VARDAN ŽINIŲ LIETUVOS ! Lietuvos mokslo politika reformos kontekste

1. VARDAN ŽINIŲ LIETUVOS!Lietuvos mokslo politikareformos kontekste Gintaras Steponavičius Švietimo ir mokslo ministras LMA 2009 m. kovo 18 d.

2. Iššūkiai Lietuvos mokslo ir studijų sistemai • aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų tinklas pernelyg išskaidytas; • silpnos aukštojo mokslo sąsajos su darbo rinka, mokslinių tyrimų sistemos – su pramonės, ūkio, visuomenės poreikiais; • žmogiškojo potencialo praradimas (emigracija, “protų nutekėjimas”, mokslinio aktyvumo silpnėjimas); • mokslinės veiklos nepakankamas produktyvumas • dinamiškumą slopinanti mokslo laipsnių sistema • neracionalus mokslo valstybinis finansavimas • silpnos studijų sąsajos su mokslu, o mokslo – su inovacijomis; • stiprėjanti tarptautinė konkurencija • nelankstus, neefektyvus aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų įstaigų valdymas • mokslo finansavimas vienas mažiausių Europoje

3. Europos konkurencingumas • Europos universitetų reforma- esminis modernizavimas – Europos konkurencingumo pagrindas EuroposKomisijos komunikatas, 2006 m. • Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas (EMTE) – 2007 m. Europos Komisijos Žalioji knyga – Europos mokslinių tyrimų erdvė: naujos perspektyvos

4. Europos mokslinių tyrimų erdvės vizija 2020 m. • “penktoji laisvė” - mokslininkų, žinių ir technologijų mobilumas - cirkuliacija; • palankios sąlygos moksliniams tyrimams; • skatinima mokslinė konkurencija, užtikrinant bendradarbiavimą ir koordinavimą;

5. Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas • pakankamas tyrėjų skaičius • pasaulinės klasės mokslinių tyrimų infrastruktūros • aukščiausio lygio mokslinių tyrimų institucijos 4) veiksmingas žinių tarp viešojo sektoriaus ir pramonės perdavimo mechanizmas; 5) tinkamai pasirinkti mokslinių tyrimų prioritetai ir gerai koordinuojamos programos, 6) bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis sprendžiant globalius iššūkius

6. Lietuvos galimybės • Kaip užtikrinti, kad Lietuva būtų lygiavertė Europos mokslinių tyrimų erdvės dalyvė? • Kaip užtikrinti Lietuvos konkurencingumą Europoje ir pasaulyje? • Kaip įveikti mokslo ir studijų sistemos iššūkius?

7. Tyrėjų (VDDE) pasiskirstymas tarp sektorių

8. Aukštųjų technologijų sektorius Užimtumas aukštųjų ir vidutiniškai aukštųjų technologijų gamyboje, proc. nuo visų užimtųjų, 2006

9. MTEP išlaidų pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius, 2006

10. EPO patentaitenkantys milijonui gyventojų (2003) LT 5.8 EU-27 128 Publikacijų skaičius milijonui gyventojų LT (2003) 165 EU-27 (2003) 639 LT (2008) 490 Mokslinių publikacijų (1997-2008) vidutinis cituojamumas LT 4.95 LV 5.92 EE 7.87 Moksliniai ir technologiniai rezultatai

11. Pagal MTEP lėšų panaudojimo efektyvumą Lietuvai teko 25 vieta tarp ES-27, kai Estija – 21, Latvija – 17 Šis rodiklis nustatomas palyginus rodiklius, charakterizuojančius valstybės indėlį į mokslą ir rezultatus. Moksliniai ir technologiniai rezultatai

12. Pagal MTEP projektų pareiškėjų skaičių bei projektuose prašomų lėšų dydžius per 2007 metais skelbtus 7BP šaukimus Lietuva lenkia tik Maltą, Liuksemburgą, Kiprą ir Latviją. Pagal šių projektų sėkmės koeficientą (apie 17 proc.) 2007 m. Lietuva taip pat pateko prie silpniausių ES valstybių. Dalyvavimas ES 7 bendrojoje programoje (7BP)

