoma padidinti „regioninį konkurencingumą“? • Ar įprastiniai konkurencingumo rodikliai suteikia naudingą informaciją, ar jie turėtų būti pakeisti arba papildyti kitais rodikliais, besikoncentruojančiais į produktyvumo problemą? “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

3. Ar įmanoma perkelti airišką paradigmą pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas; ir ar įmanoma pakartoti portugalų pavyzdį, valdant viešuosius finansus? • Ar „pagrindiniai rodikliai“ yra naudingi, ar jie tik leidžia pasirinkti politikos priemones, kurios yra nepraktiškos ar nepageidaujamos? • Ar „Naujoji Ekonomika“ yra išsigelbėjimas nuo visų blogybių? • Ar įmanoma išlaikyti ilgalaikį konkurencingumą ir plėtrą, nediskretiškai remiant visus „verslus“, ar būtų geresnis „pasirinkimo“ požiūris? • Ar europietiškos politikos priemonių modelis suteikia teigiamą ilgalaikį poveikį, nepriklausomai nuo to, kokia yra reali situacija? “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

4. Ar ES konkurencijos taisyklės, nors ir „pakoreguotos“, turi būti pritaikomos visoms situacijomis? • Ar įmanoma įveikti regioninį neišsivystymą ar atsilikimą, prieš tai nenustačius lygio, nuo kurio regioninė ar nacionalinė ekonomika priklauso nuo ekonominių sąlygų sinchronizavimo tarp ES valstybių? • Ar yra valdomos atitinkamos politinės priemonės ir vertinimo rodikliai, kurie parodo specifinius, bet labai svarbius aspektus, tokius kaip sub-kontraktai, mikroįmonių gyvybingumas ir regiono eksporto paskirtis? • Rodiklių pasirinkimas nėra „neutralus“: kokia strategija turėtų būti naudojama ES struktūrinei įtakai? “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

5. Formuluojant programų strategiją reikalaujama ne tik įvertinti poreikius,bet ir atsakyti į sekančius klausimus: • Kaip valdymo procese gali būti suderinti visuomenės poreikiams skirti infrastruktūros darbai, ne pelno organizacijų veiksmai ir valstybės parama verslui? • Kaip gali būti užtikrintas bendras efektyvus skirtingų finansinių grandžių valdymas, monitoringas ir kontrolė? “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

6. Kaip gali būti nustatyti daugumos giminingi prioritetai ir nominaliai vienodai svarbūs tikslai? • Kaip gali būti suderintos „konkuruojančios“ projektų pasirinkimo procedūros su nacionaliniais teisiniais aktais? • Kaip atitinkami mechanizmai, skirti išteklių įsisavinimui ir „veiklos“ bei „monitoringo rodiklių“ pasiekimui, gali būti sukurti be pašalinių defektų? “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

7. Svarbu, kad būtų galima atlikti tarpnacionalinius palyginimus; todėl turi būti priimti atitinkami „suderinti“ rodikliai. • Remiantis ES naudojama klasifikacija, naudojami sekantys rodikliai: • finansiniai rodikliai, liečiantys galimą biudžetą kiekvienoje paramos pakopoje; • rezultatų rodikliai, parodantys veiklą; • tiesioginio ir netiesioginio programos efekto rodikliai; • įtakos rodikliai, kurie parodo programos įtakojamus padarinius, tačiau nevertina tiesioginės naudos gavėjams. “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

8. Programos įtaka turi būti įvertinta per daugelį paprastų rodiklių: • paremtų įmonių, kurios išlieka veiklios 18-36 mėnesius po paramos gavimo, procentinė išraiška; • sukurtų ar atkurtų darbo vietų skaičius; • įmonės apyvartos didėjimas (2 metai po paramos); • naujų produktų, pateiktų rinkai skaičius; • procentinė pardavimų užsienio rinkose išraiška; • pridėtinės vertės didėjimas. “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

