Download
1 / 15
160 likes | 489 Views
Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla. “Elektrinės Lietuvoje – atsinaujinantys energijos šaltiniai”. Darbą atliko: 10b klasės mokinės: Gabrielė Šarkutė ir Gintarė Žvaliauskaitė Mokytoja: Rasa Kižienė. Turinys. Pirmosios elektrinės Lietuvoje istorija Ignalinos atominė elektrinė
E N D
Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla “Elektrinės Lietuvoje – atsinaujinantys energijos šaltiniai” Darbą atliko: 10b klasės mokinės: Gabrielė Šarkutė ir Gintarė Žvaliauskaitė Mokytoja: Rasa Kižienė
Turinys • Pirmosios elektrinės Lietuvoje istorija • Ignalinos atominė elektrinė • Elektrėnų šiluminė elektrinė • Kauno Hidroelektrinė • Mažeikių elektrinė • Kauno termofikacinė • Atsinaujinantys energijos šaltiniai • Biomasės energija • Vėjo energija • Saulės energija • Hidroenergija • Geoterminė energija
Pirmosios elektrinės Lietuvoje istorija Pirmoji elektrinė Lietuvoje pradėjo veikti 1892m. nedideliame Žemaitijos miestelyje Rietave.. Sužinojęs apie belgo Z. Gramo (Gramme) išrastą nuolatinės elektros srovės generatorių, Bogdanas Oginskis sumanė tą naujovę pritaikyti Rietave. Elektrinė buvo pastatyta šalia dvaro lentpjūvės, jos įrengimui vadovavo inžinierius M. Ržažauskas. Kaitinant garo katilą, garas suko variklį, o šis – Gramo elektros generatorių, kuris tiekė 110 V įtampą. Elektrinę aptarnavo du darbininkai. 1892m. Balandžio 17d. – per Velykas – elektros lemputės įsižiebė dvaro rūmuose ir parke, vėliau, padidinus elektrinės galingumą, elektra buvo įvesta į bažnyčią, dvaro ūkinius pastatus ir turtingesnių miestiečių namus.
Ignalinos atominė elektrinė (Ignalinos AE, santrumpa IAE) Vienintelė Baltijos šalyse buvusi Lietuvos energetinės sistemos branduolinė jėgainė, pastatyta šalia sienos su Baltarusija, turėjusi didžiausius pasaulyje reaktorius ir įrašyta į Gineso rekordų knygą. Jėgainėje buvo numatyti keturi reaktoriai, tačiau pastatyti ir paleisti tik du. IAE reaktoriai buvo vieni galingiausių pasaulyje. Kiekvieno jų instaliuota galia – 1500 MW. 2008 m. IAE gamino apie 70 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos.
Elektrėnų šiluminė elektrinė Didžiausia Lietuvoje šiluminė elektrinė, Lietuvos energetikos sistemos pagrindinė elektrinė, pastatyta Elektrėnuose, mieste, kuris iškilo specialiai aptarnauti elektrinei. Elektrinėje veikia aštuoni blokai, kurių bendra galia 1800 MW. Trijuose pagalbiniuose elektrines pastatuose įrengta cheminis vandens valymas, elektrolizerinė, kompresorinė, laboratorijos, mechaninės dirbtuvės, administracinės ir buitinės patalpos, valgykla. Visos elektrinės darbas koordinuojamas iš centrinio valdymo pulto, iš kurio valdomi ir elektros tiekimo linijų komutaciniai aparatai.
Kauno Hidroelektrinė Didžiausia atsinaujinančius išteklius naudojanti elektrinė Lietuvoje. Pastatyta 1960 m. ant Nemuno vagos, aukščiau Kauno miesto, 224 km nuo Nemuno žiočių. Architektas P. Ryžikas, inžinierius D. Chrenovas ir kt. Kauno HE projektinis galingumas yra 90 MW (4 agregatai po 22,5 MW). Po 1975 m. įvykdytos rekonstrukcijos elektrinės galia padidėjo iki 100,8 MW. Šiuo metu elektrinė kasmet pagamina apie 2 % Lietuvoje suvartojamos elektros energijos, arba daugiau kaip 80 % visos energijos, gaminamos šalyje naudojant atsinaujinančius išteklius.