13. EMTE ir Lietuvos MTEP politika Imtis pertvarkos mokslo srityjene kartą Lietuvai rekomendavo užsienio ir Lietuvos ekspertai, atkreipė dėmesį EK pareigūnai. Prieš savaitę pristatytose dvejose naujose studijose„Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos apžvalga“, „Lietuvos MTEP ir inovacijų sistema – rodiklių ir efektyvumo analizė“ Pasaulio banko ekspertai, nagrinėję, kaip Lietuvoje įgyvendinamos: Norvegijos mokslinių tyrimų tarybos (1996), Pasaulio banko (2003) ir CREST grupės (2007) rekomendacijos, pripažino, kad dauguma iš jų tebėra neįgyvendintos ir aktualios Lietuvai.

14. Lietuvos MTEP politikos gairės Vystant MTEP infrastruktūrą, reiktų: • ją kurti ir atnaujinti ten, kur ji bus prieinama įmanomai didesniam mokslininkų, doktorantų, studentų, institucijų skaičiui (stipriose, sustambintose institucijose, slėniuose); • užtikrinti naujai kuriamos įrangos atvirą prieigą Pertvarkant MTEP valdymą ir vadybą, būtina: • užtikrinti institucijų atvirumą visuomenė poreikių tenkinimui • skirti didesnes lėšas programiniam konkursiniam finansavimui; • Sukurti sąlygas, paskatas, teisines ir finansines priemones MTEP rezultatų komercinimui Vystant žmonių išteklius, būtina: • Koncentruoti potencialą (pertvarkant institucijų tinklą); • Sukurti konkurencingą aplinką institucijose, tarp institucijų; • doktorantus ir magistrantus rengti, kur yra atitinkama mokslinė kompetencija; • Skatinti mokslininkų mobilumą tarp viešojo ir verslo sektorių.

15. Mokslo pertvarka numato • Pertvarkyti mokslinių tyrimų institucijų valdymą; • Sudaryti prielaidas aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institucijų tinklo konsolidacijai; • Padidinti Lietuvos mokslinių tyrimų sistemos efektyvumą; • Atnaujinti mokslo ir studijų sistemos žmonių išteklius; • Diegti verslumą, kūrybiškumą, inovatyvumą.

16. DABAR Universitetai Kolegijos Valstybės mokslo institutas Universiteto mokslo institutas Valstybės mokslo įstaiga BUS Universitetai Kolegijos Mokslinių tyrimų institutai (pereinamuoju laikotarpiu – 3 tipų mokslinių tyrimų įstaigos) Mokslinių tyrimų institutai

17. Mokslinė taryba – tvirtina vidaus struktūrą, personalo atestavimo ir konkursų tvarką, kitus vidaus tvarkos dokumentus, svarsto direktoriaus pateiktas ataskaitas Įtraukiami įstaigų, įmonių bei organizacijų, suinteresuotų sėkmingu valstybės mokslinių tyrimų instituto tikslų bei misijos įgyvendinimu, atstovai Sudarymo tvarka, įstaigos darbuotojų ir socialinių partnerių santykis nustatomi įstaigos nuostatuose Direktorius – vienasmenis valdymo organas Skiria steigėjas arba jo įgaliotas asmuo Keisis institutų valdymas

18. Keisis mokslo valdymas • Reorganizuota Lietuvos mokslo taryba • Valstybinis mokslo ir studijų fondas pertvarkomas į Valstybinį studijų fondą • SKVC – sprendimų priėmimo požiūriu nepriklausoma išorinė studijų kokybės užtikrinimo ir kvalifikacijų pripažinimo agentūra

19. Keisis mokslo finansavimas • Stiprinamas programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas • Pertvarkomas bazinis mokslo (meno) veiklos finansavimas mokslo ir studijų institucijoms

20. Reformos biudžetas Mokslui ir studijoms 1 825,7 mln. Lt (+111 mln. Lt, arba +6,5 proc.) Nacionalinės išlaidos švietimui, mln. Lt (+15 proc.) Nacionalinio biudžeto dalis švietimui, proc. Išlaidos švietimui kaip BVP dalis, proc. (planiniai paskaičiavimai)

22. Mokslo ir studijų reforma- tai Lietuvos galimybė įveikti mokslo iššūkius. Vardan žinių Lietuvos!