9. Įvertinant programos strategiją, turi būti parinktas visapusiškas metodologinis metodas, išsiskiriantis šiais bruožais: • Kiekybinių ir kokybinių įvertinimų suderinamumu; • Individualizuoto efektyvumo ir rodiklių parinkimu; • Pasirinktiniu „dalyvavimo“ ar „partnerystės“ priemonių panaudojimu; • Pasirinktiniu ir „tiksliniu“ ekonometrinio modeliavimo panaudojimu - tam tikrose srityse, kur modeliai gali būti paremti patikima statistine informacija ir stabilia aplinka; • „Strateginių veiksmų“ programos identifikacija ir detalizuotu vertinimu. “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

10. Regiono ateities vizijos kūrimas • Įžvalga (toliaregiškumas) apima penkis esminius elementus: • Ilgalaikių socialinių, ekonominių ir technologinių veiklų ir poreikių struktūriškai apibrėžtas planavimas. • Įžvalgai yra būdingi ir interaktyvūs bei bendri žvalgomųjų diskusijų metodai analizei ir studijoms, įtraukiant įvairiausius tarpininkus. • Šie interaktyvūs požiūriai apima ir naujų socialinių tinklų kūrimą. • Formalūs Įžvalgos produktai paprastai peržengia scenarijaus pristatymo ir planų ruošimo ribas. • Ši dalinė vizija nėra utopija - einamieji sprendimai bei veiksmai turi turėti tiksliai apibrėžtas reikšmes ir šių reikšmių išaiškinimus. “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

11. “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

12. Išskiriami trys pagrindiniai Įžvalgos veiklų pagrindai: • Informuoti strategijos formuotojus, kad pagrindiniai veikėjai įgaliotose institucijose priimdami sprendimus geriau žinotų ilgalaikės plėtros tendencijas ir kaip šios tendencijos gali sąveikauti su politiniais sprendimais. • Padėti sukurti tinklus tarp žmonių, susijusių su konkrečios temos analize. Įžvalgos pagalba žmonės gali būti suburti tam, kad pasidalintų savo ateities vizijomis ir analizuojamos temos sampratomis. • Sukurti „Įžvalgos kultūros“ plėtros galimybes visame regione. “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

13. Bendros Įžvalgos savybės apima: ilgalaikę orientaciją, daugelio veiksnių analizę, plačiai-paplitusių žinių pritraukimą, tinklų institucionalizavimą ir kūrimą bei formalių metodų naudojimą: • Formalūs metodai pateikia daugiau operatyvinės informacijos, įvertina skirtingų vizijos aspektų nuoseklumą, padeda nustatyti kur reikia daugiau žinių ir pagrindžia reikiamus bandymus. • Bandomieji metodai („išorinės ribos“) pradeda analizę nuo dabarties, kaip starto pozicijos ir juda į priekį, tuo tarpu normatyviniai metodai („vidinės ribos“) pradeda nuo galimos ateities, bandydami atsakyti į klausimą kokios tendencijos ir įvykiai gali mus ten nuvesti. • Kiekybiniai metodai suteikia galimybę tirti pokyčių tempą ir mastus, tačiau riboja socialinių ir politinių kintamųjų įvertinimą, ir ne visada yra patikimi. “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

14. Regioninės strategijos prioritetai ir tikslai • Siekiant įgyvendinti pirmąjį programavimo laikotarpį 2004-2006 metais naujosios valstybės-narės turi laikytis trijų esminių sąlygų: • priešlaikiškumas: kur tik įmanoma, ruošiantis ir derintis, programuojant dokumentus, būtina stengtis tai padaryti kuo greičiau, kad įgyvendinimo periodas būtų kuo ilgesnis; • paprastumo paieška, kas įtakojo Komisijos ir valstybių-narių pasiūlymą naujoms narėms naudotis realiais ir pragmatiniais metodais įdiegiant Fondus per pirmąjį programavimo laikotarpį. ] • nustatytos paramos priemonių, prioritetų ribotas skaičius įgalins koncentruoti Struktūrinių fondų darbą tik aukščiausiems prioritetiniams poreikiams tenkinti. “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