Mažeikių elektrinė Šiluminė elektrinė Juodeikiuose (Mažeikių rajonas), aprūpinanti elektros, garo ir šilumos energija AB Mažeikių nafta, Lietuvos energetinės sistemos dalis. Bendra elektrinės galia – 210 MW. Mažeikių TE kuras – mazutas, vamzdynu gaunamas iš NPG. Pirmasis mazutas vamzdynu gautas 1980 m. birželio 6 d. Mazuto atsargoms kaupti sumontuoti trys metaliniai rezervuarai: du po 5000 m³ talpos ir vienas 2000 m³ „lengvam" mazutui, kuris naudojamas šaltiems katilams užkurti. Mazuto siurblinėje yra dviejų spaudimo pakopų mazuto siurbliai, šildytuvai, priedų ūkis. Iš siurblinės Į katilinę mazutas tiekiamas dviem magistralėmis. Mazuto ūkio įrenginiai valdomi iš pulto.
Kauno termofikacijos elektrinė Kauno termofikacijos elektrinė yra šiluminė elektrinė. Dabar Kauno termofikacijos elektrinė antram pagal dydį Lietuvos miestui tiekia 95 proc. šilumos. Vidutiniškai per parą KTE pagamina apie 1700 megavatvalandžių elektros energijos. Dalis garo katiluose pagamintos šilumos energijos naudojama elektros energijai gaminti. Elektros energija gaminama dviem garo turbinomis, kurių viena turi garo nuvedimą į pramonės įmones.
Atsinaujinantys energijos šaltiniai Atsinaujinantys energijos šaltiniai – tai gamtos ištekliai, kurių atsiradimą ir atsinaujinimą sąlygoja gamtos procesai. Tai saulės, vėjo, geoterminė, vandens, biomasės energija. Šių išteklių naudojimas energijos gamybai yra palankus aplinkai ir prisideda prie klimato kaitos stabilizavimo.
Biomasės energija Tai fotosintezės būdu augaluose sukaupta saulės energija. Kasmet augalų stiebuose, šakose ir lapuose sukaupiamas energijos kiekis keletą kartų viršija pasaulio energijos poreikius. Pagrindinius kietosios biomasės išteklius sudaro malkos, medienos atliekos (kirtimų atliekos, medienos pramonės įmonių atliekos, statybų atliekos ir kt.), žemės ūkio atliekos (šiaudai) ir energetiniai želdiniai.
Vėjo energija Tai oro masių judėjimas, kylantis dėl nevienodai saulės spinduliavimo įšildyto žemės paviršiaus ir nešantis savyje didelį energijos kiekį. Vėjas yra atsinaujinantis energijos šaltinis, nes jis pūs tol, kol švies saulė. Geriausios vietos vėjo parkų įrengimui yra kalvų viršūnės, lygumos, jūros pakrantės.
Saulės energija Teorinis metinis saulės energijos potencialas yra tūkstančius kartų didesnis už kitų rūšių energijos potencialą. Nepaisant šio didumo, saulės energijos potencialas energijos gamybai kol kas naudojamas mažiausiai. Elektros energija iš saulės gaminama naudojant fotoelementus. Tai įrengimai, kurie šviečiant saulei ir net debesuotą dieną generuoja elektros energiją.
Hidroenergija Tai vandens tėkmės mechaninė energija, kurią sudaro potencinė (vandens tūrio svoris ir hidrostatinis slėgis) ir kinetinė (tėkmės greičio slėgis) energijos. Tekančio vandens kinetinę energiją galima panaudoti tiesiogiai, tačiau ji yra menka, o įrengimai nenašūs (pvz., vandens ratas). Todėl dažniausiai panaudojama vandens tėkmės potencinė energija, kuri specialių įrenginių (turbinų) pagalba verčiama į elektros energiją. Hidroelektrinėse pagamintos elektros kiekis priklauso nuo hidrogalios, t.y. praeinančio per turbinas vandens debito ir jo kritimo aukščio bei nuo turbinos naudingumo koeficiento. Hidroelektrinės statomos ten, kur yra hidroenergijos išteklių, t.y. prie ežerų, upių, tvenkinių.
Geoterminė energija Tai yra natūrali Žemės gelmių šiluma. Geoterminės energijos šaltinis yra Žemės gelmėse ir pastoviai atnaujinamas radioaktyviųjų elementų (urano, radžio, torio ir kt.) skilimo energija bei mantijos šiluma iš vidaus ir saulės energija iš viršaus. Didžiausi geoterminės energijos ištekliai yra giliai po žeme be matomų požymių žemės paviršiuje, tačiau kai kuriose Žemės vietose ši energija prasiveržia į paviršių ugnikalnių, geizerių ar karštųjų srovių pavidalu. Dėl technologinių apribojimų ne visur šie ištekliai gali būti panaudoti energijos gamybai.