15. Esminiai infrastruktūros bei aprūpinimo poreikiai Transportas Numatyti trys paramos lygiai: - pan-europiniai koridoriai ir sritys, - būsimasis trans-europinis tinklas, - regioniniai ir miesto tinklai. Aplinka Struktūrinės priemonės turi remti aplinką per: - tiesioginį investicijų į aplinką finansavimą, padedant įgyvendinti aplinkos priežiūrą (geriamasis vanduo, atliekos, atliekų tvarkymas); - parama aplinkos integracijai į kitas politikas, tokiu būdu sustiprinant naudojamas priemones. “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

16. Užimtumas ir žmogiškieji ištekliai - skatinti ir tobulinant aktyvias darbo rinkos politikos programas tam, kad būtų pagerintas jų efektyvumas, - gerinti visuomenines užimtumo paslaugas ir darbo rinkos institucijų veiklą per šias tris funkcijas: įdarbinimą, derinimą ir konsultacijas, - plėtoti ir gerinti išsilavinimo ir mokymų sistemų kokybę, - siekti, kad neatsirastų spragų darbo rinkoje, ypač skatinant geresnius įgūdžius informacinių ir kompiuterinių technologijų srityje. - išplėsti perkvalifikavimo programas siekiant pagerinti darbo rinkos situaciją. “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

17. Ekonominės veiklos • Komisija įgvendina politikas, kuriomis: • skatina antreprenerystę, • remia inovacijas, • kuria komerciškai ir teisiškai patrauklią aplinką, kuri stiprintų verslo ir inovacijų plėtrą, • stiprina įmonių konkurencingumą į žinias orientuotoje ekonomikoje, • skatina bendradarbiavimą tarp įmonių bei užtikrina verslo paslaugų teikimą, • gerina priėjimą prie naujų rinkų, • skatina didesnį aukštos kokybės paslaugų vartojimą. “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

18. Mokslas ir technologijos – regioninės inovacinės sistemos 1996 m. lapkričio 20 d. Europos komisija patvirtino Pirmąjį Europos inovacinių veiksmų planą. Jame numatytos trys svarbiausios veiksmų kryptys: - Inovacijų kultūros vystymas - Inovacijoms palankios aplinkos kūrimas - Mokslinių tyrimų orientavimas į verslo inovacijas “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

19. Komunikate „Inovacijų politika žinių ekonomikoje“, priimtame 2000 m. rugsėjo mėn. 20 d. pateikti penki prioritetiniai tikslai inovacijų skatinimui Europoje: • - inovacijų politikų suderinamumas; • - reguliacinės inovacijų aplinkos gerinimas; • - inovatyvių įmonių kūrimo bei augimo skatinimas; • - sąveikos tarp inovacinės sistemos elementų gerinimas; • - inovacijoms atviros visuomenės ugdymas. “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

20. Komunikate„Inovacijų politika: atnaujinant Bendrijos požiūrį pagal Lisabonos strategiją” pateikiamos kelios naujos kryptys: - sąveika su kitomis politikos sritimis siekiant pagerinti inovatyvių įmonių aplinką; - rinkos dinamiškumo skatinimas ir pažangių rinkų koncepcijų pripažinimas ir panaudojimas; - inovacijų viešajame sektoriuje rėmimas; - regioninio lygmens inovacinės politikos stiprinimas. “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

21. Keletas veiksnių riboja inovacijų ir konkurencingumo dinamiką valstybėse-kandidatėse: - technologinių, juridinių ir finansinių paslaugų, siūlomų tarptautinio lygio įmonėms, silpnėjimas; - kapitalo, nukreipto į inovacijas ar technologinių įmonių steigimą, trūkumas; - smulkių įmonių problemos norint gauti finansavimą. “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

22. Yra numatyti trys paramos prioritetai: • žmogiškųjų išteklių moksliniams tyrimams stiprinimas ir rėmimas, • esamos infrastruktūros tobulinimas ir naujos infrastruktūros, atitinkančios ekonominius ir socialinius valstybių-kandidačių aplinkos poreikius, plėtojimas, • bendravimo tarp švietimo, profesinio rengimo, ekonominės plėtros, tyrimų rėmimas, priėjimą prie rizikos kapitalo ir naujų įmonių kūrimo paramos paslaugų gerinimas. “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

23. Regioninė SWOT analizė SWOT analizės įgyvendinimo stadijos apima: - Programos priemonių peržiūrą: pagrindinių tendencijų ir problemų, galinčių paveikti regiono ateitį per daugumą svarbių demografinių, ekonominių, politinių ir fizinių rodiklių, nustatymas. - Galimų veiksmų sąrašo sudarymą. - Išorinę galimybių ir grėsmių analizę. - Stipriųjų ir silpnųjų pusių vidinę analizę. - Galimų veiksmų klasifikavimą. - Strategijos įvertinimą, sudarant veiksmų portfelį, į kurį įtraukiamos numatomos įtakos, iš kurių vienos padidina stipriąsias puses ir galimybes, tuo metu kitos stengiasi kompensuoti silpnąsias puses ar neutralizuoti grėsmes. “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

24. MINIMALŪS REIKALAVIMAI SWOT ANALIZEI: • - Analizėje turi būti logiškas nuoseklumas. • - Turėtų būti balansas tarp išorinės ir vidinės analizių. • Partnerystė turi būti peržiūrima visapusiškiau. • Papildomas dėmesys turi būti skirtas kontrolės laipsniui. • - Daugiau dėmesio turėtų būti nukreipta į balansą tarp tinkamumo ir regioninės specifikos. • - Viena iš pagrindinių silpnybių programų dokumentuose – operatyvumo trūkumas. • - Įsipareigojimas: vertinant programą kaip visumą, svarbiausi vykdytojai turėtų būti pasiruošę įsisavinti programos analitinę dalį ir ją nuosekliai vykdyti. • - Teritorinė struktūra su tam tikromis charakteristikomis prieš tarpregioninę specifiką. “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

25. Strateginis veiksmų planas Strategija visuomet turi tikslinę orientaciją. Reikia detalizuoti ir sukonkretinti strateginius tikslus, veiksmus ir priemones nacionalinėse programose, vyriausybių programose ir veiksmų planuose, atskirų ministerijų bei kitų valstybės institucijų veiksmų planuose. Turi būti numatoma strategijos įgyvendinimo veiksmų ir priemonių sudėtis, vykdytojai ir įvykdymo terminai, finansavimo apimtys ir šaltiniai. Ypatingą reikšmę strategijai turi ir turės Nacionalinis plėtros planas (Bendrasis programavimo dokumentas), kuris turi būti stebimas monitoringo procedūromis “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012

26. Kaip ”strateginiai“ gali būti įvardijami programos veiksmai, kurie: - gali daryti žymų ir ilgalaikį poveikį ekonominei bei socialinei situacijai, nukreipiant strateginius programos tikslus, susietus programos strateginiais tikslais, arba šie veiksmai yra tikėtini paralelinėse politikose, arba pasižymi aiškiu inovatyvumu; - stiprina finansavimo ir valdymo funkcijų koncentraciją; - programoje turi lemiamą vaidmenį arba stiprią sinergiją su kitais veiksmais; - gali mobilizuoti papildomus išteklius; - reikalauja papildomo indėlio iš papildomų fondų ar tam tikros aplinkos sukūrimo. “Partnerystė sisteminiam regionų plėtros specialistų rengimui – PASTRE” LT / 02 / B / F / PP –137012